Iš pradžių, kad nusistatytumėte, kuriam tipui priklausote, atsakykite į šiuos klausimus.
Ką rinktumėtės?
1. a) keptą kiaulieną ant kaulo
b) veršienos kotletą
2. a) melioną
b) avietes
3. a) žąsų kepenėlių paštetą
b) sūrį su mėlynuoju pelėsiu
4. a) šviežiai spaustas apelsinų sultis
b) mineralinį vandenį
5. a) austres
b) raudonuosius ikrus
6. a) ledus su karamele
b) plaktą grietinėlę su šokoladu
7. a) mėsainį
b) blynelius su mėsa
8. a) šašlykus
b) mėsos suflė
9. a) turkišką kavą
b) kapučino kavą
10. a) plovą
b) mėsos vyniotinį su daržovėmis
Variantai „a“ apibūdina plėšrūno tipo žmones, o „b“ – žolėdžius. Suskaičiuokite, kurių atsakymų surinkote daugiau ir paaiškės, kuriam tipui priklausote. O dabar sužinokite apie save ir savo partnerį tai, apie ką anksčiau galbūt net nenutuokėte.
Plėšrūnas
Visai kaip ir tikrieji plėšrūnai, šio tipo žmonės ne visada yra nuožmios išvaizdos ir stambūs. Jie gali būti smulkaus sudėjimo ir mieli, tačiau dėl to savo kovinio nusiteikimo nepraranda. Jie nemėgsta patarimų ir stengiasi patys jų nedalinti. Nesėkmės jų neglumina. Pailsi, užsigydo žaizdas, sugalvoja naują strategiją ir – pirmyn!
Rinkdamiesi maistą, pirmenybę teikia viskam kas sultinga, trašku ir ryšku. Dievina sunkiai prieinamą maistą. Pavyzdžiui, krevetes su lukštais, nes jos suteikia malonumą ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl didelės kainos.
Šeimoje plėšrūnas dažniausiai užima lyderio pozicijas. Kai jis pareina, iškart visi pastebi – akimirksniu suaktyvėja, tampa linksmesni. Apskritai, su plėšrūnu nenuobodu ir patikima, ypač tuo atveju, jeigu jis geraširdis.
Žolėdis
Žolėdžiai irgi gali atrodyti visaip, o atpažinti juos galima pagal kalbą ir akis. Žvilgsnį jie ilgam sukoncentruoja į vieną ir tą patį daiktą, o jų kalba yra tolygi ir ne itin emocinga.
Kaip gauti maisto, žolėdžių pernelyg nejaudina. Juk tai neturi jokios prasmės, nes žolė auga visur ir be jų pastangų. Todėl jie nesuka galvos sau dėl to, kas nepasiekiama. Kam kažko ieškoti, keisti lauką (darbą, banką), kai ir dabartiniame viskas gerai. Nors pasitaiko, kad ir žolėdžiai būna nepatenkinti gyvenimu. Tokiu atveju jie nusimins, liūdės, tačiau vargu ar ryšis imtis veiksmų.
Iš maisto pirmenybę teikia pyragėliams, pyragams, trintoms sriuboms – viskam, ką nesunku valgyti. Šeimoje žolėdžiai yra taikos ir ramybės įsikūnijimas.
Kas geriau, kai abu partneriai priklauso tam pačiam tipui ar skirtingiems?
Plėšrūnas ir plėšrūnė
Pas juos viskas – pykčiai, susitaikymai ir šventės – vyksta audringai. Abu vienas kitą vertina už aktyvumą ir kitas plėšrūniškas savybes, tačiau kartais abiem norisi pabūti be antrosios pusės. Tai pasireiškia tuomet, kai vienas, pavyzdžiui, užsivertęs darbais biure ir grįžęs namo svajoja pabūti vienumoje. Tik antrasis dažnai nesupranta jo siunčiamų signalų, o išgirdęs tiesų prašymą „Palik mane ramybėje“, įsižeidžia.
Paradoksalu, tačiau tokioje poroje problemos kyla ir tuomet, kai viskas... gerai. Visiškai viskas. Plėšrūnams tada darosi nuobodu, jie pradeda ilgėtis kovos. Tada ima vienas kitam reikšti pretenzijas.
