aA
Vienos psichologės kabinete atradau nuostabų daiktą – smėlio dėžę. Nors padaryta iš ištraukto stalčiaus (tiesa, dėl to tik dar jaukesnė), ši baltutėlio švelnaus smėlio dėželė iš karto prikaustė mano ir sūnaus dėmesį. Žiūrėdama, kaip vaikas kažką brėžia smėlyje, žarsto jūrą primenančias smilteles, nejučiom ėmiau jam pavydėti. Taip norėjosi ir pačiai ką nors toje smėlio dėžėje pastatyti.
Smėlis
© Shutterstock nuotr.

Taip aš atradau smėlio dėžės terapiją, apie kurią ir noriu papasakoti, padedama jau minėtos psichologės Vitos Čioraitienės, dirbančios Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre. Pradžioje – šiek tiek istorijos, o iškart po to – kaip nedidukė, „kambarinė“ smėlio dėžė gali padėti hiperaktyviam ar autistinių sutrikimų turinčiam vaikui ir jo šeimai.

Smėlio dėžės terapijos šaknys yra Anglijoje, kur praėjusio amžiaus pradžioje gyveno dviejų sūnų tėtis H.G.Velsas (H.G.Wells). Stebėdamas, kaip jo vaikai žaidžia ant grindų, kaip panaudoja įvairias nedidutes figūrėles: žmones, gyvūnus, akmenukus, statybines detales ir t.t., šis tėtis suprato, kad žaisdami jo vaikai atskleidžia savo išgyvenimus ir mokosi spręsti įvairias problemas.

Šią mintį savo tyrinėjimuose pratęsė Londone gyvenanti psichiatrė M. Lovenfeld (Margaret Lowenfeld), pasiskolinusi mažas, pasaulį vaizduojančias figūrėles savo darbui, o vėliau sujungusi jas su smėlio dėže (pasakojama, kad tai padarė vienas jos pacientų, nusinešęs žaislus į smėlio dėžę).

Apie 1980 metus smėlio dėžės terapija (sandplay) pasiekė Ameriką ir joje galutinai susiformavo. Jos esmė – smėlio dėžė, kurioje, kaip tiki šią terapiją taikantys psichologai, vaikas gali nevaržomas jokių taisyklių, išreikšti savo vidinį „aš“. Psichologas čia atlieka savotiško liudytojo vaidmenį, nes jis nekreipia vaiko žaidimo, nevertina jo, o tik stebi. 

Šis procesas psichologų lyginamas su sapnavimu. Jei sapnas – yra tarsi pasąmonės kūrinys, tai smėlyje atsirandančios linijos, kalnai, duobės, į smėlio dėžę įkeliami žaislai, su jais atliekami veiksmai taip pat rodo vidinį žmogaus pasaulį, jo baimes, kylančius konfliktus ir jų sprendimą.

Smėlio terapija galima būti taikoma tiek suaugusiems, tiek vaikams – mat smėlis, kaip ir vanduo ar molis, nereikalauja jokių gebėjimų. Skirtingai nuo kitų žaislų ar daiktų – net pieštuko, smėlis nereikalauja iš žaidėjo nieko – gali tik glostinėti, lytėti smilteles, gali užkasti, pažerti, sumaišyti, panardinti rankas ar supilti kalną.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė
© Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

Net jei jokių figūrėlių nėra – pasak V. Čioraitienės, smėlis – puiki atpalaidavimo priemonė. Lytėti – vadinasi pažinti pasaulį, pažinti savo kūną, lytėdami stimuliuojame savo pojūčius, pirštų neuronai siunčia signalus į smegenis, ir jaučiame, kaip atsipalaiduojame. Ar pastebėjote, kad daugelis atvažiavusių į pajūrį skuba kuo greičiau pajusti smėlį basomis kojomis, o pokalbis pajūry gerokai smagiau rezgasi žarstant smėliuką?

Šį fenomeną – kad smėlis traukte traukia bet kokio amžiaus žmogų ir padeda jam pasijusti ramiau, pastebėjo ir psichologai. Ir net jei neketiname išbandyti tikrosios smėlio terapijos, kai ką naudingo iš jos galime pasiskolinti ir atsinešti namo.

