Esu išsituokusi, auginu tris savo biologinius vaikus. Trejus metus gyvenu su vyru, kuris turi sūnų (11 metų). Taigi, mūsų šiuo metu yra šeši - du suaugę ir keturi vaikai (visi pametinukai).
Vaikas
© Corbis

Vyro vaikas ilgą laiką augo pas senelius (tėvai tuo metu buvo įkalinimo įstaigose), tad į mūsų šeimą atėjo kaip iš kito pasaulio, absoliučiai nesocialus, tai yra, higiena, dienos rėžimas, popamokinė veikla (pvz. būreliai), knygų skaitymas, pagalba namų ruošos darbuose ir pan. jam visiškai nesuprantama.

Tiesa, mokykloje jis mokosi gerai, yra gabus, nuovokus, ypatingai užsidaręs, kompleksuotas, tylus vaikas. Per pastaruosius du metus, per didžiausius vargus, šiaip ne taip, pažanga įvyko - jis ir dantis valosi, ir knygą paskaito, ir į parduotuvę nueina, ir būrelius lanko. Labai tuo džiaugiuosi...

Blogiausia yra tai, kad mano vaikai yra visiškai priešingi - "pasiutę", plepūs, aktyvus, dažnai nedrausmingi, bet su jais įmanoma kalbėtis, diskutuoti, bartis, bučiuotis ir pan. Kadangi mano vyro vaikas yra visiška priešingybė, negaliu persilaužti ir jo natūraliai pamilti, ar bent jau pakęsti.

Mane erzina viskas - jo lėtumas (su lėtais žmonėmis niekada negalėjau nei draugauti, nei bendrauti), tylumas, nekalbėjimas (jeigu ko nors klausi, tai jis tik pečiais paguščioja), pasyvumas. Suprantu, kad šitas vaikas turi daug psichologinių problemų, bandau save įtikinėti, kad jis dėl visų bėdų nekaltas, kad jis tik vaikas, kad aš vienintelė, kuri gali jam duoti teigiamų poslinkių.... Bet negaliu susitvarkyti nei su savo jausmais, nei su mintimis.

Myliu vaikus, pati jų turiu ne vieną, o su vyro vaiku tiesiog negaliu būti viena, nes iš karto pradedu švelniai "užgaulioti". Dėl to išgyvenu, bet nieko negaliu su savim padaryti. Gal mums verta gyventi atskirai? Gal aš užsibrėžiau per daug - paimti vaiką iš senelių ir parodyti, kad verta gyventi šeimoje (važiuoti į keliones, atostogauti, vakare žaisti žaidimus, eiti į kiną ir t.t.)? Gal jam geriau gyventi kaip Maugliui džiunglėse, bet būti mylimam?

P.S. Tikroji mama vaiku nesirūpina.

Ačiū už dėmesį ir labai laukiu pagalbos.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Iš aprašytos situacijos, galima numanyti, jog esate energinga, vaikus mylinti, jais besirūpinanti ir gana sąmoninga motina. Jums yra svarbūs vaiko gebėjimai, jo saviraiška, bendravimas su mažaisiais. Panašu, jog priklausote toms mamos, kurios džiaugiasi savo vaikų aktyvumu, smalsumu, pozicijos turėjimu ir nesiekiate besąlygiško paklusnumo, noro, kad vaikas augtų suaugusiųjų šešelyje. Tai yra labai sveikintinas ir sektinas pavyzdys.

Visgi ne visi vaikai turi galimybę augti drąsinančioje aplinkoje. Panašu, kad ir jūsų šeimoje gyvena mažasis pilietis, neturėjęs progos patirti, ką reiškia, kai kiti tavimi džiaugiasi, kai klausia, ką galvoji ar pasitiki, jog atliksi vieną ar kitą darbą.

Kaip supratau, berniukas stokojo tėvų dėmesio ir šilumos, jau nekalbant apie sąmoningą jo ugdymą. Senyvi žmonės, perėmė tėvų pareigas, neretai turi daug baimių, jų kantrybė, energingumas yra mažesnis, tai atsiliepia santykiams su vaiku, auklėjimo ypatumams, reikalavimams, kurie išsakomi mažojo adresu. Aprašydama mažojo atsiskyrėlio ir savo vaikų skirtumą, jūs tik patvirtinate daugelio psichologų tyrinėjimų rezultatus, jog vaiko aplinka ypatingai susijusi su jo asmenybės, elgesio, savęs priėmimo ir pateikimo ypatumais.

Nepasitikėjimą savimi, socialinių įgūdžių stygių, uždarumą paryškina ir vaikui nesaugi, nepažįstama situacija, kokia šiuo atveju tampa jūsų šeima. Greičiausiai berniukas buvo išmokęs prisitaikyti prie jį supusios aplinkos būtent tokiu būdu, kokį jūs ir matote. Nauji žmonės, nauji reikalavimai, nepažįstamos taisyklės, trys aktyvūs savimi pasitikintys konkurentai, sumišęs noras ir baimė priklausyti šeimos ratui turėtų kelti vaikui didelį nerimą ir dar didesnį norą užsidaryti, jei toks yra jo būdas apsiginti nuo jam nesaugios aplinkos.

