aA
Net nežinau, nuo ko ir reikėtų pradėti rašyti savo straipsniuką tema „Ką reikėtų keisti Lietuvos mokyklose?" Labai sunku būtų ištaisyti padėtį, kuri dabar tvyro. Galiu pasakyti, kokiomis mintimis vaikai gyvena. Tai, kad geriau nesiskųsti, nes bus tik blogiau. Geriau tylėti, viską kęsti sukandus dantis, nes jei bandysi gintis ar atsikirtinėti, bus tik blogiau. Nes aš pati žinau, kaip yra skaudu. Ir pripažįstu, nesuvokiu, kaip ištvėriau visa tai, bet jei tada būčiau buvusi viena, dabar manęs nebūtų. Nes ne kartą esu norėjusi nutraukti visas kančias. Tai, VISA TAI pastūmėja vaiką link savižudybės. Bet aš per daug noriu gyventi, kad galėčiau mirti. Kiti į viską nusispjovę tiesiog nori ramybės. Ir aš juos suprantu...
© Corbis/Scanpix

Esu 16 metų mergina. 5-toje klasėje pakeičiau mokyklą. Išsikraustėme į kitą miestą. Pirmojoje man nelabai sekėsi bendrauti su bendraamžiais, draugų praktiškai neturėjau. Gal tada nebuvo taip skaudu, nes dar nesupratau, kodėl taip yra. Turėjau žmones, kurie mane myli ir todėl man draugų galbūt ir nereikėjo. O tada yra nutikę visko. Buvau mažutė gležnutė mergaitė. Kas norėjo, tas stumdė, buvau klasėje mažiausia. Einant namo, mergaitės sekdavo iki namų, už nugaros žvygaudavo, kartą vienas berniukas spjovė man į veidą, kai ėjau namo. Nežinau, už ką. Tiesiog ėjau pro šalį, šalia jo stovėjo berniukas, su kuriuo bendravau, ir tiesiog piktai pažiūrėjęs spjovė man į veidą.

Kadangi buvo pradinė mokykla, klasėje buvo didelis kamuolys, ant kurio galėjai atsisėsti ir šokinėti. Viena klasiokė braižė ant lentos, aš tiesiog pasakiau, kad mokytoja neleido, ji atsisuko, spyrė į kamuolį, aš nuo jo nukritau, susidaužiau ranką. Išėjau iš klasės, dabar sunku pasakyti, ar verkiau.

Dvi klasiokės vieną dieną, man einant namo ėjo iš paskos, spardė kuprinę, juokėsi. Mama dažnai eidavo į mokyklą, bet tai nepadėdavo. Po to, kai nukritau nuo kamuolio, mama ėjo net pas mergaites į namus. Bet tai toli gražu taip pat neveiksminga. Pakenkti labiau, abejoju, ar bebuvo galima.

Dažnai gulėdavau ligoninėje. Man sakė, kad viskas dėl nervų. Sakoma, visos ligos dėl nervų atsiranda. Dažniausiai gulėdavau savaitę ligoninėje, bet aš tada būdavau labai pailsėjusi. Jei įdomu, mokiausi ir mokausi gerai. Net labai gerai. Esu gabi mokslui, kad ir esu kiek tinginė.

Kai perėjau į kitą mokyklą, pirmus metus, kažkur iki 7 klasės, problemų kaip ir neturėjau. Nes ‚,susidėjau“ ne su tais draugais. ,,Fyfomis“, dėl kurių padėties galbūt manęs ir nelietė niekas. Jei gerai pamenu, 6 klasėje buvo vienas konfliktas su klasioke. Iš pradžių įvyko nesusipratimas, nes ji pagalvojo, kad aš einu su jos drauge namo, tada prasidėjo įvairios įžeidinėjančios žinutės ir man, ir kitai klasiokei, jos draugei. Bet tai buvo tik pradžia.

Kitą dieną klasėje buvo labai keista. Nes mergaičių buvo jau nebe viena bendra grupė, o dvi. Klasiokė pradėjo nuteikinėti prieš mane klasę. Net bandė į mano būrelį draugių ,,implantuoti“ savo draugę, kuri viską atraportuotų ,,mano priešei“, bet nuteikti klasės nepavyko. Nežinau kodėl.. gal dėl to, kad dar tada visi turėjo savo nuomonę...

