aA
Daugybėje šeimų šiuo metu išgyvenama įtampa. Rugsėjo 1-ąją vaikas peržengs mokyklos slenkstį ir taps mokinukas. Šiam gyvenimo pokyčiui turi pasirengti visa šeima. Ką daryti, kad sūnų ar dukterį mokykloje lydėtų sėkmė?
Pirmaklasiai
© Corbis
Nori mokytis

Šeštaisiais septintaisiais gyvenimo metais vaikai pamažu pradeda suvokti, kad jie - dar ne suaugę žmonės, bet vaikai, kol taps suaugę, dar turi daug mokytis.

Palyginimui: jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai laiko save jau dideliais. Iš jų dažnai galime išgirsti: „aš jau didelis“, „aš padarysiu pats“.

Antroje ikimokyklinio amžiaus pusėje, ypač jo pabaigoje, atvirkščiai, iš vaikų dažniau tenka išgirsti: „aš taip nemoku“, „aš dar mažas“. Nors ir kaip paradoksalu, bet kaip tik pasijusti mažam ir nemokančiam yra svarbi mokinio pasirengimo mokyklai prielaida. Šiuo laikotarpiu vaikas nori daryti tai, ką žmonės laiko reikšminga, svarbu, vertinga.

Kaip tik todėl vaikas siekia mokytis mokykloje, tapti mokiniu, užimti gyvenime kitą poziciją. Šis naujas siekimas daryti tai, kas, vaikų nuomone, suaugusiesiems reikalinga ir yra vertinama, rodo, kad baigiasi ikimokyklinės vaikystės laikotarpis ir pradeda formuotis prielaidos pereiti į naują vystymosi ir mokymosi mokykloje laikotarpį.

Domisi mokykla

Mokykla, rugsėjo 1-oji
© DELFI (I.Urbonaitės nuotr.)

Vaikas neatsitiktinai būsimą mokymąsi pradeda laikyti svarbiu ir atsakingu dalyku. Pasižiūrėdamas į vyresniuosius brolius, seseris, klausydamasis suaugusiųjų pasakojimų, bendraudamas su vyresniais vaikais, dar būdamas ikimokyklinukas jis pradeda domėtis mokykla: kokia joje tvarka, ką vaikai ten veikia, kaip vyksta pamokos.

Paprastai būsimuosius pirmaklasius traukia ir išorinis mokyklos gyvenimas, ir naujas būsimasis mokinio statusas. Tolimesnė vaiko psichologinė savijauta bei visa adaptacija pirmoje klasėje labai priklauso nuo tėvų rodomo požiūrio į mokymąsi ir nuo pagalbos vaikui, teisingai suvokiant, kokia veikla jo laukia mokykloje.

Svarbu, kad, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, lūkesčiai apie ją bei veiklą joje kiek galima mažiau skirtųsi nuo būsimos realybės. Tai sumažintų prielaidas vaikui nusivilti mokykla ir pačiu mokymusi. Todėl blogai, kai tėvai, dar prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiką baugina mokykla, akcentuoja laukiamus mokyklinio gyvenimo sunkumus. (Taip gali susiformuoti neigiamas požiūris į mokyklą, mokytoją ir mokymąsi.)

Tačiau taip pat nepatartina apie mokyklą kalbėti ir tik kaip apie džiaugsmo ir malonumų šaltinį. Pradėjęs lankyti mokyklą ir neradęs žadėtų malonumų vaikas nusivils ja, sumažės jo ryžtas gerai mokytis. Vaikas dar prieš lankydamas mokyklą turi pratintis nugalėti jo jėgas atitinkančius sunkumus ir pajusti atlikto darbo bei įveiktų sunkumų džiaugsmą.

Kontroliuoti elgesį

Mokymasis reikalauja iš visų vaikų būtinai laikytis tam tikrų vienodų taisyklių, kurios reguliuoja visą jų elgesį. Todėl į subrendimo mokytis mokykloje sąvoką įeina ir tai, kiek vaikas gali kontroliuoti savo elgesį. Taigi, dar prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvai turėtų mokyti vaikus savidrausmės ir tvarkos. Vaikui bus lengviau perprasti su mokymusi klasėje susijusias taisykles, jei dar namuose iki ateinant į mokyklą jis bus mokomas tam tikrą veiklą atlikti ramiai sėdint, atidžiai išklausyti ir įsiminti, ką tėvai aiškina, kai būsimasis pirmokas bus paskatinamas atlikti ne tik tai, kas įdomu. Ypač svarbu pratinti vaiką užbaigti pradėtą darbą.

