aA
Turime 14 metų sūnų (kad priskirti prie paauglystės problemų gal dar ankstoka), bet problemų tai begalė. Didžiausia bėda pinigai - tai jų kartas nuo karto pasisavinimas neklausus. Nedidelės sumos (5 - 10 Lt) bet manau ne tai esmė. Jis niekada neprisipažįsta, kad paėmė. Kad ir visi faktai prieš jį, vis tiek drasko akis ir ginasi.
Paauglys
© Corbis/Scanpix
Žinoma, po kiek laiko pripažįsta klaidą, prižada daugiau taip nedaryti. O dabar atsirado dar viena nelaimė - kompiuteriniai žaidimai, mūsų telefono sąskaitos jau nebe pirmą kartą išaugo šimtais. Ir vėl atsiprašinėjimai, ašaros ir „Nedarysiu".... O prisipažįsta irgi tik užspęstas į kampą.

Su vyru jau visus variantus apkalbėjom nebežinome nei kaip elgtis, nei kaip gyventi toliau. Buvo tartasi ir gražiuoju ir piktuoju, rezultato nėra...

Šiuo metu iš jo paimti nuo buto raktai, gal ir labai žiauriai pasakiau - bet „Man namie vagių nereikia". Ateis namo, kai būsime ir mes jau namuose.

Norėčiau apibudinti mūsų šeimą - turime dar vieną sūnų (7 m.) Abu tėvai dirbantys, tėtis žinoma truputi daugiau, vakaroju aš su vaikais.

Būtiniausius dalykus sūnus turi, į keliones yra išleidžiamas, o ir patys dažnai keliaujame. Savaitgaliai praleidžiami šeimos rate. Pagarbiai, Aušra

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Atsakymą norėčiau pradėti nuo pastebėjimo, jog paauglystė mūsų visuomenėje jaunėja ir ilgėja. Nors ji gali būti išgyvenama gana individualiai, daugelio mokslinių šaltinių nurodomos ribos yra nuo 12 iki 18 metų. Taigi jūsų sūnus šiuo metu baiginėja ankstyvąjį paauglytės etapą... Tačiau iš situacijos aprašymo vis dėl to nepanašu, jog problema slypi paaugliškame troškime maištauti, emocijų kaitoje ar savarankiškumo siekime.

Kiekvieną kartą susidurdama su tėvų – vaikų santykių sunkumais atrandu, kad pagrindinis auklėjimo principas, padedantis sukurti ir palaikyti santykį su vaiku, yra išreikšta meilė ir gebėjimas nubrėžti elgesio ribas. Toks požiūris padeda tėvams užmegzti tokį ryšį su vaiku, kuris padeda formuoti jo vertybes, elgesio normas, savęs vertinimą, maksimaliai apsaugo nuo priešiškumo ir noro keršyti.

Pradėti norėčiau nuo elgesio ribų klausimo. Jau pirmaisiais gyvenimo metais vaikas siekia suvokti jį supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, be daugelio poreikių, mažieji turi gana stiprų troškimą suprasti, kas yra galima, o kas - ne. Žinojimas, kur yra tam tikro elgesio riba, jiems yra labai svarbus. Tos ribos augant plečiasi. Dėl to natūraliai vaikai jas nuolatos išbando, bandydami jas peržengti. Tai skatina jų augimą. Tėvų neprognozuojama ar netinkama reakcija sudaro galimybę netinkamo vaiko elgesio pasireiškimui, pasimetimui.

Susidūrę su mums nepatinkančiu vaiko elgesiu gerai žinome, kad norime jį išgyvendinti, tačiau neretai pritrūkstame informacijos, kaip tai padaryti. Pirmiausia yra svarbu atpažinti, kas skatina vaiką rinktis tokį elgesio būdą. Konkrečiai nagrinėjant šį atvejį, turėtume pamąstyti, ko siekia sūnus, paimdamas pinigus: Ar jam tiesiog reikia jų ir kol kas jis nesuvokia, kad toks būdas yra netinkamas? Gal būt tai yra kelias, kuriuo jis gauna šeimos ar vieno jam svarbaus nario dėmesį? Gal yra kiti tokio elgesio motyvai?

Norėdami koreguoti nepageidaujamą vaiko elgesį, turime žinoti, jog „moralizavimas”, žodinis aiškinimas, ar kitokios su problema nesusijusios bausmės atima daug energijos, tačiau yra neveiksmingos. Vienas iš efektyvių būdų, padedančių parodyti, kur yra tokio elgesio riba, tai natūralių netinkamo elgesio pasekmių patyrimas. Turime sudaryti sąlygas, kad vaikas pats išgyventų, ką gali atnešti pinigų pasisavinimas ar kitas neleistinas elgesys.