Vieną dieną sėdėdama namie sulaukiau nežino numerio skambučio. Atsiliepiau, ten pasigirdo vyro balsas. Po pokalbio jam perskambino mano brolis ir sužinojo, kad mano numeriu įdėtas skelbimas į sex pažinčių puslapį... viena klasiokė po keleto dienų net atsiuntė skelbimą, kuriame išreikštas noras susirasti sex partnerį, ir grupinis neblogai būtų. Pranešėme auklėtojai, ji pradėjo pokalbį prieš visą klasę, ta klasiokė neprisipažino, kad čia jos darbas. Po kažkurio laiko šis konfliktas pasibaigė. Bet dar ir dabar aš paniškai bijau nežinomų man numerių.

7 klasėje turėjau konfliktą su kita klasioke. Ji pradėjo negražiai kalbėti apie mano vaikiną, todėl su ja susipykau. Buvo ir pavienių konfliktų.

8 klasė man buvo pragaras, tai turbūt tas gyvenimo tarpas, kurį apskritai norėčiau ištrinti iš gyvenimo. Deja, tai neįmanoma. Tai taip giliai įsirėžė į širdį, kad turbūt niekada neatsigausiu. Tiesiog viskas nekaltai prasidėjo, kai klasiokas sugalvojo pasivadinti mano drauge, užsidėjo jos nuotrauką ir man parašė. Aš nesupratau, kad tai ne mano draugė. Susirašinėjau lyg niekur nieko. Nuo to viskas ir prasidėjo. Iš pradžių tik klasiokai pasijuokė, ir viskas. Vėliau tai pradėjo rutuliotis į žiaurias patyčias.

Man įvaryti kompleksai, nepilnavertiškumas, nepasitikėjimas savimi. Dar ir dabar rieda ašaros, kai prisimenu visa tai. Aš nesuvokiu, kaip ištvėriau visa tai. Tada aš nebuvau panaši į žmogų. Po mokyklos aš tiesiog norėdavau nukristi eidama. Neturėdavau jėgų. Buvau perbalusi, be miego, nes naktimis verkdavau, žinodavau, kad kitą dieną aš vėl visa tai girdėsiu. Nežinau, kodėl niekur nesikreipiau, nei į psichologę ar šiaip ką nors. Mokytojus, auklėtojus. Galbūt tiesiog nebeturėjau jėgų. Visiškai. Ir galbūt tas šaltumas iš žmonių. Tas toks bėgimas nuo problemų.

Mokytojai nenori problemų, patikėkit manimi. Pas juos net neverta eiti prašyti pagalbos. Jie nepadės. Palinkčios galva, pasakys, kad reikia kažką daryti, bet nepadės. Tik prie kavutės mokytojų kambary pašnekės. Jie net nežino, kokie vaikai žiaurūs. Aš visada kartoju ir negaliu suprasti, kodėl prie manęs negalėjo ir negali lįsti fiziškai. Nebesu ta gležnutė mergaitė, apsiginu. Žodžiai, psichologinis smurtas – pats žiauriausias žmogaus žudymas iš vidaus. Jie neturi sąžinės. Vaikai neturi sąžinės. Jiems rūpi populiarumas. Turi būti populiarus, nes jei nebūsi, tada tu esi žemiau visų.

Klasėje yra 30 mokinių, o aš su draugėmis atskira grupele esame 5. Visa klasė susiskaldžiusi, bet mes esame tik 5. Ir visos tos ,,neliečiamosios“. Tos, ant kurių galima išsilieti, kai tik norisi. Žinot, man jau visiškai nebesvarbu. Suaugusieji dažnai smerkia jaunimą, nes ,,laidai kyšo iš ausų“. Bet nesuprantat, kodėl jie kyšo. Aš per tuos metus pradėjau gyventi muzika. Nes jau geriau girdėti muziką, negu tas patyčias. Aišku, muzika menkai padeda per pertrauką, nes tai ramiausias laiko tarpas mokykloje. Kai tik galiu, įsikišu ausinuką ir per pamokas. Nes tai momentas, kada ateina jų laikas tave vėl žlugdyti.