Reikia, kad dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą vaikas turėtų pagal savo jėgas tam tikrų įpareigojimų ( pvz., laistyti gėles, maitinti akvariume žuvytes ir pan.). Pastebėta, jog vaikai, kurie iki mokyklos namuose turi kokių nors pareigų, be didelio vargo gali nutraukti įdomų žaidimą ir imtis ne visada patrauklios pamokų ruošos.

Įvertinti pastangas

Pirmaklasiai
© Corbis

Taip pat dar iki pradedant lankyti mokyklą patartina mokyti vaikus vertinti darbo kokybę ir rezultatus. Psichologų teigimu, daugelis vaikų dar ir pirmoje klasėje nemoka pastangų atskirti nuo rezultato. Todėl suaugusieji turi atsižvelgti į šią situaciją.

Pasakymas „vėl nesistengi“ gali labai įskaudinti vaiką, nes dažniausiai jis būna neteisingas. Paprastai vaikas visada stengiasi ir tikisi gero įvertinimo. Vaiko pastangos turi būti pastebėtos, tačiau taip pat būtina vaikui padėti suprasti, kad vertinama pirmiausiai tai, ką pavyko padaryti, t.y. rezultatas. Vaikui būtina paaiškinti, ką jis padarė ne taip gerai ir kaip pageidaujamo rezultato būtų galima pasiekti. Taip pat būsimajam pirmaklasiui būtina įskiepyti elementarius higienos įgūdžius. Reikėtų išmokyti savarankiškai praustis, šukuotis, valytis dantis, apsirengti, naudotis tualetu, kultūringai valgyti ir t.t.

Lavinti mąstymą

Norint padėti vaikui pasiruošti mokyklai, vertėtų didesnį dėmesį skirti vaiko mąstymo lavinimui. Esminė mokymosi ypatybė yra tai, kad vaikas mokykloje pradeda gauti mokslo žinias. Jei ikimokyklinukas gana gerai gali suvokti tam tikras išorines daiktų savybes ir yra pajėgus išspręsti įvairius praktinius uždavinius, tai mokykloje jis turi išmoks mąstyti, t.y. suvokti ir perprasti tai, kas peržengia tiesioginio matymo, girdėjimo ir lytėjimo ribas.

Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai su pirmųjų klasių mokiniais patvirtino, kad mokymosi sėkmė didele dalimi priklauso ne tiek nuo to, kokius pradėję lankyti mokyklą jie turėjo skaičiavimo ar skaitymo įgūdžius, bet nuo skirtingo gebėjimo mąstyti.

Palyginimai – svarbu

Mąstymas labai susijęs su kalba. Specialūs tyrimai rodo, kad proto veiksmų atsiradimo pamatas iš pradžių yra garsų kalba, o paskui vadinamoji vidinė kalba „pats sau“. Todėl labai svarbu paskatinti vaikus, kad jie veikdami su daiktais ar jų atvaizdais kartu dar ir balsu aiškintų, ką ir kaip daro.

Tėvai norėdami padėti vaikui pasiruošti mokyklai turėtų ugdyti jų pažintinius gebėjimus, mokyti diferencijuotai suvokti daiktus, reiškinius ir jų savybes. Patartina mokyti vaikus lyginti konkrečius daiktus pagal jų ilgį, svorį, tūrį. Tegul vaikas įpranta savo kalboje naudoti tokias sąvokas kaip „ilgesnis – trumpesnis“, „sunkesnis – lengvesnis“, „didesnis – mažesnis“, „storesnis – plonesnis“ ir pan. Nustatant daiktų padėtį erdvėje kitų daiktų atžvilgiu būsimasis pirmokas turėtų žinoti, ką reiškia sąvokos „toliau - arčiau“, „vidu-ryje“, „šone“, „viršuje - apačioje“, „kairėje - dešinėje“.

Mokant skaičiuoti nereikėtų apsiriboti tik skaičiavimo iš eilės

(pvz., nuo 0 iki 10) mokymu. Labai naudinga vaikams pateikti įvairių užduočių, reikalaujančių atlikti bent nesudėtingus aritmetinius veiksmus (pavyzdžiui, kiek matai mašinų, kiek liks, kai viena nuvažiuos).

Pažinti raides

Mergaitė bibliotekoje
© Corbis

Būsimasis pirmaklasis turėtų išmokti aiškiai tarti žodžius ir garsus, rišliai dėstyti mintis, deklamuoti eilėraštukus, taisyklingai kalbėti.

Taip pat patartina būsimajam pirmaklasiui padėti lavinant jo pirmuosius rašymo įgūdžius. Vaiką galime pratinti matematikos mokymuisi skirtame sąsiuvinyje apvedžioti langelius, dėti taškus ant linijų ir juos sujungti, perpiešti trafaretus, ornamentus, rašyti raidžių elementus. Visa tai lavins vaiko rankos judesius, pastabumą, padės greičiau orientuotis sąsiuvinio lape.

