aA
Šiandien nieko nestebina radijo stotys, skirtos įvairius muzikos žanrus mėgstančiai auditorijai, tačiau, kad gyvuotų radijas, skirtas būtent mamoms, nėra dažnas reiškinys. Lietuvoje „Mamų radijas“ yra ir jau perkopė į antruosius savo gyvavimo metus.
© Shutterstock nuotr.

Studentė pasišovė pasitarnauti mamoms

Jeigu apie mamoms skirtą radiją dar nežinojote, bet sumanymas jums pasirodė įdomus, nepulkite sukinėti savo radijo imtuvo. „Mamų radijas“ kol kas veikia tik internete ir jo ieškoti reikėtų adresu www.mamuradijas.lt.

Dar įdomiau – „Mamų radiją“ sukūrė pati motinystės džiaugsmo dar neišgyvenusi ir tik prieš porą savaičių šeimą sukūrusi, o tuomet dar studente buvusi Laura Bagdžiūnaitė. Tad kodėl vaikų neturinčiai studentei parūpo mamos?

„Aš visada sakau, kad tie, kurie rašo apie avarijas, nebūtinai turi jas daryti, kad galėtų vaizdžiai aprašyti. Taip ir mano atveju – ar būtinai reikia būti mama, kad galėtum kurti „Mamų radiją“?.. Esu žurnalistė. Tad tekstų rašymas ar kūryba yra mano profesiniai dalykai. Juk tuos tekstus visuomet rašai, remdamasis ne savo sukaupta patirtimi, o konsultuojiesi su specialistais, kitais toje srityje kompetentingais žmonėmis. Kita vertus, kas, jei ne jaunas žmogus, kurio nevaržo šeiminiai reikalai, turi daugiausiai laiko ir imtis įvairiausių iniciatyvų. Panaši idėja man buvo kilusi, kai dar gyvenau Klaipėdoje. Ten labai trūko veiklos mamoms ir vaikams. Galvojau, ką reikėtų daryti, kad šį vakuumą būtų galima užpildyti. Jeigu kada nors grįšiu į Klaipėdą, būtinai kažką panašaus padarysiu“, – mintis, atvedusias prie Lietuvoje neįprasto projekto, dėstė jo sumanytoja.

Laura užsiminė ir apie tai, jog šio projekto pradžia buvo jai dar besimokant Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto trečiame kurse.

„Dėstytojas mums pateikė užduotį parengti tokį žiniasklaidos priemonės projektą, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Ilgai sukau galvą, ką čia pasiūlius. Tuo metu dalyvavau viename televizijos projekte. Kolega žurnalistas, kurio žmona tuo metu laukėsi kūdikio, netyčia užsiminė, jog būtų gerai, jei Lietuvoje būtų lopšinių radijas.

Pagalvojau, jog tokių radijo stočių užsienyje, ypač JAV, yra nemažai, tad jei norisi lopšinių, gali susirasti tokią radijo stotį internete ir klausytis. Kita vertus, lopšinių radijo pats vaikas niekada neįsijungs ir nesiklausys. Tačiau ta mintis manęs nepaleido. Galiausiai sumąsčiau, jog būtų geriau, jei tai būtų mamoms skirtas radijas: mama, įsijungusi radiją, galės pati sužinoti naujų dalykų, leis vaikams pasiklausyti vaikiškos muzikos ir įsitrauks į mamų veiklą. Kad ir kaip keistai atrodytų, tačiau tokia idėja labai patiko ir mano kurso draugams, ir pačiam dėstytojui, kuris net pasiūlė ją bandyti įgyvendinti. Mane padrąsino ir artimieji, kurie sakė: bandyk, gal tau pavyks ir net sutiko paremti pinigais“, – pasakojo veikli mergina.

Sunkumai neišnyko

Įkurti radiją nėra tas pats, kas parašyti straipsnį laikraštyje. Juolab jaunai patirties ir nuosavo kapitalo neturinčiai merginai.

„Finansai buvo bene svarbiausias šio projekto įgyvendinimo klausimas. Mačiau du jo sprendimo būdus: eiti pas verslininkus ir pasakoti, kad esu šaunuolė, kurią verta paremti, arba tiesiog bandyti pasiskolinti pinigų iš tų žmonių, kurie manimi pasitiki ir gali jų paskolinti. Pradžiai reikėjo apie 25 tūkstančių, kad būtų galima susipirkti ne pačią prasčiausią, bet ir ne pačią geriausią, įrangą, išsinuomoti patalpas ir pradėti transliuoti. Ačiū tėvams ir artimiesiems, kurie mano sumanymus parėmė“, – pasakojo mergina.