Ir žinot, niekada nebūna taip, kad visi vieningai varo ant žmogaus. Klasėje visada būna vienas, maximum du žmonės, nuo kurių viskas priklauso. Vaikinai tik marionetės mano klasėje. Viena klasiokė, ta pati, kuri ir mano numerį įdėjo į internetą, yra klasės pagrindinė ,,vadovė“. Ir kas svarbiausia, iš pačių mokytojų vis dažniau išgirstu paburnojant ant jos. Ir net pati direktorė žino ją. Tačiau... ar kas pasikeitė? Ji - turtingų tėvelių dukrelė. Jai viskas paklota po kojomis. Taip pat ir visi.

Taip pat turiu konfliktų ir su mokytojais. Bent jau viena. Anglų kalba man sekasi puikiai. Tačiau nežinau kodėl, bet mokytoja, tik radusi progą, visada jos nepraleis ir prisikabins prie manęs. Ne vieną kartą dėl jos verkiau. Man visi kartoja, kad tai iš pavydo (tai lengviausias pasakymas norint atsikratyti problemomis...). Nežinau, kaip gali būti pavydas iš mokytojo, kad mokinė gerai mokosi jo dėstomą dalyką? Ar gali?

Papasakojau dalį to, nes tik taip, per patirtį galima sudaryti Jums visko vaizdinį, kokia situacija. Kaip matot, ji tikrai nekokia. Man dar nėra taip žiauru, pagalvosit. Aišku. Žinoma, yra ir žymiai stipriau kenčiančių, ir man jų išties gaila. Labai gaila. Nes aš pati žinau, kaip yra skaudu. Ir pripažįstu, nesuvokiu, kaip ištvėriau visa tai, bet jei tada būčiau buvusi viena, dabar manęs nebūtų. Nes ne kartą esu norėjusi nutraukti visas kančias. Tai, VISA TAI pastūmėja vaiką link savižudybės. Bet aš per daug noriu gyventi, kad galėčiau mirti. Kiti į viską nusispjovę tiesiog nori ramybės. Ir aš juos suprantu...

Labai sunku būtų ištaisyti padėtį, kuri dabar tvyro. Manau, čia reikia pradėti kapstytis giliau, o ne pradėti nuo rezultato – mokyklų, vaikų. Visų pirma, yra visuomenė. Neatitinki standartų – krenti. Beveik viskas priklauso nuo šeimos. Turėtų būti vykdomas labai gerai organizuotas prevencinis projektas. Nors nežinau, kiek jis būtų veiksmingas. Gal pagaliau reikėtų ir mokytojams nebūti tokiems abejingiems. Klasės auklėtoja apskritai šalinasi klasės problemų. Tai turbūt pagrindinis žmogus, kuriam nerūpi klasės problemos. Jų galbūt ir nežino. Viskas vyksta klasės viduj. Tai nepersimeta į išorę, nedaug kas žino, kas vyksta.

Galiu pasakyti, kokiomis mintimis vaikai gyvena. Tai, kad geriau nesiskųsti, nes bus tik blogiau. Geriau tylėti, viską kęsti sukandus dantis, nes jei bandysi gintis ar atsikirtinėti, bus tik blogiau. Galbūt tai ir yra tiesa. Bet ne kartą pasipriešinau klasiokams, atsikirtau žodžiais, į muštynes nesivėliau, bet ne kartą gindama drauges, uždaužiau klasiokui. Dabar turiu kažkokią vietą klasėje. Esu prieš nusirašinėjimą, todėl nuo 8 klasės labai daug kentėjau, kol išsitarnavau vietą, jog niekas manęs neprašytų duoti nusirašyti. Kentėjau. Bet dabar esu laiminga. Turiu savo nuomonę, bet jos nereiškiu, jei matau, kad tam ne vieta, ne laikas ir niekam nerūpi.

Žinot, manau, turėtų būti kažkokia viena vieta, prieinama kiekvienam jaunimui, ir tai neturėtų būti internetas ar telefono linija. Turi būti vieta, kurioje rinktųsi įvairaus likimo mokyklose vaikai, kad jie galėtų kalbėtis, bendrauti, palaikyti vienas kitą. Labiausiai tokiems vaikams reikia palaikymo. Aš pati persilaužiau, iškenčiau ir dabar kartais atsikvepiu kiek lengviau. Galbūt reikėtų kokių nors stovyklų, kad rinktųsi vien tik vaikai, kurie nori susirasti draugų, palaikymą, šilumą.

