aA
Vienas garsiausių ir labiausiai nusipelniusių Lietuvos režisierių Algimantas Puipa savaitgalį į vienus Nemenčinės senelių namus vyko turėdamas du tikslus – dar kartelį pažvelgti į šių dienų lietuviškuosius namus, kuriuose savo dienas leidžia savimi nebegalintys pasirūpinti senjorai, o taip pat režisierius norėjo šiems, socialiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams parodyti savo naujausią kūrinį – dvejus metus kurtą ir daugiau nei 65 000 eurų kainavusį filmą „Edeno sodai“.
A. Puipa lankėsi senelių namuose
© A. Barzdžiaus nuotr.

Jame ateities Lietuvos senelių namų gyventojus įkūnijo garsiausi mūsų aktoriai – Juozas Budraitis, Vaiva Mainelytė, Gražina Balandytė, Nijolė Narmontaitė.

Filmą pasitiko ovacijomis ir ašaromis

Nostalgija, susižavėjimas ir net ašaros, o po filmo peržiūros – padėkos dainos garsiam režisieriui – taip senelių namų gyventojai reagavo į filmą, kuris iki skausmo pažįstamų ir savų aktorių pagalba sugražino juos į jaunystę, o vėliau taip pat staigiai bloškė į šiandieną – ponia Zina, ašaras braukusi visą filmą, sakė, kad tokio sukrėtimo, emocijų pliūpsnio jai neteko išgyventi jau seniai.

„Galite netikėti, tačiau pasijaučiau gyva, po ilgo ilgo laiko aš pagaliau vėl pasijaučiau gyva“, – drebančiose rankose laikydama puodelį jau atvėsusios arbatos vis nesiliovė kartoti garbaus amžiaus moteris.

„Ar įsivaizduojate ką tokiems, savo senuose, sudilusiuose kūnuose įkalintiems žmonėms reiškia būtent šis filmas, kai užgeso šviesos ir didžiuliame ekrane išvydau Vaivutę, Gražiną, o ką vien Budraitis reiškia, kokios emocijos apėmė. Žmonės, kuriuos tiek kartų stebėjau televizijos ekrane ar teatre, kartu su jais išgyvenau jų herojų įkūnytus džiaugsmus ir vargus, dabar matau tuos iki skausmo pažįstamus ir savus jaunystės draugus pasenusius, apsigobusius skaromis ir paskutines dienas leidžiančius ten pat kur ir aš – senelių namuose.

Pati esu baigusi dailę, tad menas, grožis mane lydėjo visą gyvenimą, tačiau pastaruoju metu jau buvau pamiršusi tą jausmą, kuris apima pažiūrėjus filmą, galų gale aš iš viso nebepamenu kada paskutinį kartą buvau žmonių susibusime ir su kažkuo, o ne savimi kalbėjausi“, – emocingai ir vis dar ašarodama kalbėjo moteris.

„Tačiau neapsigaukite“, – vis šypsojosi ji. – „Mano ašaras išprovokavo džiaugsmas, pojūtis, kad gyvenu“.

Ponios Zinos kelionė iki kambario, kuriame, kaip tikroje kino salėje buvo pasirūpinta ir profesionalia garso aparatūra ir didžiuliu ekranu, o naujausią savo kūrinį pristatė pats jo autorius, ateiti užtruko dvi minutes. Nusileido keliais laipteliais žemyn iš savo kambario senelių namuose – tolimesnė kelionė garbaus amžiaus inteligentei, šia proga pasipuošusiai gražiausiais turimais drabužiais ir jau senokai iš mados išėjusia, tačiau puikiai išsilaikiusia rankine, neįveikiamas malonumas dėl ypatingai silpnos sveikatos.

Ir ne tik jai, bet dar bent trisdešimčiai šiuose senelių namuose dienas leidžiančių likimo draugų, vyrų ir moterų, kurie savimi pasirūpinti nebegali, ką jau kalbėti apie tokias pramogas, kaip kelionė į kiną ar teatrą. Būtent tokiems, socialiai pažeidžiamiems asmenims labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“ kartu su „Lietuvos kinu“ jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektą „Svečiuose kinas“.