Laura sako, jog be kurso draugų, vaikinų, vargu ar jai vienai būtų pavykę susipirkti tai, ko radijui reikia, ir techniką sumontuoti taip, kad radijas galėtų šnekėti. „Man, merginai, tokie dalykai yra labai tolimi. O specialistai, su kuriais iš pradžių bandžiau kalbėtis ir konsultuotis, tik juokėsi ir sakė, kad man nieko neišeis. Laimė, geranoriškai padėjo kurso draugai“, – iki šiol dėkingumą jiems jaučia „Mamų radijo“ kūrėja.

Tiesa, jei Laura būtų turtinga ar radusi geranoriškai nusiteikusių rėmėjų, jos radijas būtų kitoks. Pirmiausia, jis būtų ne internetinis radijas, kurį galima klausyti tik iš kompiuterio, o pats normaliausias, kokį girdime įsijungę radijo imtuvą namuose ar automobilyje.

„Mane gąsdino tos sumos, kurias reikia mokėti už radijo bangų išsipirkimą. Jau vien paraiškos dalyvauti konkurse pateikimas kainuoja tris tūkstančius. Bet paraiška gali būti ir atmesta, jei komisijai motyvacija pasirodys nepagrįsta. Be to, kad radijas būtų girdimas visoje Lietuvoje, vienos bangos neužtektų. Todėl internetinio radijo steigimas šiuos kaštus keleriopai sumažina“, – savo sprendimą kurti internetinį radiją argumentavo jaunoji projekto kūrėja.

Iš pradžių internetinis mamų radijas savo programa buvo panašus į normalią radijo stotį. Kaip ir bet kurioje kitoje, būdavo laidų vedėjai, kuriamos šviečiamojo pobūdžio laidos mamoms aktualiais klausimais, taip pat skambėdavo ir lopšinės, ir kitokios vaikams patinkančios lietuviškos dainelės, būdavo sekamos pasakos. Ir net laidų vedėjai gaudavo šiokį tokį atlygį už savo darbą.

Tačiau gyvenimo realybė pasirodė sudėtingesnė nei užmojai. Viskam neužteko nei pinigų, nei laiko, nei galimybių. Radijo studija įsikūrė viename, gal dešimties kvadratinių metrų, nuomojamame kambarėlyje, kuriame geriausiu atveju galėdavo sutilpti du laidų vedėjai ir du svečiai. Kai vykdavo laidos, ten negalėjo būti jokių pašalinių žmonių. Iš radijo studijos galima tik transliuoti, o kai tekdavo montuoti, tarkim, vardines pasakėles vaikams, tą reikėjo daryti arba namuose, arba kokioje nors kitoje vietoje.

„Net ir rėmėjų dovanos čia netilpo – šiuo metu jas laikau savo namų balkone“, – šypteli Laura.

Radijas mokslus kremtančiai studentei buvo tik papildoma, nors ir maloni veikla. Pinigai iš dangaus nebyrėjo, todėl tekdavo sukti galvą, kaip jų prasimanyti. Galiausiai apetitą teko suvaldyti – šiandien, tikimasi, jog laikinai, „Mamų radijas“ pažintinių laidų nerengia, o kiaurą parą transliuoja muziką ir pasakas vaikams, nemoka ir atlyginimų radijo komandai – keturios merginos dirba tik iš idėjos ir pašaukimo.

Kad radijas galėtų gyvuoti, imtasi kurti individualias pasakas vaikams. Iš pradžių tai buvo daroma nemokamai, tačiau, kai tų užsakymų pasipylė iki šimto per savaitę ir tiesiog tapo neįmanoma susidoroti su tokiu krūviu, merginos nutarė imti šiokį tokį mokestį, kad bent šiek tiek palengvėtų mokesčių našta. Šiandien viename dienraštyje žurnaliste dirbanti Laura neslepia, jog jai ir pačiai vis dar tenka savo projektą remti savomis lėšomis.

Mamos džiaugėsi ir laukia daugiau

„Mūsų tyrimai parodė, jog tokio radijo, kuris būtų naudingas mamoms, Lietuvoje labai reikėjo. Mes išsiaiškinome, jog mūsų auditorija yra maždaug 24–34 metų mamos, dažniausiai auginančios vieną dvejų trejų metų vaiką. Iš pradžių manėme, jog mūsų klausytojoms reikės daug patarimų ir pamokymų vaikų priežiūros klausimais ar pagalbos, kaip vaikelį įtaisyti į vaikų darželį.