Mažas vaikas nėra programa, kuri gali skubiai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių bei standartų. Iš to, ką parašėte, drįsčiau teigti, kad jūsų bendrų pastangų dėka pasiekti tikrai dideli rezultatai. Berniukas vargu ar taps toks, kokie yra jūsų vaikai. Tačiau kiek įmanoma sušilęs ir pasijautęs priimtas, jis gali atsiskleisti visai kitomis spalvomis ir nebūtinai prastesnėmis.

Tai yra berniuko situacija ir bėdos. Jūs gi su visu tuo gyvenate ir, kaip jūs pati įvardinate, sunkiai gebate priimti jo kitoniškumą. Net ir būdamas vaikas, jis yra asmuo, su kuriuo jūs turite tam tikrą santykį. Dėl to nenuostabu, kad jis neįkrito jums į širdį. Tačiau prieš priimant sprendimą, ar mažylį gražinti seneliams, ar toliau tęsti jo ir savo gyvenimo mokyklą jūsų šeimoje, reikėtų aiškiau ir atviriau įvardinti priežastis, kurios trukdo užmegzti ryšį su mažuoju gyventoju.

Pabandykite savęs perklausti, ką jums primena nerangūs, nepasitikintys asmenys? Kokią dalį savęs atpažįstate tame berniuke? Ko norėtumėte iš to mažylio? Koks jo pokytis padėtų jums susigyventi? Kokį vaidmenį berniukas užima jūsų ir jūsų gyvenimo draugo santykyje? Ką jums reiškia auginti svetimą vaiką? Kas apsunkina kitokių nei jūs žmonių priėmimą?

Neretai mums sunku bendrauti su žmonėmis, kurių elgesys kertasi su mūsų tvirtais įsitikinimais ar kaip tik atpažįstame juose savo silpnybes, paslėptas baimes ir panašius dalykus. Gali būti, kad nuoširdus atsakymas į šiuos įvardintus klausimus gali parodyti, kur yra tikroji problema.

Jei visgi neturite noro ir vidinių jėgų pažinti vaiko kitoniškumą ir jį priimti, reikėtų įvardinti, ar galite leisti berniukui gyventi pas jus, nebekelti sau reikalavimo jį pamilti, tačiau gerbti, kad jis yra toks, koks yra. Jei suvoksite, kad sunku nesijuokti iš berniuko kitoniškumo, nepriminti jam to, neužgaulioti, net ir švelniai. Jei suprasite, kad gyvenate noru jį pakeisti ir toli gražu negalite jam suteikti emociškai saugių namų, kuriuose jis gali būti savimi, tuomet drįsčiau sakyti, kad tinkami socialiniai įgūdžiai, galimybė atskleisti savo talentus ir geras laiko leidimas vaikui tiek pat svarbus, kiek pagarba jam.

Vaikui yra gyvybiškai būtina turėti nors vieną asmenį, kuriuo jis pasitikėtų, su kuriuo galėtų atsipalaiduoti ir nejausti įtampos bei žinoti, kad yra mylimas. Kitokiu atveju jūsų aprašytos berniuko savybės tik dar labiau stiprės. Vienas iš būdų yra bendravimo su jumis ir su seneliais derinimas. Tuomet vaikas galės kartais patirti šeimos gyvenimo teikiamus džiaugsmus, ugdyti savo socialinius bei rūpinimosi savimi įgūdžius ir tuo pačiu metu išgyventi prasmingą, meile paremtą ryšį su savo seneliais.

Kita vertus, jūs nieko neminėjote apie tėtį ir jo santykį su berniuku. Kokį vaidmenį jis atlieka mažylio gyvenime? Jei jų santykiai yra tvirti ir atviri, tuomet jūs galite būti vaiko ugdytoja, o draugas – saugumą ir meilę suteikiantis asmuo.

Sėkmės priimant tinkamus sprendimus ir atveriant širdį kitokiems žmonėms. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (25)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (25)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (85)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (20)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (359)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Penktąjį Dakaro ralį įveikęs Vanagas: paskutiniame greičio ruože viskas galėjo baigtis liūdnai (21)

Pakilimus ir nuosmukius 40-ajame Dakaro ralyje išgyvenęs Benedikto Vanago ir Sebastiano...

Prieš mačą su „Lietuvos rytu“ rimtų nuostolių patyręs Butautas: apie tai sužinojau paskutinę dieną (2)

Ketvirtadienį su Adu Juškevičiumi atsisveikinęs „Lietkabelio“ strategas Ramūnas Butautas...

Eurovizinė karštinė tęsiasi: ar scenos vilkai nurungs naujokus? (8)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (92)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (123)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...