Kad būtų aiškiau, aprašysiu veiksmų seką, padedančią spręsti susidariusią problemą. Pirmiausia tokio amžiaus vaikas turėtų gauti dienpinigius ar kitokią pastovią reguliarią pinigų sumą (jei leidžia finansinė situacija). Tai padeda vaikui mokytis būti atsakingam už savo pinigus, juos taupyti, leisti. Taip pat tėvai turi įrankį vaiko elgesiui, ypatingai susijusiam su vagystėmis, koreguoti.

Taigi pradedame nuo to, kad kartu su vaiku yra sutariama, kaip dažnai ir kokią sumą vaikas gaus. Svarbu, kad tai būtų reguliarios vaiko pajamos (kartą per dieną, per savaitę ar per mėnesį). Taip pat turi būti aptariama, ką vaikas gali pirkti už šiuo pinigus arba ko, gaudamas pinigus, jis nebeturėtų tikėtis iš jūsų.

Įvairių žaislų, žaidimų ir kitų vaiko prasimanymų finansų šaltinis turėtų būti jo gaunami pinigai. Tai jam padės suvokti jų vertę ir mokys taupyti. Vaikas, pareiškęs norą turėti vienokį ar kitokį daiktą, turėtų būti supažindintas su tuo, kad jis jį gali turėti, jei nuspręs jam pats taupyti. Jokiu būdu negalima duoti pinigų kaskart vis kitokią sumą, ar priklausomai nuo vaiko prašymo, ją didinti.

Toliau turėtų būti aptarta pinigų vogimo problema (svarbu įvertinti, kiek tikėtina, jog to nedaro jaunesnysis sūnus). Galite numatyti, kad jums pasigedus konkrečios sumos, berniukas kurį laiką negaus kišenpinigių (pvz., negaus pavogtos sumos ir dar trijų ar penkių litų). Jei meluos ir iš karto neprisipažins, teks atsisakyti dvigubos sumos, kurią jis paėmė. Norėdami, kad vaikas pats prisipažintų, pasakykite, kas jo laukia jei jis meluos, tuomet duokite jam laiko nuspręsti, kaip elgtis (pvz.,pusvalandį), jokiu būdu nedarykite psichologinio spaudimo, jei žinote, kad jis kaltas.

Svarbu kalbėti ir apie tai, jog toks elgesys yra vagystė, nesistengiant sušvelninti pavadino ir panašiai. Verta trumpai išsakyti savo jausmus, nesiekiant įžeisti vaiko ir vertinant tik jo veiksmus (Pvz.,“Man nepatinka, kad tu paėmei pinigus neatsiklausęs. Toks elgesys yra vadinamas vagyste. Man liūdna, kad tu taip elgiesi”). Jokiu būdu neturėtume žeminti vaiko asmens (Pvz.,“Tu esi vagis. Esi mums nereikalingas.”).

Kalbėti reikėtų kuo trumpiau. Esant tam tikriems susitarimams, svarbiausia jų laikytis. Dažniausiai būna, jog vaikai pradeda derėtis, ieškoti kaltų, pykti ir panašiai. Siekiant parodyti vaikams elgesio ribas, suaugusieji turėtų išlikti tvirti. Svarbiausia nemeluoti, negąsdinti (Pvz., „Jei paimsi, neteksi dešimties litų” – po kurio laiko: “Šį kartą tiek tos, bet jei kitą kartą...”). Tai yra „skylės”, pro kurias vaikas randa būdą apeiti susitarimus, numatytas taisykles.

Kalbant apie kompiuterinius žaidimus, už kuriuos tenka sumokėti dideles pinigų sumas, natūrali tokio elgesio pasekmė gali būti, kad vaikas įkainuoja ta suma kokį nors savo daiktą ir jį atiduoda (vertė turi būti adekvati). Galima paaukoti tą daiktą blogiau gyvenantiems ar panašiai. Vėlgi, svarbiausia ne gąsdinti, o realiai tai padaryti. Dar vienas iš būdų, tai įkainuoti tam tikrus darbus, ir vaikas turėtų atidirbti pražaistą sumą. Įkainuoti darbai neturi būti iki tol vaiko turėtos pareigos. Tai turi būti kažkas, ko vaikas nedarė iki šiol ir pagal savo amžių galėtų tai daryti.

Taikant šį principą, svarbu, kad vaikas iš anksto žinotų, kas jo laukia, jei jis pasielgs netinkamai. Vadinasi, pirmą kartą pastebėjus netinkamą vaiko elgesį, paaiškiname, kodėl nenorėtume, kad jis kartotųsi ir supažindiname su tuo, kas vaiko laukia, jei jis vis dėl to pats pasirinks toliau taip elgtis. Natūralias elgesio pasekmes vaikas turėtų pajusti po perspėjimo. Taip pat tai turėtų būti abiejų tėvų vieningas sprendimas. Skirtingos reakcijos vaikui sudarys galimybę išvengti elgesio pasekmių.

