Pokalbių svetainėse pastebiu, jog tokios moterys, bandančios pasidalinti savo netipiška nuomone, kitų moterų yra smerkiamos ir vadinamos egoistėmis. Jaučiuosi tarsi vieniša su savo šia problema. Norėčiau turėti noro pasikeisti, nes man yra be galo svarbus mano vyras ir mūsų santuoka. Tad pagrindinis klausimas, ar įmanoma ir ar reikia ką nors keisti? Ir kaip tai padaryti?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR REIKIA NORĖTI MOTINYSTĖS?
Pirmiausia nori atsakyti trumpai: jūsų požiūris - tai jūsų požiūris dabar. Ko jūs norėsite rytoj - niekas nežino. Dar atsakyti į jūsų klausimą galima klausimu: o jei aplinkiniai kaip tik atkalbinėtų jus turėti vaikus? Kas atsitiktų, jei Internete, jūsų draugių kompanijoje ir šeimoje jūs girdėtumėte priešingus reikalavimus: jokiu būdu neapsikrauk vaikais?
Jei uždavusi sau šį klausimą ir gerai pagalvojusi, jūs pasakysite: na, tuomet gal ir pagalvočiau apie vaiką – atsakymas būtų aiškus. Jūs nenorite turėti vaikų tuo stipriau, kuo stipriau aplinkiniai jus „spaudžia“. Tuomet jūsų nenoras tapti motina gali būti pavadintas šitaip: pasipriešinimas tradiciniam moters vaidmeniui. Kitaip sakant, jūs nepasiduodate masinei įtaigai: išsilavinimas, darbas, šeima, vaikai. Jūs einate savo keliu ir kovojate už teisę nebūti kaip dauguma.
Žinoma, pasipriešinimas išnyktų, jei nebūtų kam priešintis. Todėl dar viena galimybė atsakyti į jūsų klausimą yra tokia: kas atsitiktų, jei aplinkiniams išvis nerūpėtų jūsų norai ir nenorai? Na, ar jus labai jaudina, kokie ten gyvenimo planai gimsta kitos laiptinės kaimynės galvoje? Ar jums rūpi, gyvena ji su vaikais ar be vaikų ? Ir apskritai: ar ji, ta nežinoma kaimynė, jums rūpi?
Įdomu paklausti savęs, ar gerai jūs jaustumėtės, išvis neskelbdama niekam savo ketinimų? Galbūt tai nebūtų labai malonu?
Tuomet atsakymas būtų dar vienas - nenorėdama turėti vaikų ir pranešdama aplinkiniams apie tai, jūs gaunate daugiau dovanos, kuri mūsų pasaulyje yra pati brangiausia – žmogiško dėmesio. Nei moterys, nei vyrai nelieka jums abejingi. Nes jūs sugebate savo pažiūromis „užkabinti“ juos emociškai. Ir „užkabinusi“- įsitikinti, kad egzistuojate, jaudinate, galbūt, net palaikote aistras.
Tačiau visai gali būti, kad asmens laisvė ir žmonių dėmesys nėra pagrindiniai jūsų motyvai. Tuomet ir nereikia ieškoti kokių nors kitų gilesnių motyvų. Moterys ir vyrai tiesiog laisvi rinktis vieną arba kitą gyvenimo kelią. Pasirinkimas neturėti vaikų nėra blogesnis už kitą. Tai tik Hitlerio Vokietijoje gimdyti vaikus buvo laikoma pareiga tėvynei. Pas mus nėra diktatūros. Tiesiog už kiekvieno pasirinkimo seka pasekmės. Aš įtariu, jūs jau tikrinote savo galvoje, kokios tos pasekmės, todėl iš anksto atsiprašau, jei mano pasiūlymas pasirodys jums ne toks naudingas.
Taigi jei moteris pasirenka motinystę, ji susiduria su tokiomis pasekmėmis: kurį laiką ji tampa ne tokia patraukli, nes jos kūnas keičiasi; kuriam laikui ji iškrenta iš profesinės karjeros ar studijų; atsiranda būtinumas išnešioti ir pagimdyti, kas yra ne visuomet lengvas darbas; vyras tampa ne vienas jūsų meilės objektas, ir su juo reikia surasti naują gyvenimo būdą.
Kartais vyras nepasirodo patikimas šeimos išlaikytojas arba meilė jam neatrodo tokia patvari. Prisideda finansinis apkrovimas, vaiką tenka auginti ir atsakyti už jį, o šis procesas tęsiasi dešimtmečiais. Kada gyventi sau?
Kitos motinystės pasekmės yra malonesnės: jūs jaučiatės atlikusi tam tikrą gyvenimo misiją; jūsų namuose atsiranda mažas gyvas padarėlis, kuris vis auga ir vis labiau išmoksta elgtis kaip žmogus; jūs patiriate naują meilės apraišką: jums šypsosi švytinčios vaiko akys; jūsų vyras jaučiasi pratęsęs save savo palikuoniuose; jums nereikia pavydžiai žiūrėti į kitas moteris, kurios pagimdė.
Prasukite galvoje savotišką „filmą“ apie motinystę , kuriame būtinai bus ir malonių, ir nemalonių motinystės pasekmių. Taip, motinystė - ne bailioms. Ar tai vertas jūsų iššūkis?
Jei moteris atsisako motinystės, ji taip pat susiduria su nemaloniomis pasekmėmis - ji jaučiasi nejaukiai tarp moterų su vaikais, net jei jos tiesiai ir nevadina „egoiste“; jos namai tuštoki; jos gimda ne tokia sveika, kaip būna gimdančioms moterims; ji lieka nepažinusi motiniško moters gyvenimo aspekto; kai jai ateina vyresnis amžius, ji jaučiasi vieniša arba gyvenimas gali pasirodyti beprasmiškas.
Tačiau yra ir teigiamų gyvenimo be vaikų pasekmių: kai kitos storėja, jūs ilgą laiką puikuojatės liekna figūra; jūs galite mokytis, dirbti, tobulėti kaip asmenybė netrukdoma; jūs galite važinėti po pasaulį; jūs turite daugiau laisvų pinigų.
Ir vėl prasukite galvoje filmą: „Aš gyvenu be vaikų“. Ar tai vertas jūsų iššūkis?
Beje, jums gali pasirodyti įdomu pasiskaityti D.Š. Bolen knygą „Deivės kiekvienoje moteryje“. Jūs rasite daug galimybių, kuriomis moteris gali naudotis, atskleisdama save iš įvairių pusių. Manau, kad visos šios knygos herojės – deivės - ir ištekėjusios, ir vienišos, ir bevaikės - yra vienodai garbingos.
Todėl atsisveikinu su pagarba jūsų pasirinkimams.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
