aA
Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių šeimų, kurioms dirbtinis apvaisinimas suteiktų viltį susilaukti vaikų. Šis metodas mūsų šalyje pirmą kartą buvo pritaikytas Kaune, privačioje “Motinos ir vaiko” klinikoje 1998 metais. Tuomet čia įkurtas pirmasis Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo centras. Pirmiesiems po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje gimusiems vaikams - penkeri metai, tačiau jų tėvai, baimindamiesi neigiamos reakcijos, nedrįsta viešai apie tai kalbėti.

Kūdikis įsčiose
Nori apsaugoti vaikus

Pirmiesiems mūsų šalyje gimusiems po dirbtinio apvaisinimo vaikams “iš mėgintuvėlio” šių metų spalio viduryje sukako penkeri metai. Po tokių procedūrų “Motinos ir vaiko” klinikoje į pasaulį atėjo per 200 naujagimių.

Sulaukusios trokštamų kūdikių šeimos sako esančios laimingos, tačiau dauguma jų slepia nuo draugų, kaimynų, giminių faktą, kad vaikas gimė po dirbtinio apvaisinimo. Tėvai tvirtina norį apsaugoti savo vaikus nuo “badymo” pirštais, kad jie neva kitokie.

Psichologinio spaudimo neatlaikė ir pirmųjų vaikų, gimusių “Motinos ir vaiko” klinikoje, tėvai - jiems net teko pakeisti gyvenamąjį rajoną. Beveik visi po dirbtinio apvaisinimo susilaukę atžalų tėvai tvirtina esą laimingi, dėkingi medikams, tačiau viešai kalbėti nenori dėl dalies visuomenės priešiškos nuostatos.

Pasaulyje naudojant dirbtinį apvaisinimą gimė beveik milijonas vaikų. Įrodyta, kad apsigimimų skaičius lygiai toks pat, kaip ir natūraliu būdu pastojus.

Šeimos paslaptis

Po penkerių metų santuokos kauniečiai Nijolė ir Vladas (vardai pakeisti) nusprendė, kad jau laikas turėti vaikų. Tačiau beveik trejus metus Nijolei nepavyko pastoti. Tada šeima kreipėsi į “Motinos ir vaiko” kliniką. Kadangi porai kiti gydymo metodai nepadėjo, jai buvo taikomas dirbtinis apvaisinimas - vadinamasis in vitro (lot. - mėgintuvėlyje) metodas.

“Iš moters organizmo paimama kiaušialąstė ir įdedama į specialų indelį. Vyro paimta sperma įleidžiama į kiaušialąstę. Įvyksta apvaisinimas. Dvi paras apvaisintus kiaušinėlius laikome specialioje terpėje inkubatoriuje. Į moters gimdą įdedami dviejų parų embrionai. Atlikus šią procedūrą, 25-30 procentai moterų iš karto pastoja”, - “Kauno dienai” pasakojo klinikos “Motina ir vaikas” gydytoja akušerė-ginekologė Michalina Genovaitė Rožukienė.

Nijolės ir Vlado sūnui šiandien - vieneri metai ir du mėnesiai.

“Jei būtų nepavykę iš pirmo karto, su vyru buvome nusiteikę, jog dirbtinio apvaisinimo procedūrą kartosime tiek kartų, kiek reikės. Tačiau mes buvom tarp tų laimingųjų, kuriems pasisekė iš karto, - sakė Nijolė. - Mes esame labai laimingi ir dėkingi gydytojams, kurie padėjo mums susilaukti vaiko”.

Nijolė tvirtino, jog faktas, kad sūnus gimė po dirbtinio apvaisinimo, bus šeimos paslaptis, kurios niekam neketina atskleisti.

