Teisininkės praktikoje buvę įvairių situacijų, pradedant manipuliavimu vaikais, skaudinimais, gąsdinimais ir grasinimais, kurių sulaukia ne tik skyrybų procesą inicijavęs sutuoktinis, bet kartais net ir jo atstovas.
„Vis dėlto, skyrybų metu didžiausią dėmesį reikia skirti ne moraliniams tarpusavio kaltinimams, žeminimams, skaudinimams, grasinimams, bet pačiam skyrybų procesui – tinkamai suformuluoti Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, o netaikių skyrybų atvejų – ieškinio reikalavimus, stengiantis kuo labiau užtikrinti besiskiriančių sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus“, – interviu DELFI pabrėžė advokatė E. Bumblienė.
– Kokie dažniausi klausimai skyrybų bylose, kokie išnarpliojami sunkiai?
– Nesvarbu, ar skyrybos vyksta bendru sutarimu, ar ginčo teisena, jų metu turi būti išspręstas po santuokos įgyto turto ir skolų padalinimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais tvarka, vaikų išlaikymo dydis ir mokėjimo tvarka, sutuoktinių pavardės po skyrybų, sutuoktinių išlaikymas, neturtinės žalos atlyginimas, dovanų grąžinimas, uzufrukto šeimos gyvenamajai patalpai nustatymas ir kito sutuoktinio iškeldinimas.
Jeigu sutuoktiniai pasirenka taikų skyrybų variantą, dėl visų klausimų jie susitaria patys, sudarydami Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tokiu atveju teismas patikrina, ar sutuoktinių susitarimas nepažeidžia imperatyvių teisės normų, vaikų interesų ir jeigu viskas yra gerai – jį patvirtina.
Apibendrintai sunku išskirti klausimus dėl kurių dažniausiai kyla sutuoktinių ginčai, kiekvienas atvejis yra individualus. Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su ginčais dėl turto padalinimo, dalinamo turto vertės ir vaikų išlaikymo dydžio.
– Koks būtų jūsų, kaip teisininkės, patarimas taikiai nesugebantiems susitarti žmonėms?
– Savo klientams visada siūlau pabandyti skyrybų klausimą išspręsti taikiai. Viena iš priežasčių – taikios skyrybos kainuoja mažiau – nereikia mokėti žyminio mokesčio teismui, mažesnės ir advokato išlaidos.
Be to, taikios skyrybos vyksta greičiau, įmanoma pasinaudoti bylos nagrinėjimo rašytiniu procesu galimybe, tokiu atveju nereikia vykti į teismo posėdį. Taip pat taikios skyrybos lengvesnės emociškai – ne kiekvienam paprasta dalyvauti teismo posėdyje, įrodinėti skyrybų priežastis, kalbėti apie skaudžius asmeninius išgyvenimus.
Bylos metu iškilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi galimybę išklausyti vaikų nuomonę – su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi po skyrybų. Dažnai tai yra labai skaudi, vaikus psichologiškai traumuojanti patirtis. Šių ir kitų priežasčių nurodymas dažniausiai ir paskatina klientus skyrybų klausimą spręsti bendru sutarimu.
– Kokia išeitis, kai taikiai niekaip nesugebama pasidalinti turto, vaikų? Tik bylinėjimasis?
– Jeigu sutuoktiniai negali taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių – kito kelio nelieka, tik bylos nagrinėjimas ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju santuoką norintis nutraukti sutuoktinis turi keiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo (dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės) ir visus reiškiamus reikalavimus įrodyti įstatyme nustatytomis priemonėmis.
– Dažnai pasitaikantys du kraštutinumai – arba vaiko išlaikymui siekiama prisiteisti kuo daugiau pinigų, arba iš viso atsisakoma skyrium gyvenančio tėvo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, auklėjimo, dalyvavimo vaiko gyvenime. Tačiau ar vaiko išlaikymo atsisakymas dėl įsiskaudinimo, noro atsiriboti ir pan. nėra veikimas prieš jo interesus?
