aA
Lietuvoje per metus dirbtinai maitinamų kūdikių iki 6 mėnesių mišiniams išleidžiama apie 13 milijonų litų. Šalyje tik maždaug penktadalis kūdikių yra žindomi, nors, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vos 3 proc. moterų negali žindyti.
Kūdikis
Paskelbus Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą, raginantį įstatymais apriboti motinos pieno pakaitalų reklamą bei nemokamą platinimą, daugelyje šalių situacija pasikeitė. Lietuvoje kodekso nesilaikoma, o galimybe nubausti motinos maisto pakaitalus įžūliai peršančias firmas nė karto nebuvo pasinaudota.

Išeitis - kodekso patvirtinimas

Lietuvoje atlikti įvairiausi tyrimai, kuriais nustatyta, kad dėl didėjančios motinos pieno pakaitalų gamybos, nekontroliuojamos jų reklamos susilpnėjo žindymo skatinimas. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) gydytojos pediatrė Giedra Levinienė bei alergologė Jolanta Kudzytė 2000 metais atliko minėto Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso įdiegimo Lietuvoje tyrimą.

Kodekso tikslas - skatinti žindymą, apsaugoti motinas, jų vaikus bei sveikatos darbuotojus nuo motinos pieno pakaitalų komercinės propagandos, slopinančios norą žindyti, stabdyti nekorektišką prekybą dirbtinio kūdikių maitinimo produktais. Remiantis Kodeksu Lietuvoje priimtas tik Reklamos įstatymo (2000 m.) 14 straipsnis. Jame užfiksuota, kad motinos pieno pakaitalų reklama galima tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose.

Kodekso įdiegimu rūpinasi tarptautinė organizacija IBFAN (International Baby Food Action Network), kurios padalinys - Kūdikių natūralaus maitinimo rėmimo draugija - veikia Lietuvoje.

“Maistą kūdikiams reklamuojančios firmos neatsižvelgia į kodekso reikalavimus ir nesilaiko įstatymo, kuris draudžia reklamuoti motinos pieno pakaitalus. Pagal PSO rekomendacijas kiekvienam vaikui iki 6 mėnesių visiškai pakanka mamos pieno.

Medikai turi gauti ne reklamą, o išsamią informaciją apie pieno mišinius ar košes. Lietuvai tapus ES nare, kodekso reikalavimų firmos privalės laikytis, jis turės būti apsvarstytas ir patvirtintas”, - sakė IBFAN draugijos Lietuvoje pirmininkė Giedra Levinienė.

Idealizuojamas dirbtinis maitinimas

Tyrimą atlikusi R.Vaitiekūnienė teigė, kad kai kurios firmos siūlo vaikams košes iki 6 mėnesių. “Tokios firmos šiurkščiai pažeidžia Reklamos įstatymą. Kūdikiams iki 6 mėnesių visiškai pakanka mamos pieno, o košes valgyti - nesveika. Mamos pienas - lengvai virškinamas, todėl kūdikiai būna aktyvesni. Jei vaiko skrandis apsunkinamas papildomu maistu, visa jo energija skiriama virškinimui”, - sakė visuomenės sveikatos magistrė.

Ji taip pat nustatė pažeidimų ant kūdikių maisto įpakavimų ir etikečių. Pagal Lietuvos higienos normą HN 107: 2001 ant kūdikių mišinių etikečių pateikiama informacija turi užtikrinti tinkamą produktų vartojimą ir nenuteikti prieš žindymą.

R.Vaitiekūnienė tvirtina, kad tik ant 23 proc. įpakavimų ir etikečių pažymėta, jog mamos pienas yra geriausias, tik 17 proc. turi perspėjimus apie mišinio ar maisto neigiamą įtaką. 42 proc. pakuočių ir etikečių turi užrašą “pradėti vartoti tik pasitarus su gydytoju”. 3 proc. įpakavimų buvo be galiojimo datos, lietuviškos bei aiškios paruošimo instrukcijos. Dažnai (19 proc.) rašoma, kad mišinys panašus į motinos pieną, o užrašai net ant 39 proc. pakuočių idealizuoja dirbtinį maitinimą.

Ugdoma žindymo kultūra

Tyrimais nustatyta, kad reklama bei informacijos trūkumas apie žindymą turi milžinišką poveikį laktacijai. Nuo mažens visuomenėje formuojamas įvaizdis, kad motinystės atributas - buteliukas ir čiulptukas. “Kai daugės savo pienu vaiką maitinančių mamų, žindymas taps norma. Dabar Lietuvoje žindymo kultūros nėra”, - teigė KMUK gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. Gydytoja tyrė medicininius, psichologinius ir socialinius kūdikių žindymo veiksnius.