A. Puipa senatvės sutikti senelių namuose nenorėtų

Režisierius Algimantas Puipa pasakoja savo kelionę po senelių namus pradėjęs kai nusprendė kurti šį filmą. Nuotaikos, aplinka ir slapčiausios šių žmonių mintys jam buvo didžiausias prioritetas, menininkas sako tik taip galėjęs kuo tiksliau perteikti savo sukurtų personažų išgyvenimus, į jų lūpas įdėti dialogus, suvirpinusios ir ponios Zitos bei jos likimo draugų širdis.

„Prieš paleidžiant filmą stebėjau šiuos žmones, stengiausi suprasti jų emocijas ir jausmus jau jam ir prasidėjus. Tai buvo stipru – jie žiūrėjo į save, o juos įkūnijo jų jaunystės kumyrai. Tikėjausi, kad šie žmonės bus supurtyti, tačiau pačia geriausia šio žodžio prasme. O kai po visko mačiau ašaras, girdėjau padėkos dainas ir moteris, kurios norėjo, tačiau ne iš karto išdrįso prieiti ir pasakyti tą paprastą, bet man tokį svarbų „ačiū“, supratau, tikrai dar kartą supratau, kad ne veltui stengiausi, kūriau.

Panašus jausmas buvo apėmęs paskutinėmis filmavimo dienomis kai mūsų scenos grandai taip pat nesulaikė ašarų. Jie nežinojo ar tai ne paskutinis jų filmas ir kaip ši ponia Zina dar kartą pasijuto gyva, taip ir mūsų aktoriai – šis filmas atgaivino ir privertė pasijausti reikalingais dar kartą“, – jautriai kalbėjo menininkas.

Ir nors vėliau režisierius juokavo, kad ieškosi vietelės, į kurią teks po gero dešimtmečio kraustytis ir pačiam, po kiek laiko surimtėjęs pokalbį baigė savo herojaus žodžiais, jog mirtį pasitikti norėtų leidžiantis saulei, apsuptas anūkų ir vaikų...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramatiška „atiminėjamų vaikų“ legenda – statistinis triukas: suklaidinti liko visi (10)

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios iki šių metų sausio 31-osios iš nesaugios aplinkos buvo...

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti (5)

Iki numatytos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos likus kiek daugiau nei...

Ferdinando Giugliano. Kas gi kamuoja euro zonos ekonomiką?

Vos per dvejus metus euro zona nuo savo pasaulinės ekonomikos didvyrės statuso staigiai pasuko žemyn.

Armonaitė: nauja partija skirsis nuo visų kitų – nedalyvausime visų kare su visais (334)

Vasario 16-ąją įvyko pirmasis Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus...

Šie vaistai – išsigelbėjimas, bet pražūtinga riba labai trapi: vaikinas papasakojo, ką dėl to jam tenka patirti lietuviai vartoja 20 kartų ilgiau nei reikia (139)

Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) raminamuosius ir antidepresantus pradėjo vartoti prieš...

Orai: pavasaris baigėsi, grįžta žiema (18)

Šiauriau Lietuvos besisukantis žemo slėgio sūkurys trečiadienio naktį į šalį gins tankius...

Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa (1966)

Prasidėjo pretendentų į kandidatus į prezidentus lenktynės dėl parašų surinkimo. Visos šios...

Vakarienė dviem už 3 eurus: lengvas ir sotus derinys, kurį norėsite pakartoti (190)

DELFI Maistas tęsia originalių fotoreportažų ciklą „Vakarienė už 3 eurus”. Šį kartą...

Po skandalingo pasakojimo traukiasi Lukiškių kalinių prižiūrėtoja: turbūt jie nori sužinoti, su kuo aš miegu (575)

Apie patirtą spaudimą, kai atsisakė užmegzti neformalius santykius su nuteistaisiais, viešai...

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (83)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...