Jeigu abu labai stiprūs, gali netgi pasukti į skirtingas puses.
Taip nutinka tuomet, kai nei vienas nenori nusileisti kitam. Išeitis – keistis vietomis. Šiandien jis vadas, o ryt – jos eilė imtis iniciatyvos. Nepamirškite, jog tokiai porai būtinos pertraukos, kad vienas nuo kito galėtų pailsėti. Bent dieną ar dvi. Net poromis gyvenantys vilkai trumpam palieka šeimas.
Žolėdis ir plėšrūnė
Tokia pora kelia nuostabą – juk jis jai po padu! Kaip gi jie gyvens? Tik partnerės rankos kibesnės, o ir tas padas – aštresnis. Nuo jos taip lengvai nepaspruksi. Beje, daugumai žolėdžių būtent tai ir patinka.
Kitose porose vyras negali pakęsti savo tvirtumą įrodinėjančios moters, prisiimančios visą atsakomybę ant savo pečių. O šiuo atveju atvirkščiai – vyrą tai žavi. Ypač jeigu plėšrūnė pakankamai protinga, kad nuolat nedeklaruotų savo pranašumo. Kitaip tariant, ji daro ką nori, tačiau tuo pat metu lyg ir atsiklausia jo nuomonės.
Tokiose porose ir neištikimybė – retesnė viešnia, ir konfliktai gesinami dar kaip reikiant neprasidėję. Tiesa, kartais plėšrūnę apima nuobodulys: „Norisi būti silpna, kad manimi pasirūpintų“, - sako ji ir nepatenkinta žiūri į savo partnerį. Teisingiausias jo sprendimas – iškart išvirti arbatos ir pasiūlyti masažą. Ir leisti suprasti, kad yra pasirengęs ant savo pečių užsiversti visas šeimos problemas. Juk jau ryt ji vis tiek vėl norės viską daryti pati...
Plėšrūnas ir žolėdė
Stiprus, aktyvus vyras ir rami, nuolaidi moteris. Žodžiu, ideali pora. Iš pradžių taip ir būna. Jis ja rūpinasi bei ją giną ir dar džiaugiasi gavęs tokią žmoną. Tačiau anksčiau ar vėliau šeimyninei idilei ateina galas. Vyrui pasidaro nuobodu. Juk jis – plėšrūnas, norintis kažką medžioti. Tada atsiranda santykiai už šeimos ribų, neretai pasibaigiantys skyrybomis su žmona.
Kad taip nenutiktų, partneris kartkartėmis turi pajusti „kraujo skonį“ – nors kiek reiklesnių natelių balse, kiek aukščiau pakeltos galvos. Miela, rami „žolėdė“ moteris gali išmokti keletą „plėšrūnės“ triukų visiškai neatsisakydama savo taikios esybės.
Beje, ir „plėšrūniškas“ charakteris, ir tai, kad jūs tokie skirtingi, negali pateisinti į blogą pakrypusių jūsų santykių. Kažkada juk būtent tai jam ir patiko. Todėl labai naudingas bendras aktyvus poilsis, nes tai tam tikra prasme primena medžioklę. Ir žolėdžiai gali būti ohoho kokie žingeidūs!
Žolėdis ir žolėdė
Taiku, tačiau vienoda ir nuobodu... Tokia pora gali ilgai susitikinėti, tačiau niekas nesiima iniciatyvos prabilti apie vestuves. Būna, kad ilgametė draugystė baigiasi tuo, jog vieną iš jų pavilioja plėšrūnas ar plėšrūnė. O jeigu du žolėdžiai visgi susituokia, tai tiesiog nuo pirmų dienų pradeda ieškoti energijos iš šalies, pavyzdžiui, pas tėvus ar draugus.
Tokios poros nemėgsta važiuoti atostogauti dviese – nuobodu. Nemėgsta patys priimti sprendimų – bijo. Bėgant metams vienas kitam skiria vis mažiau dėmesio. Dėl to kenčia vaikai, manydami, kad tėvai kartu gyvena tik dėl jų.
Tai būtent tas atvejis, kai visiškai nekenksminga simuliuoti aistrą. Šiandien jis ir ji apsikabina tik žaisdami, o ryt – todėl, kad atsirado tam poreikis.