Lengviausia moteriai pasakyti - aš neturiu pieno. Tik neseniai pradėtos analizuoti priežastys, kodėl ji negali maitinti. Anot mokslų daktarės E.Markūnienės, laktacijos fiziologijai neigiamos įtakos turi žinduko naudojimas ir papildomo maisto skyrimas kūdikiui iki 6 mėnesių, taip pat klaidinantys patarimai motinoms, kurios ieškojo pagalbos, iškilus sunkumams.

“Ne kartą esu girdėjusi, kad, iškilus žindymo sunkumams, pacientės skambina nemokamais, reklamoje nurodytais telefonais. Visos moterys pasakojo, kad joms iškart patardavo primaitinti vaiką firmos produkcija. Jei moteris neturi daug pieno, bet vaiko svoris auga, jam papildomo maisto tikrai nereikia. Jei mama sumažins maitinimų skaičių, pieno gali visai nelikti, o firma po 2-3 savaičių turės nuolatinį vartotoją”, - aiškino JAV Žindymo medicinos akademijos narė, pati savo trečią vaiką maitinusi daugiau kaip 2 metus.

E.Markūnienė pastebėjo žindymo trukmės priklausomybę nuo per mėnesį gaunamų šeimos pajamų. Didžiausia dalis (73 proc.) natūraliai maitinančių motinų buvo tarp tų, kurių vidutinės pajamos siekė 1001-2000 Lt per mėnesį.

Mažesnes bei ypač dideles pajamas gaunančiose šeimose moterys nebuvo linkusios ilgiau žindyti. “Mažesnes pajamas gaunančios moterys dažniausiai neturi išsilavinimo ir nežino paprasčiausių dalykų apie žindymą. Turtingos moterys mano, jog už pinigus galima nusipirkti sveikatą, protingumą, ryšį su vaiku, todėl investuoja į mišinius”, - paaiškino neonatologė.

Motinos pieno pakaitalų reklama draudžiama ir gydymo įstaigose, nors neretai jau pirmą kartą apsilankiusioms mamoms su mažyliais įteikiamas reklamų paketas ar mėginiai. Tai ypač aktualu mažesnių miestų gydymo įstaigoms, ten sienos apklijuotos mišinių reklamomis.

Firmoms - daugiau kaip 13,3 mln. litų

Viešosios įstaigos “Pradžių pradžia” vadovė Daiva Šniukaitė surinko Lietuvos sveikatos informacijos centro statistinius duomenis apie tai, kiek šeimai kainuoja dirbtinai maitinti kūdikį. Apytiksliais duomenimis, vieno mėnesio mišinių kaina - 113 litų. 1999 metų duomenimis, Lietuvoje iki 6 mėnesių buvo dirbtinai maitinami 117 589 kūdikiai.

Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. duomenimis, Lietuvoje iki 6 mėnesių vien tik mamos pienu maitinamų kūdikių buvo vos 6,6 proc., žindomų ir dirbtinai primaitinamų - 22,2 proc. “Prieš dešimt metų Švedijoje padėtis buvo panaši kaip Lietuvoje. Dabar ten iki 6 mėnesių žindomų kūdikių yra apie 80 proc. Pokyčius lėmė visuomenės švietimas ir informavimas”, - pasakojo neonatologė E.Markūnienė.

Nuo 1998 m. Kauno miesto savivaldybė remia žindymo programą. 2003 metų duomenimis, visoje Lietuvoje iki 6 mėnesių nors kiek žindomų kūdikių yra apie 37 proc., o Kaune - 47 proc. “Galime didžiuotis, kad Kaune situacija - geriausia visoje Lietuvoje. Savivaldybės dėka rengiami medikų ir mamų apmokymai, todėl pas mus - daugiausia žindančių motinų”, - džiaugėsi gydytoja.

Motinos pienas - sveikiausia

Motinos pieno pakaitalų reklamose nutylima, kad motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pakaitale. Apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitinamų yra normalaus svorio.

Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo, tris kartus dažniau kūdikius ištinka staigi mirtis. Žindyti - mažiau alergiški, rečiau serga cukriniu diabetu, jų rega yra geresnė. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau pasisavinami nei iš dirbtinio maisto.

Tyrimais įrodyta, kad žindytų vaikų intelekto išsivystymo koeficientas geresnis už nežindytų. Be to, mamos pienas - visada švarus, šiltas, geriausias ir pigiausias maistas.

Žindymo reikšmė motinos sveikatai - taip pat didžiulė: po gimdymo greičiau atsistato organizmas, jos daug rečiau serga kiaušidžių bei krūties vėžiu, sumažėja osteoporozės tikimybė. Jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (644)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (269)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (393)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (39)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (22)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (321)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (59)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (43)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (267)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (27)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina