aA
Kiek matau, sūnus vis vaikšto su ausinėmis. Muzikos klausosi tokiu garsu, kad girdisi ir aplinkiniams. Nors jam dabar tik keturiolika metų ir girdi gerai, ar gali toks garsus muzikos klausymasis vėliau atsiliepti jo klausai? Asta, 38 m.
Garsi muzika
© Shutterstock

Didžiąją dalį dienos lydinti iš ausinuko sklindanti muzika, muzikinis fonas viešose erdvėse, trankūs garsai klubuose, vakarėliuose, koncertuose – šiuolaikinio žmogaus klausai kone kasdien tenka daug iššūkių. Ypač nerimą kelia gydytojų įspėjimai, jog vis daugiau paauglių ir jaunuolių pradeda skųstis suprastėjusia klausa.

Ląstelės neatsinaujina

Per pastaruosius dešimtmečius aplinkos triukšmas itin padidėjo. Šiandienos pasaulyje mūsų klausai tenka nemažai dirbtinių garso dirgiklių, kurie intensyviai veikdami ilgainiui silpnina klausą. Klausos ląstelės yra labai jautrios, ir intensyvus, ilgą laiką trunkantis, 70 decibelų viršijantis garsas jas veikia neigiamai. Blogiausia, kad žuvusios paveikto tokio garso šios ląstelės nebeatsinaujina. O ilgainiui mažėjant klausos ląstelių žmogaus klausa prastėja.

Praranda kontrolę

Nustatyta, kad jaunimo leidžiamos muzikos garsas ausinuke įprastai siekia 110 decibelų. Garsas ausinėse yra koncentruotas. Jis slegia tiek išorinę ir vidurinę, tiek ir vidinę ausis. Be to, nuolat klausant tokio stiprumo garsus klausa adaptuojasi, prarandama kontrolė. Tada žmogus, nejausdamas ribos, muziką nori pasigarsinti dar labiau. Kasdien po kelias valandas veikiama apie 100 dB garsų klausa silpsta, nes pailsėti jai tiesiog nebelieka laiko. Garsi muzika gali pakenkti ir lankantis koncerte. Ūmi garsinė trauma galima atsidūrus šalia kolonėlių, kuomet gaunamas 120–130 decibelų stiprumą siekiantis garsas, lydimas didelės vibracijos.

Specialisto komentaras

Eugenijus Lesinskas
Eugenijus Lesinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas, gydytojas otorinolaringologas prof. dr. Eugenijus Lesinskas:

– Jau yra fiksuojama, kad jaunosios kartos klausa yra prastesnė, palyginti su prieš tai buvusios. Nereiškia, kad jie jau apkursta, bet apie penkiolika dvidešimt procentų paauglių jau turi lengvą klausos pažeidimą. Vadinasi, sulaukus brandesnio amžiaus, 50–60 metų žmogui anksčiau teks išgirsti apie klausos problemas.

Įprasta, kad prikurtimas yra vyresnio amžiaus žmonių problema, bet greičiausiai po 30–40 metų ši bėda jaunės. Tai bus ne 70-mečio, o 50-mečio problema. Galbūt ne visų, bet tų, kurie turi predispoziciją, tai yra polinkį silpnesnei klausai. Kodėl būtent ausinukams tenka tokia svarbus vaidmuo? Dažniausiai vaikai, paaugliai juos klauso nesaugiai garsiai ir ilgą dienos laiką, kuris skaičiuojamas jau valandomis.

Esame atlikę tyrimą mokyklose, paaiškėjo, kad praktiškai kiekvienas vaikas muzikos klausosi kiekvieną dieną ir klausymo trukmė yra net ne pora, o aštuonios dešimt valandų. Muzika juos lydi kaip fonas visur: gatvėje, autobuse, laisvalaikio metu. Jei jos klausomasi nedideliu garsu, didelės neigiamos įtakos nepadaroma. Tačiau ir miesto triukšmo vidurkis siekia 60 decibelų. Atrodo, kad jo negirdime, nes adaptuojamės, tačiau tokia aplinka yra pakankamai triukšminga. Tad norint šį triukšmą viršyti tenka muziką gerokai pasigarsinti ir jos klausymasis jau gali tapti nesaugus, ypač jei tai ilgiau užtrunka.

Verta žinoti

Pirmas požymis, leidžiantis įtarti klausos suprastėjimą, – ūžesys ausyse. Taip pat – užgulusios ausys, jausmas tarsi į jas būtų ko nors pripilta. Gali kamuoti ir galvos svaigimas. Jei pajutus pablogėjimą į gydytoją kreipiamasi nedelsiant, klausą dar įmanoma atstatyti.

Vyresniems žmonėms klausa po truputį prastėja savaime. Tačiau jei išėjus į lauką girdimas paukščių čiulbėjimas ir vandens čiurlenimas, vadinasi, ji dar yra gera. Deja, 20 proc. dabartinių jaunuolių pagal klausą nesiskiria nuo 85 metų žmonių.

Viena valanda klausymosi grotuvo transliuojamos garsios muzikos prilygsta pagal triukšmingumą 8 valandoms darbo traktoriumi.

Rūkaliai dukart labiau rizikuoja apkursti nuo stiprių garsų nei nerūkantieji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (51)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (388)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Greiti pinigai ir Trumpo draugai Laikykitės ten su Andriumi Tapinu (2)

„ Laikykitės ten su Andriumi Tapinu “ aptaria savaitės aktualijas, Kėdainių aktualijas ir...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nedaužė, bet santykiai nebuvo laimingi? (68)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti? (9)

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Neeilinis smurtas prestižinėje Kauno gimnazijoje: apsiginklavęs mokinys daužė paauglį papildyta policijos pranešimu (172)

DELFI pasiekė informacija, kad vienoje prestižinėje Kauno gimnazijoje mokinys kastetu daužė kitą...

Pirkėjas pastebėjo išaugusią žaislo kainą: ar tai „Maximos“ triukas apgauti per akcijas? (40)

Švenčių sezonas artėja ir vis daugiau lietuvių pradeda ieškoti dovanų, kurias galėtų įsigyti...

Nuolaidos, apie kurias garsiai nekalbama: kaip sutaupyti, keliaujant su vaikais (1)

Gimus vaikams, kelionės dažnai tampa prabanga. Jei jau morališkai susitaikei, kad teks iškęsti...

Taiso neblaivių vairuotojų pamėgtą įstatymų spragą – pernai ja pasinaudojo ne vienas (30)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė įstatymo pataisų paketui,...

Ministrė Petrauskienė už uždarų durų sėdo prie derybų stalo su profesinėmis sąjungomis (43)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sukvietė profesinių sąjungų vadovus į...