Didžiąją dalį dienos lydinti iš ausinuko sklindanti muzika, muzikinis fonas viešose erdvėse, trankūs garsai klubuose, vakarėliuose, koncertuose – šiuolaikinio žmogaus klausai kone kasdien tenka daug iššūkių. Ypač nerimą kelia gydytojų įspėjimai, jog vis daugiau paauglių ir jaunuolių pradeda skųstis suprastėjusia klausa.
Ląstelės neatsinaujina
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkos triukšmas itin padidėjo. Šiandienos pasaulyje mūsų klausai tenka nemažai dirbtinių garso dirgiklių, kurie intensyviai veikdami ilgainiui silpnina klausą. Klausos ląstelės yra labai jautrios, ir intensyvus, ilgą laiką trunkantis, 70 decibelų viršijantis garsas jas veikia neigiamai. Blogiausia, kad žuvusios paveikto tokio garso šios ląstelės nebeatsinaujina. O ilgainiui mažėjant klausos ląstelių žmogaus klausa prastėja.
Praranda kontrolę
Nustatyta, kad jaunimo leidžiamos muzikos garsas ausinuke įprastai siekia 110 decibelų. Garsas ausinėse yra koncentruotas. Jis slegia tiek išorinę ir vidurinę, tiek ir vidinę ausis. Be to, nuolat klausant tokio stiprumo garsus klausa adaptuojasi, prarandama kontrolė. Tada žmogus, nejausdamas ribos, muziką nori pasigarsinti dar labiau. Kasdien po kelias valandas veikiama apie 100 dB garsų klausa silpsta, nes pailsėti jai tiesiog nebelieka laiko. Garsi muzika gali pakenkti ir lankantis koncerte. Ūmi garsinė trauma galima atsidūrus šalia kolonėlių, kuomet gaunamas 120–130 decibelų stiprumą siekiantis garsas, lydimas didelės vibracijos.
Specialisto komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas, gydytojas otorinolaringologas prof. dr. Eugenijus Lesinskas:
– Jau yra fiksuojama, kad jaunosios kartos klausa yra prastesnė, palyginti su prieš tai buvusios. Nereiškia, kad jie jau apkursta, bet apie penkiolika dvidešimt procentų paauglių jau turi lengvą klausos pažeidimą. Vadinasi, sulaukus brandesnio amžiaus, 50–60 metų žmogui anksčiau teks išgirsti apie klausos problemas.
Įprasta, kad prikurtimas yra vyresnio amžiaus žmonių problema, bet greičiausiai po 30–40 metų ši bėda jaunės. Tai bus ne 70-mečio, o 50-mečio problema. Galbūt ne visų, bet tų, kurie turi predispoziciją, tai yra polinkį silpnesnei klausai. Kodėl būtent ausinukams tenka tokia svarbus vaidmuo? Dažniausiai vaikai, paaugliai juos klauso nesaugiai garsiai ir ilgą dienos laiką, kuris skaičiuojamas jau valandomis.
Esame atlikę tyrimą mokyklose, paaiškėjo, kad praktiškai kiekvienas vaikas muzikos klausosi kiekvieną dieną ir klausymo trukmė yra net ne pora, o aštuonios dešimt valandų. Muzika juos lydi kaip fonas visur: gatvėje, autobuse, laisvalaikio metu. Jei jos klausomasi nedideliu garsu, didelės neigiamos įtakos nepadaroma. Tačiau ir miesto triukšmo vidurkis siekia 60 decibelų. Atrodo, kad jo negirdime, nes adaptuojamės, tačiau tokia aplinka yra pakankamai triukšminga. Tad norint šį triukšmą viršyti tenka muziką gerokai pasigarsinti ir jos klausymasis jau gali tapti nesaugus, ypač jei tai ilgiau užtrunka.
Verta žinoti
Pirmas požymis, leidžiantis įtarti klausos suprastėjimą, – ūžesys ausyse. Taip pat – užgulusios ausys, jausmas tarsi į jas būtų ko nors pripilta. Gali kamuoti ir galvos svaigimas. Jei pajutus pablogėjimą į gydytoją kreipiamasi nedelsiant, klausą dar įmanoma atstatyti.
Vyresniems žmonėms klausa po truputį prastėja savaime. Tačiau jei išėjus į lauką girdimas paukščių čiulbėjimas ir vandens čiurlenimas, vadinasi, ji dar yra gera. Deja, 20 proc. dabartinių jaunuolių pagal klausą nesiskiria nuo 85 metų žmonių.
Viena valanda klausymosi grotuvo transliuojamos garsios muzikos prilygsta pagal triukšmingumą 8 valandoms darbo traktoriumi.
Rūkaliai dukart labiau rizikuoja apkursti nuo stiprių garsų nei nerūkantieji.