Ar pastebėjote, kad nors smėlio dėžė yra beveik visose vaikų žaidimų aikštelėse, namie įrengtos smėlio dėželės Lietuvoje nėra labai populiarios. Kas kita šią terapijos rūšį aktyviai propaguojančioje Amerikoje – vadinamųjų smėlio ar vandens staliukų čia – gyva galybė. Ir nors aš esu tikra, kad toks staliukas be konkurencijos užkariautų kone kiekvieno vaiko dėmesį, labiausiai, pasak psichologės Vitos, juos patartina turėti hiperaktyvių vaikučių, ar autistinių sutrikimų turinčių mažųjų tėveliams.

Pasidaryti ją tikrai nėra sudėtinga. Paprasčiausias variantas – įsigyti dvi plastikines dėželes, vieną jų pripildyti smėlio, kitą – vandens. Šios dėželės turėtų būti ne ant žemės, bet vaiko ištiesto rankos aukštyje, kad galėtų patogiai žaisti stovėdamas šalia. Jei norite medinės smėlio dėželės – paprašykite tėtės ar senelio sukalti tokią iš lentų ir padaryti jai kojeles.

Smėlio terapijos specialistai nurodo ir rekomenduojamus tokios naminės smėlio dėžės matmenis: 50x72x8 cm (dydžiai nurodomi apytikriai), be to pataria ją dažyti vandeniui atspariais vaiskiai mėlynais dažais. Tačiau jei manote, kad vaikui patiks kitokia spalva, ar kiek didesnis smėlio stalelis – leiskite sau fantazuoti. Smėlio galima prisikasti kurioje nors atodangoje arba, - įsigyti parduotuvėje.

Būna atvejų, kai sutrikę vaikučiai užuot žaidę smėliu įprastu būdu, - jį valgo. Tuomet nebūtina atsisakyti smėlio dėželės, tiesiog pakeiskite smėlį dribsniais, kukurūzų, manų, ar kitomis kruopomis. Svarbiausia – neapkrauti vaiko pagalbinėmis priemonėmis. Jei jis pats panorės, - atsineš į dėžę papildomų žaisliukų, bet dažniausiai mažieji apsieina su vos keliais indeliais, semtuvėliais, pagaliukais, akmenuku.

Hiperaktyviems vaikams ar autistams labai svarbu rasti būdą reikšti savo emocijas. Gali būti, kad pamatysite vaiko pyktį, kai šis, tarsi šuniukas, kas, raus smėlį, visiškai nejausdamas smėlio dėžės ribų. Nieko tokio, juk smėlį galima sušluoti, o smėliui „atiduota“ emocija užges, vaikas pasijus ramesnis.

Daugelis vaikų nemėgsta, kai akcentuojama racionalioji gyvenimo pusė („turi mokytis, turi suprasti, turi padaryti“), ir nepabrėžiama emocinė, kūrybinė dalis. Tokiu atveju daugelis vaikų priešinasi. Tuo tarpu laisvo žaidimo su smėliu metu patiriamas malonumas itin pozityviai veikia ne tik vaikų nuotaiką, bet ir vystymąsi. Be to, smėlio dėžėje galite pamatyti tai, kas vyksta jūsų vaiko širdelėje – išgyvenamus konfliktus, bandymus juos išspręsti, baimes.

Nepamirškite, kad geriau leisti vaikui žaisti pačiam, į žaidimą įsijungti tik pačiam vaikui panorėjus ir jokiu atveju nereguliuoti, kaip jam žaisti. Sulaikykite savo „nekask“, „neberk“, - juk vėliau galėsite viską tiesiog sušluoti, ir leiskite vaikui pasimėgauti laisve ir lytėjimu. Patikėkite, vandens pilstymas, molio ar smėlio minkymas – ne tik žaidimas. Dažnai tai būdas rasti išeitį, tarsi vidinio pasaulio atspindys, kuriame saugiai galima išmokti būti truputį laimingesniu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Naujų technologijų era: piršto antspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (53)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų antspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (130)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (547)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (42)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (86)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (19)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...

Užkalnis: kuo kvepia laukinė laisvė ir runkeliai iš kioskų? (94)

Bjaurieji amžiai, dar žinomi, kaip pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, viskas, kas prasideda...

Paaiškėjo pirmoji iš projekto „Šok su žvaigžde“ iškritusi pora ir favoritai

LRT projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviams šis vakaras tapo rimtu išbandymu. Laidos pabaigoje...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (58)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Ekspertai pateikė labiausiai pasiteisinančius patarimus sekso klausimais (5)

Sakote, kad intymus bendravimas jums nekelia jokių problemų? Net atvirkščiai – jis ypač vykęs...