Nusprendžiau kreiptis į Jus, nes nebežinau, ką daryti šioje situacijoje. Man 22 metai, turiu brolį - 25 metų. Mes su juo nebendraujame maždaug 10 metų, gyvename tame pačiame bute. Apie viską nuo pradžių.
Šaltis
© Corbis/Scanpix

Vaikystėje buvome geriausi draugai, visada kartu, puikiai sutardavome. Kai man buvo 5 metai, jam atitinkamai 8, mūsų tėvai, deja, išsiskyrė. Man tai nebuvo skaudu, to tiesiog neprisimenu, ko gero, nesuvokiau kas išties vyksta. Broliui tai buvo didelis smūgis, berniukas labai verkė ir norėjo, kad tėvai liktų kartu. Be galo mylėjo tėvą, matėsi su juo kasdien. Pati su tėvu nebendravau iki 12-13 metų, tiesiog nebuvo abipusio poreikio.

Prasidėjus ankstyvam brendimo laikotarpiui, tarp mūsų su broliu prasidėjo nesutarimai, peštynės - kas yra normalu karts nuo karto kiekvienoje šeimoje. Jis buvo labai tylus ir jautrus ir pradėjau jį nuolatos užgaulioti, kol vieną kartą gavau atgal. Žinoma, pasiskundžiau tėvui ir nuo to viskas prasidėjo. Toliau tikslios įvykių eigos neprisimenu, bet brolis nustojo bendraut tiek su manim, tiek su tėvu. Brolis nustojo iš principo kalbėtis, mūsų bendriems draugams sakė, kad aš kvailė ir pan. Ir yra tokios nuomonės iki šiol ir ne už ką nenori susitaikyti.

Tai sunku įsivaizduoti, bet mes net nesisveikinam, tiesiog lyg vienas kitam būtume siena. Skaudu prisipažinti, kad jo nepažįstu ir mes tiek metų elementariai nesveikinam vienas kito su gimtadieniais, tiesiog absoliučiai nulis bendravimo, vien įtampa, tvyranti namuose. Kodėl neinu pas jį ir nebandau vėl būti šeima? Nes tai man atrodo labai baisu, net nedrįsčiau bandyti kalbėtis gyvai.

Teko kalbėtis su viena psichologe, ją labai sudomino šis atvejis, mat neturėjo tokio atvejo savo praktikoje. Buvo pasiūlyta parašyti jam laišką, bet tai nesuveikė, jokios reakcijos. Baisu pagalvoti, kad taip tęsis visą gyvenimą ir savo vaikams aiškinti, kodėl jų dėdė nekalba su mamyte.... Baisiausia, kad net tėvai praradę viltį ir susitaikę su tuo, kad jų vaikai nekalba 10 metų. Galų gale, naujiems pažįstamiems nesakau, kad turiu brolį, kad išvengčiau tolimesnių aiškinimų, kodėl mes nekalbame.

Ar man susitaikyti su tuo kad turiu jį tik „teoriškai“? Kokie galėtų būti sprendimai tokioje situacijoje? Kaip galima paaiškinti tokį elgesį, kupiną tiek nepralaužiamos neapykantos savo artimiausiems žmonėms? Ką Jūs galėtumėte patarti?

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Panašu, jog jūsų broliui tėvų skyrybos ir po jų vykę procesai sukėlė daug nemalonių išgyvenimų. Greičiausiai dar skaudžiau jam buvo tuomet, kai taip jam svarbus ir mylimas tėvas tapo jūsų sąjungininku. Jau ir taip kauptas nuoskaudas papildė dar viena, kurios pakako, kad dabar jau vaikino širdis įstrigtų pykčio ir liūdesio darinyje.

Prieiti prie žmogaus, kuris jaučiasi nuskriaustas, apleistas, nereikalingas ir greičiausiai dėl visko kaltas vaikas, ne taip paprasta. Jūsų nesutarimas yra ne šios dienos, jis įvyko prieš dešimt metų ir per tą laiką apaugo dar sudėtingesniais jausmais, išmokimu gyventi taip, kaip yra. Be to, taip sunku pamatyti tikruosius atsiribojusio, pikto žmogaus jausmus. Nepradėti jo kaltinti, tikėtis iš jo atsiprašymo ir neužgožti jo išgyvenimų savaisiais.

Kiek yra įmanomas judviejų santykių pasikeitimas, susiję su jūsų noru, kad tai įvyktų. Tai pat ir drąsa. Bei gebėjimu savo brolyje pamatyti mažą kenčiantį berniuką, kuris yra pilnas baimės ir nesaugumo. Tai yra žmogus - jūsų meilės barometras. Nes kelias link jo pirmiausia yra išdrįsimas ir didelis švelnumas jam. Gebėjimas laukti, kantriai, mažais žingsneliais artėti prie jo širdies ir būti pasiruošus bet kokiems sprogimams.

