aA
Apie penkiasdešimt tūkstančių nepilnamečių išlaikymas iširus šeimai tampa tik vieno iš tėvų, dažniausiai mamos, rūpesčiu. Degradavę, į pareigą rūpintis vaikais spjovę buvę sutuoktiniai nepasiekiami net antstoliams – įvairiais būdais slepia turtą, dirba nelegaliai, naują gyvenimą pradeda užsienyje.
Pinigai, litai, taupyklė
© D.Tunkūno nuotr.
Steigiamas vaikų išlaikymo fondas pasirengęs mokėti alimentus už savo atžalas pamiršusius gimdytojus. Jų skola vaikams taps skola valstybei.

Po skyrybų – į krūmus

Nors šalies Konstitucija, kiti įstatymai deklaruoja, kad rūpintis savo vaikais – abiejų tėvų pareiga, sutuoktiniams pasukus skirtingais keliais, dažnai vienam iš jų išgaruoja ne tik meilė žmonai ar vyrui, bet ir vaikams.

Dažniausiai prašytojų vietoje atsiduria moterys: jos išlaikymo kartu sugyventiems vaikams turi kone maldauti: minti teismų slenksčius, varstyti antstolių kontorų duris, gražiuoju ar piktuoju įtikinėti sutuoktinį, kad... vaikams norisi valgyti.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusios šeimų maitintojos priverstos tapti valstybės išlaikytinėmis, gyventi iš socialinių pašalpų. Tokių kaip miesto Laisvės aikštėje sutikta panevėžietė Nijolė V. – tūkstančiai. Moters istorija – Socialinės paramos centro darbuotojams pažįstama iki skausmo.

Su vyru ji išsiskyrė, kai dukrai buvo beveik ketveri metukai. „Iš pradžių žadėjo kas mėnesį mokėti pinigus geranoriškai, kad tik nesikreipčiau į teismą. Gal pusmetį mokėjo, vėliau dingo kaip į vandenį. Prisiteisiau alimentus. Kas iš to – niekur neregistruotas, antstoliai negali jo rasti. Žinau, kad važinėja į užsienį dirbti. Bet, matyt, nelegaliai. Dukrai jau dvylika – per tuos metus akių nerodė. Jam nusispjaut – sveika ji ar serganti, alkana ar soti.“, – apmaudą liejo ponia Nijolė.

Jai pritarė greta ant suolelio prisėdusi moteris: „Kol kartu gyvena, gerai – nebereikia žmonos, nebeįdomūs ir vaikai. Kaip vargšės turim vaikščioti ranką atkišusios. Ar tai pasiteisinimas: “Neturi iš ko alimentų mokėti?“ O motinai kaip? Turi ar neturi, vaikas valgyti nori“, – piktinosi sąžinę praradusiais tėvais nepažįstamoji.

Savos, kaip galima manyti, neką mažiau karčios patirties ji pasakoti nepanoro: „Ką čia pasakosi, nuo to geriau nebus“.

Statistika teigia, kad kasmet su vienu iš tėvų, dažniausiai su mama, lieka gyventi daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų.

Skurstančioms motinoms – gelbėjimosi ratas

Kaip „Sekundei“ sakė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė, komisija užversta skundais dėl priteistų, bet nemokamų alimentų. „Skurstančiai motinai iki šiol būdavo tik vienas kelias – eiti į savivaldybę ir prašyti pašalpos“, – apie sunkią nepilnų šeimų maitintojų dalią kalbėjo R.Baškienė.

Ji su kolegomis Algirdu Sysu ir Irena Degutiene birželio pabaigoje pateikė įstatymo projektą dėl vaikų išlaikymo fondo įkūrimo.

„Džiaugiuosi, kad, atmetę savo politines ambicijas, parlamentarai per pirmąjį svarstymą projektui pritarė. Dabar jis derinamas ir svarstomas komitetuose. Manau, kad kitų metų liepą fondas turėtų pradėti veikti“, – prognozavo Seimo narė.

Pagal šį įstatymą tėvų be finansinės paramos paliktus vaikus iki pilnametystės įsipareigoja išlaikyti valstybė. Nežinia kur dingę alimentininkai neturi pagrindo džiūgauti – fondui pradėjus veiklą, jie taps jau ne vaiko, o valdžios skolininkais. Skola su 5 procentų palūkanomis virš jų galvų tarsi Damoklo kardas kybos iki mirties.

Įstatymo projektas numato, kad teisę į fondo išmokas turi vaikas, negaunantis teismo sprendimu nustatyto kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo arba gaunantis tik dalį išlaikymo sumos. Kol kas išmokas mokėti numatoma ne visiems, o skurdžiausiai besiverčiantiesiems – kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 500 litų.