– Iš tiesų pasitaiko situacijų, kai apimti emocijų ir norėdami kuo greičiau išsiskirti sutuoktiniai sutinka su itin mažu išlaikymu vaikams ar bando jo visai atsisakyti. Tačiau tai teismai vertina kaip veikimą prieš vaiko interesus.
Vaiko išlaikymas yra skirtas būtent vaikui, tai yra vaiko pinigai, jie yra skirti vaiko poreikiams patenkinti. Todėl skyrybų metu nė vienas iš tėvų neturi teisės sutikti su kito sutuoktinio siūlomu mažu išlaikymu vaikams.
Savo klientams visada patariu pasižiūrėti ne tik į šios dienos situaciją, bet ir į ateitį. Gal būt šiandien ir labai norisi atsiriboti nuo buvusio sutuoktinio, atsisakyti vaikams priklausančio išlaikymo, bet susidūrus su realybe, ar po skyrybų praėjus keliems metams ir pasikeitus finansinei situacijai, pasirodys visai kitaip.
– Ar tiesa, kad vaiko išlaikymą galima prisiteisti atgaline data, už kiek laiko ir kaip tai vyksta?
– Teisė reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečių vaikų.
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę riboja įstatyme nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (jei atsakovas prašo jį taikyti) ir maksimalus trejų metų laikotarpis, už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Tai reiškia, kad teise prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą galima pasinaudoti per penkerius metus nuo tos dienos, kai nevykdoma pareiga teikti išlaikymą, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikia kreiptis į teismą su ieškiniu, nurodant visas šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir pateikiant įrodymus.
– Ar visuomet būtina nurodyti santuokos nutraukimo priežastis ir kam to reikia?
– Santuokos nutraukimo priežastys svarbios tik tuo atveju, kai teismas bylą sprendžia ginčo teisenos tvarka ir nustatinėja, kas kaltas dėl santuokos nutraukimo – vienas sutuoktinis ar abu.
Šios aplinkybės gali turėti įtakos santuokos nutraukimo pasekmėms. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų); sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą; nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nekaltoji šalis gali reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, taip pat gali prašyti grąžinti jai dovanotas dovanas (išskyrus vestuvinį žiedą).
Teismui pripažinus, kad dėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nė vienas iš sutuoktinių negali reikalauti atlyginti turtinės ar neturtinę žalą; abu sutuoktiniai gali pareikšti reikalavimą grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jei nuo dovanojimo sutarties sudarymo yra praėję mažiau nei dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
Atsakys į konkrečius klausimus
Viešą nemokamą paskaitą „Teisiniai skyrybų aspektai“ advokatė E. Bumblienė skaitys balandžio 29 dieną 10 val. Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“. Į ją kviečiami ne tik šiame centre krizines skyrybų grupes lankantys žmonės, bet ir visi, kuriems aktuali ši tema.
Kiek įmanoma taikesnės skyrybos ir civilizuotas buvusių sutuoktinių bendravimas rūpinantis vaikais – vienas iš „Bendrakeleivių“ prioritetų. Advokatė E. Bumblienė kalbės, kaip pasiekti, kad skyrybos nevirstų amžina kova, o nesutarimai dėl vaikų išlaikymo ar turto dalybų būtų išspręsti be bylinėjimosi, kuris kainuoja daug nervų ir pinigų.
Konkrečius klausimus advokatei galima siųsti el. paštu info@bendrakeleiviai.lt, kad teisininkė galėtų iš anksto pasiruošti ir pagal galimybes į juos atsakyti.
DELFI primena, jog prieš 16 metų susibūrę „Bendrakeleiviai“ jungia šeimos krizes išgyvenančius asmenis bei specialistus, kurie padeda įveikti skyrybų psichologinius bei socialinius padarinius, teikia kompleksinę pagalbą ne tik suaugusiems, bet ir skyrybų vaikams, rengia mokymus išsiskyrusiųjų savigalbos grupių vadovams, mokyklų bendruomenėms bei tėvams.
