Visą laiką jai nebuvo mokslui motyvacijos. Gabumų tam užteko (psichologo išvada). To mokymo rezultatas - ji jau eis į dešimtą bendro lavinimo mokyklos klasę, pažymiai, deja, tik teigiami. Santykiai tarp mūsų labai blogi: mes ir prašome, ir reikalaujame mokytis, susitvarkyti, prižiūrėti gyvuliukus, pagaminti valgį, o ji tingi ir protestuoja. Be to, meluoja.
Norėčiau paklausti, ar verta mums ir jai šitaip kankintis? Gal palikti ją ramybėje, nieko nereikalaujant. Visą laisvą laiką leidžia prie Skype, megzdama pažintis su berniukais. Ar leisti jai naudotis internetu? Susitarti neįmanoma: viskam pritaria, o mums nusisukus, daro savo. Ar duoti jai dienpinigių vasaros laikotarpiu?
P.S. Norėčiau susisiekti su tėvais, kurių problemos panašios.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Paauglystė - ne pats lengviausias laikotarpis tiek pačio asmens, tiek jo tėvų gyvenime. Iki tol išgyventi sunkumai tik dar labiau susilpnina ryšį tarp vaiko ir suaugusiųjų, kas sumažina galimybę daryti poveikį bręstančiam žmogui.
Labai suprantu jūsų pastangas, kad mergaitė mokytųsi, atliktų tam tikras pareigas ir tai darytų noriai, nekeldama didelių problemų. Visgi tai nėra realus lūkestis iš tokio amžiaus jaunuolės. Dėl to šioje plačioje problemoje pabandysiu išskirti kelis aspektus, kurie, mano manymu, galėtų pagelbėti keičiant jūsų požiūrį į paauglę, kas neretai pakoreguoja ir patį santykį.
Nuo ko reikėtų pradėti, tai nuo įvardinimo, kuo gyvena jūsų dukra. Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kurio didžiausius sunkumus tenka patirti pačiam paaugliui. Noras būti savarankišku ir tuo pačiu matymas, jog visuomenė juo kol kas nepasitiki kaip suaugusiu asmeniu, siekia jį kontroliuoti, nukreipti, apriboti, sunkiai dera tarpusavyje.
Dėl to kiekvienas jaunuolis atranda savo protesto prieš suaugusiuosius formą, būdą kaip gali apginti savo nuomonę, pasirinkimus, jo manymu svarbiausius tikslus. Iš čia atsiranda tokios elgesio apraiškos kaip melavimas, ignoravimas, akivaizdus protestavimas ir panašiai. Čia svarbu suvokti, jog paauglys tokius veiksmus renkasi ne tam, kad įskaudintų jus, o tam, kad apgintų save.
Kitas gana paradoksalus dalykas, tai jaunuoliams būdingas grubus elgesys ir jų noras būti priimtiems, pastebėtiems, pastiprintiems. Nors atrodo, kad mergaitė visaip kaip ginasi nuo jūsų valdžios, rodomo dėmesio, vis dėl to ji išgyvena norą pajusti jūsų teikiamą švelnumą, rodomą meilę, nori, kad jūs ja patikėtumėte kaip ką nors galinčia, sugebančia. Šiuo laikotarpiu ypatingai ryškus nebylus klausimas: “Ar mane mylėsite net ir su visais mano trūkumais?”. Kuo vaikas jaučiasi saugesnis, tuo silpnesnės yra nepageidaujamo elgesio apraiškos.
Taigi gyvenant su paaugle, pirmiausia vertėtų daugiau paskaityti apie tai, kas būdinga šiam laikotarpiui, kad susidarytumėte konkretesnį mergaitės pasaulio vaizdą ir galėtumėte geriau ją suprasti bei turėtumėte realesnius lūkesčius jai.