Tačiau pasirodė, jog mamoms labiausiai reikia ne kalbų, ne patarimų, kaip kovoti už savo teises, ne konkursų, ne muzikos, o susibūrimų, renginių, kurie jas išviliotų iš namų. Todėl šviečiamojo pobūdžio straipsnius, forumus, kuriuose mamos gali dalintis patirtimi, mes palikome internetiniame portale, o savo jėgas nukreipėme į įvairių renginių mamoms organizavimą“, – apie išsiplėtusią „Mamų radijo“ veiklą pasakojo jo sumanytoja ir kūrėja.

Vienas iš labiausiai išpopuliarėjusių „Mamų radijo“ renginių yra mamų protmūšiai, kuriuose mamos turi galimybę pademonstruoti savo išmanymą vaikų auginimo ir priežiūros klausimais, taip pat susitikti su kitomis mamomis ir pagaliau atsipalaiduoti nuo kasdienės rutinos.

„Protmūšiams organizuoti dažniausiai ieškome rėmėjų, kurie sutiktų tokiam renginiui suteikti patalpas, dažniausiai tai vyksta vaikų žaidimų kambariuose. Protmūšis yra keturių turų konkursas. Trijuose turuose pateikiama po dešimt klausimų, o paskutiniame – audiovizualinė medžiaga, pavyzdžiui, ištraukos iš animacinių filmukų, muzikinės ištraukos, pateikiama su atitinkamu klausimu. Į tokį renginį paprastai susiburia keturios ar penkios komandos. Iš viso susirenka apie šešiasdešimt žmonių, dažniausiai lojali mūsų auditorija – ateina ne tik mamos, bet ir jų antrosios pusės bei atžalos,“ – smagiausias savo veiklos akimirkas atskleidė mamoms kasdienybę skaidrinanti žurnalistė.

Laura užsimena, kad jų aktyvios veiklos pusė greičiausiai dar išsiplės. Mamos vis labiau ragina į bendrą veiklą aktyviau įtraukti ir tėčius, kad atėję į renginį, jie nesėdėtų kamputyje ir neužiminėtų savo atžalų, o ir patys įsitrauktų į žaidimus bei galbūt susirungtų su savo antrosiomis pusėmis.

Kol visų galvose ūžauja vasaros vėjai, „Mamų radijo“ entuziastės aktyvios veiklos kol kas nežada, tačiau sako, kad jau liepos antroje pusėje iš visų jėgų kibs į rudens programos apmąstymus, nes suorganizuoti bet kokį renginį nėra jau toks paprastas dalykas.
Beje, darbas su mamomis turi ir savo tamsiąją pusę. Problema yra tai, jog visos keturios šios veiklos organizatorės yra labai jaunos.

Todėl ieškant rėmėjų ar specialistų pagalbos, pirmiausiai joms tenka susidurti su pašnekovų nepatiklumu. Šiandien Lietuvoje dar nelabai įsivaizduojama, kad jaunas žmogus gali imtis didelių sumanymų ar naujoviškai atrodančių savo svajonių įgyvendinimo. Todėl dažnas pirmiausiai pamano: „Tokios jaunos, vargu ar ką supranta“... O kol ima patikėti, kad jaunystė nėra kliūtis imtis didelių darbų, reikia nemažai pastangų įdėti.

Radijas bus kitoks

Naujoviško Lietuvoje radijo kūrėja sutinka, jog šiandien ji jau yra nemažai pasiekusi, tačiau ne tiek, kad galėtų džiūgauti atvira krūtine.

„Jeigu sakyčiau, kad šiandien esu viskuo, ką man pavyko pasiekti, patenkinta, tai jau nebūtų daugiau ko siekti, – sako L. Bagdžiūnaitė. – Ėmusis savo sumanymo įgyvendinimo, išmokau verslo abėcėlės bei daug kitų iki šiol man nežinomų dalykų. Tačiau ne toks buvo ir yra mano tikslas. Man daug maloniau būti projektų, o ne įmonės vadove. Tikiuosi, kad išauš tokia diena, kai „Mamų radijas“ taps pagrindine mano veikla, kad kiekvieną rytą eisiu į savo kabinetą ir nereikės dirbti kito darbo, kad galėsiu mėgautis tuo, ką pati sukūriau dar studijų laikais. Taip pat viliuosi, kad mūsų auditorija nuolat plėsis ir mūsų klausysis mamos ne tik Vilniuje ir Klaipėdoje, kaip yra šiuo metu, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Internetinis radijas nėra mūsų siekiamybė. Mūsų tikslas tapti normalia radijo stotimi, kaip ir visos kitos, kurios šiuo metu transliuoja Lietuvoje.“