Taip pat siūlyčiau raginti, RAGINTI vaikus KALBĖTI, išsakyti savo bėdas. Įsteigti kažkokią anoniminę liniją kiekvienoje mokykloje, kad skriaudžiami ir engiami vaikai galėtų ramiai pasakyti, kas jiems blogai. Tada reikėtų tvirtos rankos mokykloje, kuri be gailesčio, pabrėžiu, be gailesčio pradėtų tramdyti tokius vaikus, kurie žlugdo ir žemina kitus. Vieną kartą reikia bausti tėvus. Pradėti rodyti, kokie yra jų vaikai. Bet tai mažai padės. Galiu iš patirties pasakyti. Tėvams jau visiškai nebesvarbu vaikas. Tik pinigai, atostogos ir pan. Bent jau kiek matau klasės perspektyvoje, tai padėtis tikrai nepagerėjo, bet galbūt niekas ir nesistengia kažko daryti.

Taigi mokykloje yra tiek instancijų, įvairios tarybos, kurios turi ir privalo rūpintis tokiomis problemomis, ir tas gailėjimasis tokių vaikų, kurie skriaudžia kitus yra tiesiog jau juokingas. ,,kaip taip galima, juk tėvams kokia gėda bus...“. Negalima palikti likimo valiai skriaudžiamųjų ir ginti skriaudiką.

Turėtų būti mažinamas tas abejingumas ir kokiu nors būdu reikėtų įgyti vaikų pasitikėjimą, kad jie išsipasakoję bus visiškai saugūs ir jiems nebus blogiau dėl to, kad jie papasakojo savo bėdas. Bet neretai tokie vaikai labai būna užsisklendę savyje. Tokiems vaikams sunku eiti pas psichologą ar mokytoją, prašyti pagalbos, nes jau ir taip prieš bendraamžius jautiesi toks silpnas, o kai eini prašyti pagalbos, pasijauti visiškas bejėgis ir apima didelė gėda, kad dar labiau pasijuoks iš tavęs, pasakys tik, kad problemos juokingos ir viskas praeis.

Reikia tvirta ranka ir griežtai ,,klibinti“ visas įmanomas instancijas, kurios turi veikti, bet neveikia, tik apsimeta dirbančioms ir galbūt už tą nieko neveikimą dar ir pinigų gauna, ir pagaliau padėti vaikams, kurie kenčia.

Ačiū, kad išklausėte mano trumpas mintis. Tikiuosi, jos padės bent kažkiek pagerinti padėtį.

Šešiolikmetė

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pražūtingas JAV sprendimas: Kremlius jau trina rankomis, bet laimėtojas gali būti ir kitas (18)

Prieš savaitę prasidėjusi Turkijos operacija Sirijos šiaurėje prieš kurdus iš pirmo žvilgsnio...

Metų seklys: vokiečių prokurorė rašo knygą apie tai, kaip kauniečiai sunaikino Vokietiją siaubusią lietuvių gaują (19)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Seime – beprecedenčiai valdančiųjų ir Seimo pirmininko demaršai pildoma (355)

Ryte, prasidedant Seimo posėdžiui, „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Per klaidą nurašytos lėšos banke: įspėjimų ar baudų bankams nėra (31)

Retkarčiais pasirodo žinia apie per klaidą nurašytas sumas nuo banko klientų sąskaitų. Bankui...

Kirkilo perspėjimas opozicijai – toks elgesys gali atsisukti prieš jus pačius (74)

Socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas perspėja opozicines frakcijas, kad jų kuriami...

„Barbora“ turės konkurentę: „Iki“ skelbia apie el. prekybos pradžią (26)

Antras pagal dydį Lietuvoje prekybos tinklas „Iki“ savo pirkėjus kviečia prisidėti kuriant...

Futbolo duženos Baltijos seklumose: tris seses baigia praaugti net nykštukai (51)

Mažeikių dydžio San Marinas ir Gibraltaras – paskutiniai mikroskopiniai taškai Senojo žemyno...

Nuo kitų metų liepos dalis gyventojų vaistus gaus nemokamai (20)

Seimas pritarė, kad nuo kitų metų liepos mėnesio 75 metų ir vyresni asmenys bei kiti socialiai...

Naujausi reitingai – Nausėdos šuolis ir pasikeitusi Grybauskaitės situacija (256)

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad šią savaitę šimtadienį minintis prezidentas...

Teisme – Strazdauskaitės nužudymo byla: pareikšti šimtatūkstantiniai ieškiniai (70)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....