Kitas svarbus dalykas, tai teigiamų jausmų demonstravimas, savo meilės, rūpesčio rodymas kai tik tam randate progą. Svarbu daugiau drąsinti mergaitę, ieškoti situacijų, kuriose galėtumėte parodyti, jog džiaugiatės ja, didžiuojatės.
Kai išgyvenate sunkumus su paaugliu ir labiau norėtumėte, kad jis pasiduotų jūsų nusakomom taisyklėm, greičiausiai bus nelengva pažvelgti į mergaitę iš kitos pusės: be reikalavimų, bandymų, kad ji paklustų jūsų valiai ir panašiai. Tačiau ryšio atkūrimas yra vienas svarbiausių dalykų, siekiant įtakoti vaiko pasirinkimus, sprendimus, atsakomybių prisiėmimą, elgesį.
Dar vienas svarbu dalykas - tai aiškios ribos mergaitei. Šalia meilės ir, esant progai, pasitikėjimo demonstravimo, labai svarbu įvardinti, kad gyvendama jūsų namuose ji turi tam tikrus įsipareigojimus. Jei ši sritis yra problematiška, nesiekite visko iš karto.
Mergaitė turi žinoti, jog malonumais gali naudotis tik tuomet, kai bus atlikti jai priskirti darbai. Tai, jog ji meluoja, įvardinti taip pat svarbu. Ir čia nieko baisaus, jei jūs taip ir pasakysite, kad kurį laiką jums teks kontroliuoti jos elgesį, nes ankstesnė patirtis neleidžia jums atsipalaiduoti. Išreikškite ir savo norą bendrauti su ja kaip su lygiaverte, tačiau paaiškinkite, kad šiuo klausimu ypatingai svarbu laikytis susitarimų, jog augtų pasitikėjimas vienas kita.
Susitarimai turėtų būti labai aiškūs ir konkretūs. Pavyzdžiui, du kartus per savaitę sutvarkyti kambarius, keturis kartus per savaitę konkrečiomis dienomis pagaminti vakarienę ir panašiai. Buvimas prie kompiuterio galimas tik tuomet, kai yra nudirbti dienos darbai. Jei jie nepadaryti, tuomet nėra ir tos dienos malonumo. Lygiai taip pat galima spręsti ir klausimą su dienpinigiais, kurie vasaros metu gali būti pinigai už papildomus darbus (ne įprastas pareigas). Jei darbai padaryti – pinigų yra, jei ne – ne.
Siekiant, kad paauglė priimtų taisykles, svarbu jas aptarti kartu, leisti jai tam tikrose ribose išreikšti savo norus ir sudaryti pasirinkimo, koregavimo galimybę. Taip pat svarbu, kad jūs pati vykdytumėte savo pasižadėjimus ir susitarimus, bei parodytumėte, jog matote kai jums meluoja.
Jei mergina nesilaiko taisyklių, nemoralizuokite, tiesiog naudokite iš anksto numatytas pasekmes. Kuo mažiau “suaugusiųjų gyvenimo išminties”, tuo didesnė erdvė paauglei pačiai pasidaryti išvadas.
Jūsų noras bendrauti su kitais paauglių tėvais yra labai sveikintinas. Manau, jog tokia galimybė dažnai pasitaiko internetinėje erdvėje. Didžiuosiuose miestuose gyvenantys tėvai gali susitikti ir kartu spręsti bendravimo su paaugliais problemas tam tikslui skirtose grupėse (informacijos galima ieškoti internete).
Visgi kol atrasite pasidalinimo ir pastiprinimo erdvę, drąsiai pagalbos galite ieškoti literatūroje apie vaikų auklėjimą. Ir, kaip jau minėjau, meilė plius aiškios ribos - dažniausiai tai ta formulė, kuri padeda pajudėti iš sąstingio ir pradėti ieškoti naujų santykio spalvų.
Sėkmės
Vaida
Turite auklėjimo problemų, neramina vaikų elgesys? Rašykite psichologui@delfi.lt.