“Mes patys atlaikytume psichologinį spaudimą, tačiau norime apsaugoti savo vaiką, kad jo dar mažo nebadytų pirštais ir niekas nesakytų, kad jis neva kitoks, - tvirtino Nijolė. - Nėra jokio skirtumo, ar mano organizme, ar laboratorijoje, “ant lėkštelės”, susijungė kiaušialąstė su spermatozoidu. Juk apvaisintą kiaušinėlį įveda į gimdą ir vaiką išnešioja mama. Tokių mamų nėštumo simptomai niekuo nesiskiria nuo natūraliai pastojusių. Mūsų sūnus - kaip ir visi kiti vaikai. Anksti pradėjo kalbėti, vaikščioti, gerai vystosi ir auga. Raginčiau nevaisingas šeimas neklausyti davatkų plepalų ir ryžtis dirbtiniam apvaisinimui. O giliai tikintiems žmonėms, kurių daliai nepriimtinas toks vaikų atėjimas į šį pasaulį, pasakyčiau taip: Dievas duoda šansą kitu būdu susilaukti vaikų”.

Nijolė tvirtino, kad sūnui niekada nepasakys, kaip jis buvo pradėtas. “O koks jam skirtumas, kaip jis buvo pradėtas: ar po to, kai mama su tėčiu pasimylėjo, ar kai mamai buvo įdėtas embrionas. Juk išnešiojo ir pagimdė mama”, - sakė Nijolė. Ji tvirtino, kad psichologinių problemų dėl dirbtinio apvaisinimo neturėjo.

“Depresija apima tada, kai matai, kad visi eina su mažais vaikučiais ir džiaugiasi, o tu kažkokia kitokia - neturi vaikų”, - sakė Nijolė.

Deklaratyvus valstybės rūpestis

“Mes džiaugiamės, kad po mūsų Klinikoje pritaikytos dirbtinio apvaisinimo procedūros gimę pirmieji vaikai auga sveiki, - “Kauno dienai” teigė vienas iš Klinikos “Motina ir vaikas” savininkų Žilvinas Kasteckas. - Klinika palaiko ryšius su “savo” tokiu būdu gimusiais vaikais ir jų tėveliais, domisi, kaip jiems sekasi.

“Motinos ir vaiko” naujieji savininkai (Kliniką beveik prieš metus įsigijo uždaroji akcinė bendrovė “Teksora”) nupirko naują įrangą, baigė modernizuoti pagalbinio apvaisinimo laboratoriją. Klinikoje veikia moderniai įrengtos spermos tyrimo, apvaisinimo mėgintuvėlyje bei kitos specializuotos laboratorijos.

“Lietuvoje gana keista padėtis: valstybė skambina visais varpais ir lyg reiškia susirūpinimą demografine situacija, vis mažėjančiu gimstamumu, tačiau nekompensuoja nevaisingumo gydymo, kai taikomos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Nevaisingumas - liga, įrašyta tarptautinėje ligų klasifikacijoje”, - sakė Ž.Kasteckas.

Dirbtinio apvaisinimo procedūra, priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, kainuoja vidutiniškai 5 tūkstančius litų. Klinikos gydytoja akušerė ginekologė Sonata Barilienė teigė, jog po pirmą kartą taikytos dirbtinio apvaisinimo procedūros pastoja tik trečdalis moterų. Kitoms prireikia antros, trečios ar net ketvirtos procedūros.

“Tai normalus rezultatas. Taip yra ir tuomet, kai moterys nori ir gali pastoti natūraliu būdu. Per pirmąjį mėnesį pastoja apie trečdalis moterų, ir tik per metus visų tų šeimų moterys pastos”, - sakė gydytoja M.G.Rožukienė.

Ne kiekviena nevaisinga šeima gali tikėtis susilaukti vaikų: ne visi turi pinigų brangiai kainuojančioms procedūroms. Privačioje klinikoje “Motina ir vaikas” pirmoji nevaisingos šeimos konsultacija - nemokama. Kartais randami rėmėjai, kurie apmoka Klinikos pacientei reikalingas procedūras.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (19)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (247)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...