R.Baškienė pabrėžė, kad teisę į fondo išmoką nepilnametis įgyja dviem atvejais – kai vienas iš tėvų visiškai nemoka teismo priteistų alimentų arba gauna tik dalį teismo priteistos sumos. „Pirmu atveju fondas mokėtų ne didesnę negu valstybės remiamų pajamų dydžio sumą. Nuo 2006 metų vasario 1-osios tai sudaro 165 Lt. Antruoju atveju fondo išmoka sudarytų teismo sprendimu nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą, ne didesnį nei 165 litai“, – teigė komisijos pirmininkė.

Parlamentarė jau sulaukė nemažai pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto koregavimo. „Projekte numatyta, kad fondas vaiko išlaikymą garantuoja iki 18 metų. Siūloma šį amžių pailginti iki 24-erių, jei vaikas studijuoja dieniniuose mokymo įstaigų skyriuose. Gali keistis ir išmokų gavėjų ratas, nes sulaukėme pasiūlymo išmokas skirti neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Tie 500 litų asmeniui projekte atsirado atsižvelgiant į mūsų valstybės finansines galimybes. Jei parlamentarai pritars siūlymui keisti šią nuostatą, išmokos bus mokamos neatsižvelgiant į šeimos pajamas“, – tvirtino R.Baškienė.

Dabar atostogaujanti parlamentarė teigė sulaukianti gyventojų skambučių – Vaikų išlaikymo fondas domina žmones. „Pasiūlymai, pastabos – patys įvairiausi. Kad ir toks: jei vyriškis sukūrė kitą šeimą ir dabar sėkmingai augina vaikus, ar nebūtų galima į tai atsižvelgti priteisiant išlaikymą atžaloms iš ankstesnės santuokos“, – apie iš rinkėjų gautus pageidavimus pasakojo Seimo narė.

Užsienyje – ne naujiena

Vaikų išlaikymo fondas dveji metai veikia Latvijoje. Pasak R.Baškienės, tai, kad skola vaikui tapo skola valstybei, drausminamai veikia prievolės vaikams neatliekančius tėvus.

„Jau pirmaisiais fondo egzistavimo metais Latvijoje alimentininkų skaičius sumažėjo 10 procentų“, – sakė parlamentarė. Panašūs fondai sėkmingai veikia Lenkijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Tokį fondą rengiasi steigti Estija.

R.Baškienė pabrėžė, kad tapti valstybės skolininku alimentininkams itin nenaudinga – tokioms skoloms nėra senaties termino. „Kol tėvas gyvas, tol bus dedamos visos pastangos išieškoti skolą turtu ar pinigais“, – pabrėžė komisijos pirmininkė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė – už tokio fondo atsiradimą. „Galimybę įsteigti Vaikų išlaikymo fondą svarstėme praėjusių metų vasarą. Domėjomės užsieniečių patirtimi. Lenkijoje fondas sėkmingai veikė, tačiau šios šalies parlamentas buvo nusprendęs jį uždaryti. Vaiko teisių ir žmogaus teisų kontrolieriai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kurio sprendimu fondo veikla buvo atnaujinta. Lankėmės analogiškame fonde Latvijoje. Analizavome jo veiklą. Džiaugiuosi, kad tėvų neišlaikomais vaikais bus bent minimaliai pasirūpinta. Mūsų įstaiga jau gavo įstatymo projektą. Rengiame pasiūlymus“, – „Sekundei“ pasakojo R.Šalaševičiūtė.

Pasak pašnekovės, Latvijoje į fondo „juoduosius“ sąrašus patekusiems skolininkams gyvenimas išties nepavydėtinas: „Jie negali imti paskolų iš banko, naudotis išperkamąja nuoma, su tokiais skolininkais jokios rimtos firmos nenori turėti reikalų. Nė minties, kad jie galėtų pradėti savo verslą, tokių klientų kratosi bankai“.

Kontrolierė R.Šalaševičiūtė teigė, kad vien šiais metais sulaukusi 18 skundų iš motinų, kurios beviltiškai bando priminti buvusiems sutuoktiniams pareigą išlaikyti vaikus. „Mažai ką galime pagelbėti. Padėjome dviem iš jų. Pradėjus veikti fondui, situacija pasikeistų į gerąją pusę“, – neabejoja kontrolierė.

Jos nuomone, įstatymo projektas koreguotinas: „Manau, derėtų kiek įmanoma sutrumpinti išmokos kelią pas vaiką. Projekte numatyta, kad, norint gauti išmoką, reikės surinkti daugybę dokumentų. Mūsų įstaiga siūlytų supaprastinti išmokos skyrimo procesą“, – sakė vaiko teisų apsaugos kontrolierė.

R.Baškienė teigia, kad dokumentų rinkimas daug laiko ir pastangų nepareikalaus: „Reikalingi tie patys dokumentai, kaip ir kreipiantis dėl socialinės išmokos, tik prisideda pažyma iš antstolių, patvirtinanti, jog priteistų alimentų skolininkas nemoka“.

