aA
Žymios Lietuvos pedagogės, habilituotos socialinių mokslų daktarės, profesorės, Šiaulių universiteto Edukacinių tyrimų mokslinio centro direktorės Audronės Juodaitytės tyrimų objektas – vaikas. Jos nuomone, šiuolaikinis postmodernus vaikas yra prislėgtas atsakomybių naštos, visiškai neturintis laisvalaikio ir nesuprastas tėvų, nežinančių, kaip jį auklėti.
© Shutterstock nuotr.

Šis pokalbis su profesore – apie postmodernų vaiką, kuriam netinka seni geri auklėjimo metodai.

- Jūs kalbate apie postmodernią, liberalėjančią visuomenę, kurioje auga postmodernūs vaikai. Ar tai reiškia, kad seni auklėjimo metodai joje nebetinka? Ar tėvams tikrai nepakanka išminties auklėti savo vaiką?

- Deja, tėvai vadovaujasi samprata, kad ugdyti vaiką, ypač ikimokykliniame ir vėlesniame amžiuje, išprusimo nereikia. Tačiau dabartinėje visuomenėje, kai keičiasi visos ugdymo sistemos, keičiasi patys vaikai, vis dažniau tėvai nesusikalba su vaikais, mokytojai ir vaikai, taip pat ir tėvai bei mokytojai.

- Kokios pagrindinės to nesusikalbėjimo priežastys?

Visame pasaulyje vaikų ir tėvų santykiai liberalėja. Tačiau daugelis tėvų nepriima šių liberalių santykių, iš to kyla konfliktų.

- Kaip reiškiasi liberalėjantys santykiai?

- Kryptimi. Liberalioje visuomenėje pirmiausia keliamas klausimas, ko vaikai tikisi iš suaugusiojo, o ne atvirkščiai (kaip pas mus įprasta) – ko suaugęs žmogus tikisi iš vaiko. Deja, daug tėvų dar laikosi įsikibę senų metodų.

- Bet ar tikrai tie seni metodai jau tokie blogi, kad gali padaryti žalos vaikui? Juk mūsų karta išaugo normali, turinti vertybes, ir netgi, galima sakyti, padori? Kas čia bloga auklėti vaikus tradiciškai?

- Mūsų karta turi statusą paklusnaus vaiko, kuris be išlygų klausosi suaugusiųjų. Tačiau dabartiniu metu sakyti vaikui, kad jis turi klausyti visų suaugusiųjų yra pavojinga. Nes yra tokių suaugusiųjų, kurie neverti pagarbos ir net neverti būti vaiko išklausyti – jie gali vaikui padaryti žalos. Taigi, vaikas jau turi mokėti atsirinkti, ko klausytis.

- Kokia ta naujoji pedagogika?

- Pirmiausiai be smurto, grįsta tarpusavio susitarimu, dialogu. Mums dažnai atrodo: ką čia su vaiku tarsies, jis nelygiavertis mums. Tačiau pamirštame, kad mes turime pradėti mokyti vaikus gyventi demokratinėje kultūroje. O kaip mes tai padarysime, jei aplinkoje nesilaikysime demokratinių santykių ir principų: aš gerbiu tavo nuomonę, tu mano?

Šis principas buvo labai pastiprintas Vaiko teisių konvencijoje, kuri tapo valstybinio lygio susitarimu ir įpareigojo valstybes rūpintis, kad vaikai šeimoje turėtų teises, kurios jiems, kaip asmeniui ir socialiniam individui, piliečiui, gyvenančiam toje valstybėje, priklauso. Tačiau mes, suaugusieji, dažnai teises suprantame iškreiptai. Mes galvojame –- kuo daugiau duosime teisių vaikui, tuo mažiau liks mums. Su vaikais lyg žaidžiame mainus: aš tau padedu, investuoju į tave, tai tu turi atsilyginti man gerumu, pritarti, jei net ne tiesą sakau, nes, kaip toj dainoj: „Mažas esi ir suprasti nieko negali...“

Iš tiesų mes su vaikais turime keistis vertybėmis, nes jų pasaulis yra labai turtingas. Jie yra dvasiškai labai švarūs ir tyri, jie dar išreiškia, ką jaučia. Vaikas – tai knyga, kurią reikia mokėti skaityti. Jei vaikas dar nekalba, labai daug pasako jo kūno kalba.

