Šiuo laikotarpiu padaromi dideli atradimai savyje ir savo aplinkoje, jei suaugę suteikia ir laisvės, ir reikiamos pagalbos, paramos bei padrąsinimo. Visgi, drauge su brendimu ir vis mažėjančiomis tėvų galimybėmis kontroliuoti jauno žmogaus gyvenimą, rūpesčių ir konfliktinių situacijų išvengti – sunku.
Kaip auklėjant paauglį išlaikyti pusiausvyrą, suteikti pakankamai laisvės ir motyvacijos, pranešime spaudai pasakoja Asta Blandė, vaikų ir paauglių psichologė, leidyklos „Šviesa“ išleistų knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas – vienas ir kiekvienas“ autorė, taip pat sukūrusi „Z kartos testą vaikams“ (www.zkartostestas.lt), padedantį tėvams geriau pažinti savo įtaką vaiko mokslams, gabumams ir motyvacijai.
– Kas, auklėjant paauglį, yra svarbiausia?
– Viena svarbiausių užduočių tėvams – sugebėti keisti auklėjimo principus: suteikti daugiau laisvės priimant sprendimus, dažniau diskutuoti ir atsižvelgti į pasikeitusius vyresnio amžiaus vaiko poreikius. Labai svarbu suprasti jo norą eksperimentuoti su įvairiais savo paties įvaizdžiais, suprasti, kad didesnę laiko dalį šiuo periodu užims draugai. Verta vengti kritikos, jei paauglio erdvė neatrodo tokia tvarkinga kaip anksčiau arba taip, kaip mes norėtume. Kartais chaotiška tvarka kambaryje tiesiogiai atspindi jo vidinę būseną.
Visgi, svarbiausia – savo prašymus, nuomonę ir nurodymus argumentuoti. Paauglys turi suprasti, kodėl reikia elgtis vienaip ar kitaip ir kodėl jam skirta užduotis yra privaloma. Posakis „nes aš taip pasakiau“ – vienas blogiausių atsakymų tėvų ir paauglio pokalbyje.
– Paauglys jau nebėra vaikas, tačiau dar ir ne suaugęs žmogus. Kaip tėvams išlaikyti pusiausvyrą tarp dar reikalingos priežiūros ir kontrolės bei pasitikėjimo paauglio sprendimais?
– Pusiausvyrą nėra lengva išlaikyti, bet tikrai įmanoma ir verta. Tėvams svarbu elgtis pagarbiai, bendrauti atvirai, nežiūrėti „iš aukšto“ ir atsisakyti „visažinio“ pozicijos. Paaugliai nemėgsta patarimų ir įsakinėjimų. Jie jautriai reaguoja, kai kiti braunasi į jų erdvę, ypač – nepaprašius leidimo. Jaunuoliams gali reikėti pagalbos ar padrąsinimo, tačiau svarbu leisti jiems pasirinkti patiems.
Tėvai turi tartis ir stebėti, kaip sekasi laikytis susitarimų. Jei nesiseka – parodyti netinkamo elgesio pasekmes. Norėdami, kad paauglys mus gerbtų ir atvirai bendrautų – pirmiausia patys turime tai padaryti.
– Kokie ženklai rodo, kad tėvai persistengia su kontrole arba atvirkščiai – suteikdami paaugliui laisvę?
– Svarbiausi ženklai – tai paauglio emocijos ir elgesys. Persistengus su kontrole, paauglys dar labiau norės bėgti – tols nuo jūsų arba taps visiškai niekur neįsitraukiantis žmogus. Ilgainiui toks vaikas gali užsidaryti savyje ir atsiriboti nuo aplinkos.
Nepamatuota laisvė gali paskatinti neprognozuojamą elgesį, kai „jūra iki kelių“, o pasverti pavojus jaunuoliui dar nepakanka patyrimo ir išminties. Todėl šis amžius ir vadinamas pereinamuoju, kai reikalinga vyresnio žmogaus patirtis, supratimas, palydėjimas tinkamų sprendimų link.
– Dažnai sakoma, kad tėvai turi ieškoti kontakto su savo paaugliu, nepaisant kylančių konfliktų, tačiau tą padaryti šiuo periodu tikrai nėra lengva. Ką patartumėte tėvams?
– Vienas svarbiausių patarimų – klausytis ir klausti, būti šalia, kai to reikia. Kalbu apie kantrybę, kai paauglio emocijos šokinėja nuo laimės iki neapykantos, nuo pykčio ar gilaus liūdesio iki meilės. Kad ir kokie konfliktai iškiltų, tiesti tiltus arba bent jau parodyti, kaip tai daroma turi tėvai. Tai nereiškia, kad jie nusižemina, priešingai, tokiu būdu tėvai savo pavyzdžiu rodo, kad jų meilė vaikui bei tarpusavio ryšys yra aukščiau už visus nesutarimus ar konfliktus.
– Kokia turi būti jaunuolių atsakomybė ir pagrindinės pareigos paauglystėje ir kaip tėvai turėtų su jais apie tai šnekėti?
– Tėvų vaidmuo paauglystėje keičiasi: jie tampa stebėtojais, palydėtojais, padrąsintojais, nukreipėjais ir įkvėpėjais. Jų užduotis parodyti, kad laisvė ir savarankiškumas, kurio taip siekia jauni žmonės, turi savo kainą – pareigas ir atsakomybę.