Pabaigai norėčiau aptarti meilės išreiškimo vaikui svarbą. Neretai vaikai netinkamu savo elgesiu nesąmoningai siekia tėvų ar kurio nors iš jų dėmesio. Gali būti, kad tik padaręs ką nors, ko suaugę nenorėtų, jis yra pastebimas, su juo kalbamasi.

Vaikams yra gyvybiškai reikalinga jausti tėvų meilę ir dėmesį. Tai vaikai suvokia per tokius būdus kaip fizinis kontaktas (prisilietimai, apkabinimai, galvos paglostymas, plaukų papurenimas, apkabinimas per pečius, žaidimai, kurių metu reikia susikibti, pasistumdyti ir panašiai), palaikymo žodžiai (padrąsinimas, pagyrimas, pasidžiaugimas, įvertinimas, meilės išsakymas ir t.t.), laiko leidimas kartu, dovanos (gražiai pateiktos, nebūtinai brangios, tiesiog smulkmenų, parodančių, kad galvojote apie vaikus, dovanojimas), paslaugos (šventinių pusryčių padarymas, pagalba darant namų darbus ir t.t.). Vaikams reikalingi visi šie dalykai.

Vienas iš iššūkių tėvams neretai tampa laiko leidimas su vaiku. O būtent šis meilės ir dėmesio išraiškos būdas padeda sukurti ir palaikyti tvirtą bei ugdantį santykį. Laiko leidimas nėra buvimas vienoje patalpoje ir užsiėmimas skirtingomis veiklomis (Pvz., vaikai ruošia pamokas, tėvai skaito ir panašiai). Labai svarbu, kad kiekvienas tėvas su kiekvienu iš vaikų bent kartą per dvi savaites praleistų po dvi – tris valandas. Tas laikas turėtų būti skiriamas kokiai nors abiem maloniai veiklai, kurios eigoje galima kalbėtis, auginti vaiko pasitikėjimą, skatinti jo norą dalintis jam reikšmingais įvykiais. Berniukams yra ypatingai reikalingas laikas pabūti su tėčiu, užsiimti kokia nors jiems patinkančia veikla.

Vaikų auklėjimas yra labai svarbus ir jokiu būdu ne savaime suprantamas procesas. Tam reikia ne tik kantrybės, geranoriškumo, meilės, bet ir žinių. Šiuo metu galima įsigyti nemažai knygų, kuriose rasime išsamesnius ir detalesnius sunkumų sprendimų aprašymus. Drąsinčiau pažvelgti į vaikų auklėjimą kaip į sritį, kuri reikalauja domėjimosi ir pastangų. Vienas iš būdų gyvai spręsti tokio pobūdžio problemas yra įsitraukti į tėvystės įgūdžių lavinimo grupes, kurios šiuo metu yra gana populiarios, bent jau didžiuosiuose miestuose (norėdami gauti tokių grupių kontaktus, kreipkitės į redakciją).

Laiško autorei linkiu kantrybės, keičiant savo reakcijas ir laukiant sūnaus elgesio pokyčio. Aprašyti būdai yra išbandyti ir veikiantys. Jei nepastebėsite rezultatų, peržvelkite, ar ko nors nepraleidote savo elgesyje. Skirkite sau ir vaikui laiko (mėnesį - du) ir pastebėsite pokyčius. Kai tik juos pamatysite, būtinai pasidžiaukite su sūnumi, kad jis gautų dėmesį ir tada, kai elgiasi taip, kaip jūs ir norėjote.

Sėkmės. Vaida

Klauskite psichologės Vaidos: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (131)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (9)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (62)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (112)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Dėl smurto prieš žmoną ir dukrą sulaikytas buvęs garsus serbų krepšininkas, pasaulio čempionas (11)

Serbijos žiniasklaida praneša, kad Belgrado policija areštavo 44-erių metų Milaną Gurovičių.

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją (97)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų...

Iš Trumpo besijuokiantys pasaulio lyderiai – dar ne blogiausia (93)

Žaibiškai išpopuliarėjęs praėjusios savaitės NATO viršūnių susitikimo vaizdo įrašas,...

Profesorius Landsbergis: Rusija turėjo savo didžiąją galimybę, bet ją prarado (543)

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Stalino ir Hitlerio...

Planuose – leisti už ES paramą pirkti žemę (6)

Žemės ūkio ministerija svarsto sekantį finansinį laikotarpį sukurti dar vieną paramos formą...