- Tačiau dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikiniai vaikai težino tik savo teises, bet nebeturi jokių pareigų.

- Netiesa, pasauliniai (net mūsų fakultete atlikti) tyrimai rodo priešingai – kad vaikai turi labai daug atsakomybių. Jų atsakomybės našta tokia didelė, tarytum juos slėgtų didžiausia kuprinė.

- Pavyzdžiui?

- Pavyzdžiui, įsipareigojimas gerai mokytis, gauti gerus pažymius, nes vaikas reprezentuoja šeimą. Mat, jei vaikas gerai mokosi, tai tarsi įrodo, kad tėvai yra puikūs, nuostabūs ir gerai auklėja vaiką. Kitas įsipareigojimas – kad vaikas laiku grįžtų iš mokyklos, kad laiku atliktų visas užduotis, nors jam ir gali iškilti visokiausių trukdžių. Vaiko gyvenime sudėliota daug taisyklių, kurios dažnai būna be išlygų.

- Pakalbėkime apie taisykles. Ar taisyklių nebereikia?

Jų reikia, bet turi būti pasakomos išlygos, tarkime, jei autobusas vėluos arba mokykloje vyks koks nors užsiėmimas ir t. t., kaip elgtis tada. Kad grįžus nereiktų veltis į konfliktus su tėvais. Netgi tokiuose dalykuose, kaip taisyklių sudarymas, mes turime siekti dialogo. Jei vaikas bus mokomas laikytis taisyklių biurokratiškai, t. y. tik todėl, kad tėvai pasakė ar todėl, kad taip įprasta, kad tokia tvarka namie, gali užaugti biurokratas, kuris viską, kas parašyta, vykdys be išlygų ir neįžvelgs žmogaus už tų taisyklių. Arba pats sau nemokės susidaryti taisyklių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atsiskleidė paveikslas, ko iš tikrųjų lietuviai su Šakalienės pagalba mokėsi už norvegų pinigus (793)

Vaiko teisių atėmimo istorijų fone parlamentarė Dovilė Šakalienė sulaukė kaltinimų, kad ji,...

Arūnas Milašius: Kada pigs butai ir ar teks brangiai gyventi naujoje realybėje (74)

Nekilnojamojo turto rinkoje vis daugiau prieštaringų ženklų į kuriuos vystytojai žvelgia su...

Teroru paženklinti įvykiai tęsėsi net ketverius metus: prievartines santuokos, žaginimai ir masinės žudynės (6)

Kambodžoje penktadienį įtakingi raudonųjų khmerų lyderiai Nuon Chea ir Khieu Samphanas buvo...

Karininko papirkimu įtariamas buvęs Šiaulių oro uosto vadovas Mikšys (2)

BNS žiniomis, teisėsauga bandymu papirkti Lietuvos karininką įtaria buvusį ilgametį Šiaulių...

Feisbuke nuskambėjusio skandalo finalas: keturių vaikų motina areštinės išvengė (74)

Ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle ėmė plisti tiesioginė vaizdo transliacija, kurioje...

Pasieniečių kameros užfiksavo, ką vilkų gauja išdarinėja miške (15)

Vieni iš grėsmingiausių miško plėšrūnų yra vilkai . Todėl žmonės, sutikę šį keturkojį,...

Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų politikų dešimtuko: kokį sprendimą dabar priims premjeras? (223)

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo...

Privačių miškų savininkai prakalbo apie mitingus ir kompensacijas (5)

Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos miško ūkio...

100 vaikų jau ruošiasi kelionei į Laplandiją: kartu su jais vyks ir Grybauskaitė (13)

„Vykstu su Lietuvos vaikais į Laplandiją pas Kalėdų Senelį ir tikrai nuvešime Jūsų laiškus...

Avarija kelyje Kaunas-Vilnius: krovininiame automobilyje pavojingas krovinys (7)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kauno rajone, kelyje Kaunas–Vilnius ties sankryža su...