Jeigu staiga atsirastų turtingas rėmėjas, kuris sutiktų paremti vos antrus metus skaičiuojantį „Mamų radiją“, kam pirmiausiai skirtų geranoriškai skiriamas lėšas? Šiek tiek pamąsčiusi žurnalistė sako: „Pirmiausiai gerintume savo techninę bazę. Kurdamiesi stengėmės pirkti ne pačia prasčiausią, tačiau ir ne pačią geriausią techniką. Todėl dabar kartais tenka raudonuoti prieš klausytojų auditoriją, kad mūsų transliacijos ne visuomet būna kokybiškos, kartais trikdo traškėjimai ar iškyla kitokių techninių nesklandumų, pasitaiko, kad transliacija ir visai nutrūksta. Mes negalime sau leisti išsinuomoti kokybiško serverio, kas irgi turi didelės įtakos transliacijų kokybei. Pagaliau komandoje gali būti vienas ar du idėjiniai žmonės, o kiti, kurie padeda įgyvendinti tas idėjas, tikisi atlygio. Todėl gavę lėšų pirmiausiai spręstume šiuos dalykus.“

Tačiau jeigu ir staiga neatsirastų toks turtingas Lauros tikslus suprantantis geradaris, „Mamų radiją“ Lietuvoje sukūrusi mergina neabejoja, jog mamoms skirtas radijas turi būti, jis bus ir greičiau ar lėčiau taps vis patrauklesnis ir reikalingesnis.

Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:

· Lombardai: vieniems išsigelbėjimas, kitiems „juodoji skylė“
· Skėtis – ir nuo saulės ir nuo lietaus
· Jei trūksta pensijų draudimo stažo
· Druska – grožiui, sveikatai, gyvybei
· Vaistai iš avilio
· Prieskoninės žolelės kosmetikoje

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mirė Jonas Mekas papildyta (48)

Trečiadienį mirė žinomas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas .

Jonas Mekas: vien tik praeitimi gyventi negali, nors ir ta praeitis auksinė interviu, darytas 2012 m.

“Gimęs lietuviu, lietuviu ir mirsi”, - sako didžiąją gyvenimo dalį Jungtinėse Valstijose...

„Ryto“ popieriai prastėja: ar atpirkimo ožys Vilniuje – tik vienas? (57)

Vidinių dramų purtomas Vilniaus „Rytas“ per savaitę pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes...

Gydytoja Lina arabų šalyje užsiima vienu pavojingiausių darbų: bet kuriuo metu geras gyvenimas gali pasibaigti (9)

Lina Skutaitė-Chaudhary gali save drąsiai vadinti gydytoja ekstremale. Ši akušerė-ginekologė...

Biržų meras švedams neleidžia kelti kojos į miestą: ne mes juos ėjome grobti ir žudyti patikslinta (603)

Biržų miesto meras Valdemaras Valkiūnas, sužinojęs, kad Švedijos ambasada ruošiasi rengti...

Darbo skelbimas internete sukėlė bangą: patirtis nebūtina, viso to moterys moka iš gyvenimo

Viešoje erdvėje akį patraukė keli moteris diskriminuojantys darbo skelbimai. Vilniuje įsikūręs...

Pietūs Vilniuje už 3 eurus: į tokią vietą koją kelti baisu, bet didelė porcija atėmė žadą (182)

Nors retai skaitau komentarus, o ypatingai anoniminius, po savo pietų pertraukų apžvalgomis, bet...

Du „valstiečių“ skyriai iškėlė ne Skvernelį: siūlys rinktis slaptu balsavimu papildyta (333)

Du „valstiečių“ skyriai partijos kandidatu į prezidentus iškėlė ne Saulių Skvernelį. Kauno...

Vis dar čia? Kaip „Brexit“ atidėjimas gerokai apsunkintų gyvenimą Briuseliui (4)

Nacionalistai – nuo Italijos iki Vengrijos – ruošiasi kovoti Europos Parlamento (EP)...

7 šių metų interjero tendencijos: kaip žinoti, kuri tinka būtent jums (3)

Prieš rinkdamiesi stilių pagalvokime, kas tokie esame ir ko norime. Taip galėtume pavadinti vieną...