Kartais labai rūpestingi tėveliai savo dar mokyklos nelankantį vaiką pradeda mokyti rašytinių raidžių. To tikrai nereikėtų daryti, nes nenuoseklus ir nemetodiškas rašytinių raidžių ar jų junginių mokymas gali suformuoti netaisyklingo rašymo įgūdžius. Šį darbą reikėtų patikėti specialistui - pradinių klasių mokytojui. Tėveliams, mokantiems vaiką pažinti raides, būtų tikslinga jį paskatinti rašyti piešimo būdu, t.y. kopijuoti spausdintines raides. Tai vaikams padėtų jas įsiminti, o kartu visą raidžių mokymosi procesą padarytų įdomesnį.

Moka skaityti

Berniukas skaito
© Corbis

Mokslininkų atlikti tyrimai pa-rodė, kad vis daugiau mūsų šalies mokinių į mokyklą ateina turėdami tam tikrų skaitymo įgūdžių: kas trečias pirmokas į mokyklą ateina jau galėdamas perskaityti kai kuriuos skiemenis arba žodžius, kas ketvirtas – geba skaityti netgi sakiniais. Vaikų, kurie visai nepažintų raidžių, į pirmąsias klases ateina vis mažiau. Vadinasi, pirmokai į mokyklą susirenka su labai skirtingais sugebėjimais ir įgūdžiais.

Nepaisant tokio skirtingo vaikų pasirengimo mokyklai, joje per pirmąjį pusmetį skaityti išmoksta visi vaikai. Tačiau tie vaikai, kurie į mokyklą ateina nors kiek mokėdami skaityti, pamokų metu labiau pasitiki savimi, dažniau patiria sėkmę ir gauna su ja susijusių teigiamų emocijų. Skaitymo įgūdžiai, kuriuos turėdami vaikai ateina į mokyklą, yra labiausiai pastebimi ir akcentuojami pačių vaikų ir būtent skaitymo įgūdžius dažnai vaikai pasirenka kaip vieną iš kriterijų save lygindami su bendraklasiais.

Nors didelis vaidmuo tenka pradinių klasių mokytojui, kuris net raidžių nepažįstančiam vaikui padeda neprarasti pasitikėjimo savimi, skaitymo įgūdžiai dar prieš pradedant lankyti mokyklą gali turėti teigiamos įtakos vaiko adaptacijai mokykloje, tolimesnio mokymosi motyvacijai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (160)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

55 tūkst. eurų dvikova: ar naujausio „iPhone“ objektyvas atsilaikys prieš profesionalią kino kamerą apžvalga (72)

Šių metų „Apple“ telefonų meniu trys modeliai – „iPhone 11“, „iPhone 11 Pro“ ir...

Artinasi žiema: jau šią savaitę prasidės orų permainos (9)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šiltąjį ciklono sektorių. Padangė išliks debesuota, tik...

Gydytoja įspėja apie neatsargų vaistų vartojimą: po to žmonės patenka į reanimaciją ir niekas nebepadeda (21)

DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie atsparumą antibiotikams — kasmet dėl šios...

Jasikevičius apie didžiausią sezono pergalę: gera treniruotė (36)

Kauno „Žalgiris“ pasiekė didžiausią sezono pergalę „Betsafe- LKL “ susitikime 108:64...

Pavojingai kaista abu Vokietijos visuomenės pakraščiai: grasinti imasi net moterims ir vaikams (240)

Jau kuris laikas Vokietijoje dažnėja pranešimų, rodančių, jog pavojingai kaista abu visuomenės...

5 faktai apie menopauzę – kurie iš jų tiesa, o kurie – mitas? (6)

Didžiausi pokyčiai moters kūną ištinka prasidėjus lytiniam brendimui, nėštumo metu ir sulaukus...

Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras: užteko vieno lemtingo vakaro (20)

Apie ką galvoja žmogus, kuris atlieka bausmę? Ar jis permąsto gyvenimą, savo poelgių...

F-1 lenktynes Brazilijoje papuošė susidūrimu pasibaigusi „Ferrari“ pilotų dvikova (8)

Veiksmo nestokojusiose Brazilijos GP lenktynėse triumfavo Maxas Verstappenas, paskutiniuose metruose...

„Snapchat“ įkūrėjo sesuo pristatė garsinės erotikos svetainę (4)

Caroline Spiegel nesivaržo kalbėti apie seksą . 22-ejų metų verslininkė ir jaunesnioji...