Tikėtis, kad santykio atkūrimą inicijuos jūsų brolis, greičiausia neverta. Ne todėl, kad to niekada nebus, tačiau laukimas, kol kitas asmuo padarys tai, ko jums dabar norisi, dažniausiai sukelia pyktį, nepasitenkinimą. Jei jums reikia artumo su broliu, pirmuosius žingsnius, gal net pirmąjį šimtą žingsnių teks eiti jums.

Pradėti galima nuo vidinės kelionės: bandymo priimti savo pyktį broliui ir mėginti jam atleisti, suprasti jo tokį pasirinkimą kaip būdą apsisaugoti nuo galimų dar didesnių kančių. Toliau žingsniuoti prie vis didesnio sušilimo, kaip toje pasakoje apie Kajų, Gerdą ir Sniego Karalienę. Jei nedrąsu eiti kalbėtis, galima pradėti nuo pasisveikinimo, pakvietimo išgerti kavos ir nelaukti, kad iš karto į jūsų iniciatyvą bus atsiliepta. Gali būti, jog įgysite įprotį sveikintis su žmogumi, kuris nepasako nei žodžio ir atsilieps, kai to visai nebesitikėsite.

Labai dažnai sakydami, kad norime susigrąžinti buvusią bendrystę, slapta tikimės, kad tai padarys kitas. Tuo pačiu gerai žinome, kad taip nebus. Iš čia ir išplaukia nuostata „mūsų santykiai neįmanomi“, išvertus „aš noriu, kad kitas mūsų santykius sutaisytų, bet netikiu, kad tai kada nors įvyks“.

Kaip jau minėjau, jūsų ir brolio ryšio atkūrimas gali pareikalauti nemažai jūsų pastangų. Jūs tikrai neprivalote būti ta, kuri tiek daug stengsis, greičiausiai kentės. Bet jei norite, kad tas ryšys jūsų neslėgtų, tuomet pokyčių galite laukti tik iš savęs ir jei būsite kantri ir mylinti, bent jau galėsite ramiai sau pasakyti, kad bandėte sušildyti savo brolio širdį, bet Sniego Karalienės burtai buvo stipresni.

Nuoširdžiai su jumis! Tikiuosi, judviem pavyks iškrapštyti krislą iš brolio širdies.

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Emigrantas, kuris grįžo kurti automatizuotą daržovių ūkį (8)

Nors daržovių ūkiuose Lietuvoje daugeliui procesų atlikti vis dar naudojamas rankų darbas, jau...

Rusai pučiasi: mes laimime antrąjį Šaltąjį karą, o JAV laukia žlugimas (729)

Sovietų sąjunga pralaimėjo Šaltąjį karą prieš Vakarus, o sankcijų spaudžiama Rusija laimi...

Klaipėdietis nusivylė brangiausiu Lietuvos „Passatu“ pardavėjai problemą mato kitur (29)

„Man tai buvo pirmas naujo automobilio pirkimas“, – DELFI sako Mindaugas, prieš pusmetį...

„MG Baltic“ gynyboje – buvę aukšti prokurorai (50)

Valstybės saugumo departamento informacijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui...

Kitą savaitę – tropinė temperatūra: Lietuvoje bus karščiau nei Turkijos kurortuose (9)

Po labai karšto savaitgalio – dar karštesnė savaitė. Sinoptikai pastarąsias dienas nuo kaktos...

Drąsiems pokyčiams pasiryžusi 27 metų vilnietė pasikeitė kardinaliai (27)

DELFI Stilius kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 27 metų vilnietė Miglė. Drąsi mergina...

Tautos priešas: kvapą užgniaužęs Egiptas prakeikia Salah sutraumavusį Ramosą (21)

Niekas labiau nesuvienija Egipto nei Mohamedas Salah , todėl šeštadienio vakarą dužo ne tik „...

Nausėda apie prezidento rinkimus: jeigu aš kandidatuočiau, tai kaip nepriklausomas kandidatas (120)

Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė mokesčių ir pensijų reformoms. Sauliaus Skvernelio...

„Misija Sibiras‘18” bandomojo žygio metu į dienos šviesą sugrąžinta istorinė partizanų vieta

Visą savaitgalį 80 atrinktų dalyvių žygiavo „Misija Sibiras‘18” bandomajame žygyje...

Užkalnis rado Lietuvos blogo maisto sostinę (196)

Jau esu sakęs, kad blogiausias Lietuvos regionas pavalgyti yra Dzūkija . Jie turi girias ir...