Stengiasi susirasti kuo mandresnių draugų, kad tik būtų pastebėta aplinkinių. Galiausiai susidraugavo su pačių žemiausių sluoksnių vyresniais draugais. Pranyksta visai dienai, grįžta tik naktį. Pasidarė tiesiog nebesukalbama, grubi, įžeidinėja mane kaip mamą. Nuolat priekaištauja, kad duodu mažai pinigų. Vengia bet kokių pokalbių. Į visus kaltinimus ir patarimus turi iš anksto paruoštus argumentuotus atsakymus.
Man labai skaudu matyti, kaip iš lėto prarandu kažkada buvusią gerą vienintelę dukrą ir jaučiuosi bejėgė ką nors padaryti. Atsiremti neturiu į ką. Tai tiesiog mano gyvenimo tragedija.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Paauglystė tikrai nelengvas laiko tarpas tiek pačiam paaugliui, tiek jo tėvams. Šį metą padeda išgyventi žinios ir supratimas, kas vyksta su jaunu žmogumi, jo pasaulio suvokimu, santykiais, poreikiais. Jūsų pačios požiūris į mergaitę taip pat turi keistis. Ji nebėra miela mažylė, kuri daugiau mažiau priklausė jums. Paauglystėje labai staigiai ryškėja vaiko noras atsiskirti nuo tėvų, kam pastarieji turi būti pasiruošę, nes kitaip jų atžalų elgesys gali pasirodyti ypatingai šokiruojantis, nevaldomas, kaip kad jūs apibudinote savo dukros veiksmus.
Kalbant apie mergaitės didelį troškimą būti gražiai, čia reikėtų paminėti du paauglystei būdingus aspektus. Pirmasis yra tas, jog šiame laikotarpyje yra ypatingai sureikšminama žmogaus išvaizda. Tai susiję tiek su galimybe sutikti mylimą žmogų, tiek su poreikiu užimti aukštesnį statusą grupėje. Būti pripažintai bendraamžių, ar kitos grupės atstovų jūsų dukrai greičiausiai yra labai svarbu. Dėl to ji siekia atitikti jei rūpimos kompanijos normas, tam tikrus reikalavimus iš to ir seka savo išvaizdos akcentavimas, laiko skyrimas jai.
Nors tai, kaip atrodo svarbu didžiajai daliai paauglių, panašu, jog jūsų mergaitei ši sritis yra ypatingai svarbi. Greičiausiai prie to prisidėjo ir vaikystėje girdėti pasakymai, jog ji graži. Suaugusių žmonių reagavimas apie tai, kad mergaitė yra simpatiška ir panašiai, negali atnešti nieko blogo, o kaip tik sustiprinti vaiko savęs vertinimą, išskyrus tuos atvejus, jei vaikas savo išvaizdą suvokia kaip vienintelį vertingą bruožą. Iš to, kaip dabar elgiasi jūsų dukra, galima daryti prielaidą, jog ji savyje neatpažįsta kitų vertingų savybių, kurios padėtų jai tapti patrauklia aplinkiniams, kaip tik savo išvaizdą.
Kaip elgtis tokioje situacijoje ir kaip padėti savo dukrai susivokti aplinkoje, pagelbėti jai atsirinkti vertybes atsakyti nėra lengva, nes daryti kokius nors pokyčius tokiame amžiuje nemenkas iššūkis. Bet tikrai įmanomas. Pirmiausia jūs pati turite nusimatyti aiškias veikimo kryptis. O jų turėtų būti bent dvi.
Pirmoji - santykio su mergaite palaikymas. Kad ir kaip paaugliai siekia savarankiškumo, bendravimo su draugais, tėvų vaidmuo jiems yra labai svarbus.
Čia labai pagelbėtų laiko skyrimas pabuvimui dviese. Ne problemų aptarimas, ar bandymas mokyti kaip reikia gyventi, o pavyzdžiui, nuėjimas kartu į parduotuvę nusipirkti kokios naujos smulkmenos, kuri abiem teiktų džiaugsmą, ar kokio filmo pažiūrėjimas ir patarimas, bet kokia kita abipusį džiaugsmą teikianti veikla. Toks laikas turėtų būti reguliarus.