Vaikams – šimtas milijonų

Likimo valiai savo vaikus palikusių gimdytojų abejingumas per metus valstybei kainuos 100 milijonų litų. Tiek lėšų planuojama prašyti iš valstybės biudžeto. R.Baškienė viliasi, jog Seimo biudžeto komitetas neprieštaraus įstatymo projektui, juolab kad tikimąsi, jog dalį pinigų pavyks išieškoti iš skolininkų.

„Kai kurioms šeimoms nebereikės kreiptis į savivaldybes dėl socialinės paramos gavimo. Sumažės paramos gavėjų. Fondui galės aukoti privatūs ir juridiniai asmenys“, – privalumus vardijo viena iš projekto iniciatorių. Planuojama, kad dokumentus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo priims savivaldybių socialinės paramos skyriai. Išmoka bus pervedama į vaiko sąskaitą.

Panevėžietė antstolė Violeta Bespalovienė pripažino: „Su alimentininkais turim vargo“. Nors dauguma vengiančiųjų išlaikyti vaikus – tėčiai, pasitaiko, kad slapstosi ir mamos. „Dažniausiai vyrai vengia prievolės rūpintis vaikais. Slapstosi, keičia gyvenamąją vietą, dirba nelegaliai, kad tik nerodytų tikrųjų pajamų, išbėga į užsienį. Jei turi kokio turto – galima parduoti varžytinėse ir padengti skolą vaikui. Tačiau dažniausiai tokie neturi jokių pajamų“, – pasakojo V.Bespalovienė.

Neką daugiau vilčių išieškoti priteistas sumas iš užsienyje dirbančių tėvų. „Gerai, jei jis gražiuoju siunčia pinigus. Jei ne – šansų, kad jis bus įpareigotas atlikti pareigą vaikams – nedaug. Pradedame tokio ieškoti. Gauname atsakymą, kad jis, pavyzdžiui, Italijoje. Jei vaikų motina prašys mūsų pagalbos – ieškosime toliau, tačiau tai kainuoja: pagal valstybės patvirtintus įkainius susidaro ne tokia jau maža suma, o garantijos, kad išieškosi skolą – nedaug, ypač jei dirba nelegaliai. Siūlome mamoms pačioms bandyti ieškoti – sužinoti tikslią gyvenamąją vietą užsienyje. Tačiau ir tai – ne išeitis: vėlgi papildomos išlaidos – reikia dokumentus versti į užsienio kalbą, juos patvirtinti įstatymų numatyta tvarka“, –pasakojo antstolė.

Kai kurių tėvų skolos savo vaikams siekia dešimtį ir daugiau tūkstančių litų. „Kai alimentininkų bylas perėmėm iš prie teismo veikusios antstolių kontoros, atvejų, kai tėvų skolos vaikams siekė 10, 11 tūkstančių litų, buvo labai daug. Dabar irgi yra tokių, bet jau mažiau“, – sakė V.Bespalovienė.

Didžiulę patirtį išieškant skolas turinti antstolė mano, kad valstybė, perėmusi alimentininkų skolas, atsidurs dabar su jais vargstančių motinų vietoje. „Nemanau, kad skolas perėmus valdžiai, jas bus paprasčiau išieškoti. Mums jokio skirtumo, kas kreditorius – valstybė ar privatus asmuo. Jei skolininkas nemokus – abiem atvejais rezultatas lygus nuliui“, – teigė V.Bespalovienė.

Projekto rengėjai nusiteikę optimistiškai. „Pagal dabartinio Civilinio kodekso nuostatas, kai vaikas tampa pilnametis, išieškojimo procesas nutrūksta. Jiems prasiskolinę gimdytojai tampa laisvi, nusimeta juos slėgusią skolos vaikui naštą. Fondo skolininkai tokių privilegijų neturės – antstolių akiratyje jie bus kol gyvi. Įstatymas užtikrins galimybę vaikui gauti lėšas būtiniausiems poreikiams tenkinti. Dėl tėvų nepareigingumo vaikai neturi kentėti“, – pabrėžė Seimo narė R.Baškienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (33)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (29)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Strasbūro šaulį nukovė policija, atsakomybę už jo surengtą ataką prisiėmė IS (1)

Prancūzijos policija ketvirtadienį nukovė vyrą, anksčiau šią savaitę Strasbūro Kalėdų...

Pirmąkart Sakartvelui vadovaus moteris, tačiau džiaugtis nėra kuo (25)

Pirmą kartą regiono istorijoje Sakartvelo vadove išrinkta moteris, bet šis pasiekimas ne toks...

Savo „kovinėje“ distancijoje Meilutytė vos pateko į pusfinalį, Rapšys pagerino čempionatų rekordą (4)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (6)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Meghan Markle grubiai sukritikuota dėl nevalingo nėščiosios elgesio viešumoje: „net nejauku žiūrėti“ (9)

Besilaukianti Meghan Markle užkliuvo, kad, esą, per „British Fashion Awards“ ceremoniją...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (443)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...