Kalbant apie pareigas bei atsakomybę, labai svarbus nuoseklus darbas nuo vaikystės. Apie tai nereikia daug kalbėti, reikia tiesiog praktikuoti. Atsižvelgiant į amžių, kiekvieno šeimos nario pareigos ir atsakomybės skiriasi. Paaugliui svarbi mokymosi veikla, tad jo atsakomybė už ją yra didžiausia. Paauglys taip pat turi prisidėti prie buities darbų ir tokiu būdu įnešti savo indėlį į šeimos gyvenimo kokybę. Paauglystė yra ir naujų galimybių bei atradimų laikas, tad pažinti ir ieškoti savęs įvairiose veiklose už mokyklos ir šeimos ribų – būtina. Įvairios veiklos brandina ir augina žmogų bei ugdo atsakomybę už savo pasirinkimus.
– Kokiu būdu patartumėte motyvuoti „nieko nenorintį“ paauglį?
– Būtų puiku, jei motyvaciją mokslui stiprintumėme nuo tada, kai vaikas tik pradeda ko nors mokytis. Kartais „nieko nenorintis“ paauglys tik atspindi savo šeimos nuostatą į mokyklą bei mokytojus. Jei kalbame tai, kuo patys netikime, tada vaiką motyvuoti bus sunku. Tačiau, jei motyvacija susilpnėjo staiga, reikia ieškoti priežasčių.
Galbūt jaunuolis patiria emocinių išgyvenimų, konfliktuoja su mokytojais, bendraamžiais ar patiria stresines situacijas namuose. Tik supratę priežastį galime situaciją koreguoti. Kita vertus, bet kuriam paaugliui svarbu suprasti, dėl ko jis mokosi, kur jis tas žinias galės pritaikyti. Žinoma, negalima nuvertinti ir mokytojo indėlio – jo ryšio su moksleiviu ar gebėjimo sudominti savo dalyku.
– Paauglystėje neretai tenka priimti pirmuosius svarbius gyvenimo sprendimus: mokslų profiliavimą, egzaminų ir būsimų studijų pasirinkimą. Kaip šioje situacijoje tinkamai kalbėti su vaiku ir padėti jam apsispręsti neperšant savo nuomonės?
Bendraudami su paaugliu, suteikite jam laisvės. Negąsdinkite, kad jo sprendimai yra galutiniai ir nekeičiami, o bet kokia klaida – pasaulio pabaiga. Tegu renka informaciją apie norimą studijuoti sritį, bendrauja su žmonėmis, kurie toje srityje dirba. Kartu tą informaciją analizuokite, aptarkite. Manau, kad pažindami ir klausydamiesi rasite bent keletą krypčių, kurias ateityje bus galima išbandyti.
– Manoma, kad didžioji dalis artimiausių dešimtmečių darbų dabar dar net neegzistuoja, o technologijų pažanga tik skatins jų atsiradimą. Be to, vis dažniau žmonės karjerą kuria žaidimų, interaktyvaus internetinio turinio srityse. Ką patartumėte vaikams, kuriems atrodo, kad tėvai jų pasirinkimų ar domėjimosi sričių nelaiko rimtais? Ką daryti, jei jaunuolio mokslų pasirinkimas nesutampa su tėvų norais?
– Vaikai neturi gyventi tėvų gyvenimų ir pildyti jų neįgyvendintas svajones. Tėvai turi pareigą į savo vaiką žiūrėti pagarbiai, vertinti ir džiaugtis jo pomėgiais bei padėti siekti aukštumų. Jei paauglio norai nesutampa su tėvų norais, kviečiu tėvus konsultuotis su specialistais, o vaikui leisti gyventi savo gyvenimą. Jei tėvai yra geranoriški ir turi rimtų abejonių ir argumentų „prieš“ paauglio pasirinktą sritį – svarbu juos išsakyti atvirai, tačiau teisę pasirinkti palikti jam.
– Pastebima, kad šiuolaikiniai moksleiviai vis sunkiau geba sutelkti dėmesį, o prie naujų mokymosi iššūkių prisideda ir didelė išmaniųjų įrenginių įtaka. Jeigu anksčiau buvo normalu numatyti, kiek laiko per dieną vaikas gali žiūrėti televizorių, dabar vaizdai, įrašai ir informacija kiekvieną atakuoja nuolat. Ką gali padaryti tėvai, kad šiuolaikinės priemonės turėtų mažesnį poveikį vaikų dėmesio koncentravimui?
– Tėvai turi stebėti savo vaikus nuo pat mažens ir padaryti viską, kad vaiko dienotvarkėje išmaniosios technologijos užimtų nedidelę ir ne pačią svarbiausią dienos dalį. Išmanūs įrenginiai traukia akį ir siurbia laiką. Jei norite nuo jų atitraukti paauglį, padėkite jam susipažinti su kitomis patraukliomis veiklomis, kuriomis gali užsiimti tiek jis vienas, tiek kartu su šeima ar draugais.
Kurdama „Z kartos testą tėvams“ A. Blandė taip pat skyrė dėmesio ir įžvalgų vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų tėvų elgesiui. Tai laikas, kuomet nemažai tėvų atsitraukia nuo vaikų reikalų mokykloje ir mokslus prisimena tik dvyliktoje klasėje, kai reikia ruoštis egzaminams. Kitas kraštutinumas – kuomet tėvai gimnazistui ne tik nepadeda susitvarkyti su kylančiais reikalavimais dėl rezultatų, bet ir patys sukuria stresinę aplinką. Pasitikrinti, ar einate teisingu keliu ir kaip padėti paaugliui atskleisti savo gabumus, galima atlikus testą svetainėje www.zkartostestas.lt .