Tarkime, kiekvieną savaitę, tuo pačiu metu, jūs turite mamos ir dukros popietę. Pradžioje, tai turėtų būti laikas pramogai, galbūt kažkokiems lengviems pokalbiams. Svarbiausia, kad popietės metu jūs nemokytumėte, nemoralizuotumėte, pabandytumėte išgirsti savo dukrą, kuo ji gyvena, kad ilgainiui mergaitė išmoktų jumis pasitikėti ir nebijotų atskleisti savo baimių, nerimų, norų, kurių vedama ji renkasi draugus, priima sprendimus ir panašiai.
Per bendrus susitikimus jūs galite pasidalinti ir savo paauglystės išgyvenimais, baimėmis, galbūt klaidomis. Tačiau be priedo “dėl to nenoriu, kad tau taip atsitiktų”. Leiskite pačiai dukrai pasidaryti išvadas ir pajusti, kad jūs nesate neklystantis, visą žinantis asmuo, kuriuo pasitikėti ne taip lengva, kuris nieko nesupranta apie paauglystės sunkumus.
Kita svarbi veikimo kryptis yra ribų nustatymas. Kad paauglė suklustų ir atsigręžtų, svarbiausia nepasiduoti jos sukeliamai panikai ir išlaikyti tvirtumą bei savigarbą. Nereikia tikėtis, kad ji viską priims su šypsena ir nuolankumu. Tačiau ne tai yra svarbiausia. Pamačiusi jūsų ryžtingumą ir tvirtus sprendimus, mergaitė viduje turėtų pasijausti saugesnė, kas neretai sumažina jų norą priešintis, žeminti, blaškytis.
Vertėtų inicijuoti pokalbį, kurio metu jūs abi spręsite problemas. Tokie pokalbiai taip pat turėtų būti reguliarūs. Tai tarsi šeimos susirinkimas, kurio metu aptariami iškilę sunkumai, ieškoma sprendimų ir sprendžiami kiti klausimai. Tarkime, jums kelia nerimą, kad mergaitė ilgai būna su draugais, kurie jums nepatinka. Įvardinkite ją. Paklauskite, kaip tai priima pati dukra. Tuomet kartu ieškokite, koks bendravimo variantas jums bus priimtinas. Priimkite tam tikrą susitarimą – taisyklę, pavyzdžiui, namo grįžti aštuntą valandą ar panašiai. Turi būti įvardinama ir tai, kokios bus pasekmės, jei susitarimas bus sulaužytas.
Tokio susėdimo metu, problemas gali kelti ir pati mergaitė. Tarkime jos problema per maži kišenpinigiai. Jūs galite apbrėžti sumą, kurią duosite kartą per savaitę. Ką reikia padaryti jei nori daugiau? Ar įmanoma gauti daugiau? Tokiu būdu priimti sprendimai yra nekeičiami iki kito šeimos susirinkimo. Taip galite nustatyti savo ribas, taisykles. Kita vertus - atiduoti nemažai atsakomybės už savo elgesį dukrai, kuri nori savarankiškumo.
Mergaitei svarbu įvardinti, jog norėdama būti suaugusi, ji gauna ne tik daugiau teisių, bet ir daugiau atsakomybių. Dėl to labai vertėtų pagalvoti apie namų ruošos pasidalinimą, kitas pareigas, kurios sumažintų laiką, skirtą pabuvimui prie veidrodžio ar kitai panašiai veiklai.
Dar vienas svarbus bendravimo aspektas - mergaitės talentų, gebėjimų pastebėjimas ir pastiprinimas, kad dukra pajustų savo vertę ir kitose srityse, ne tik grožio.
Rekomenduojama literatūra:
1. Campbell R. “Kaip mylėti savo paauglį”, 2008 m.
2. Chapman G., Campbell “Penkios vaikų meilės kalbos”, 2008 m.
3. Dreikurs R., Soltz V. “Laimingi vaikai”, 2007 m.
4. Gippenreiter J. “Bendrauti su vaiku. Kaip?”, 2008 m.
5. Gray J. “Vaikai kilę iš dangaus”, 2009 m.
Klauskite psichologo: psichologui@delfi.lt
