aA
Nors ikimokyklinis, arba penkiamečių vaikų, ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, vis daugiau tėvų ir pedagogų nusprendžia pratinti vaikus prie mokslų anksčiau – likus ne vieniems, o dvejiems metams iki mokyklos, sakoma pranešime spaudai.
Penkiamečių mokslai – nuo kada pradėti ruoštis mokyklai?
© Shutterstock nuotr.

Specialistų teigimu, nuosekli veikla darželyje sudaro sąlygas tolesniam sėkmingam vaikų mokymuisi – suteikia tam reikiamas kompetencijas, stiprina pasitikėjimą savimi, padeda struktūruoti veiklą. Tačiau tėvams dažnai kyla klausimų, kaip ugdyti penkiamečius ir supažindinti su pirmosiomis užduotimis.

Apie tai kalbamės su socialinių mokslų daktare, Šiaulių universiteto dėstytoja bei leidyklos „Šviesa“ išleisto pirmojo Lietuvoje ikimokyklinukams skirto ugdymo komplekto „OPA PA draugai PI KA!“ autore Ramune Burškaitiene.

Svarbu pradėti kuo anksčiau

Pasak dėstytojos, neabejojama, kad svarbu pradėti vaiką ruošti mokyklai kuo anksčiau. Tai patvirtina pasaulyje atlikti įvairūs tyrimai ir kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Belgijoje vaikai mokosi nuo penkerių metų, ir ši šalis pagal vyresnių moksleivių pasiekimus, matuojamus PISA tyrimo, gerokai lenkia Lietuvą: Belgijos rezultatai yra aukščiau Europos vidurkio, o Lietuvos – jo nepasiekia.

„Penktieji gyvenimo metai, anot Amerikos mokslininkų, yra kūrybiškumo viršūnė, kai vaikai, įvertinus jų patirtį suaugusiojo atžvilgiu, savo neįprastomis, nešabloniškomis idėjomis ir jų įgyvendinimo strategijomis, stebina labiau nei bet kada vėliau. Tam, kad šis unikalus kūrybiškumas atsiskleistų, jį reikia išlaisvinti“, – teigia R. Burškaitienė.

Jos teigimu, vaiką, sulaukusį penkerių metų, galima ugdyti įvairiais būdais – nuo kalbos lavinimo iki matematinių įgūdžių formavimo. Itin svarbu lavinti ir rašytinę, sakytinę kalbą, smulkiąją motoriką, orientavimosi erdvėje suvokimą, dėmesio koncentraciją, pastabumą, gebėjimą grupuoti, lyginti, sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti, supažindinti su skaitmenimis, geometrinėmis figūromis ir kt. Autorė sutinka, kad tai sėkmingai gali daryti ir tėvai.

„Specialaus pasirengimo, kaip dirbti su ugdymo priemonėmis, nereikia. Leiskite vaikui pasirinkti patinkančias užduotis ir, perskaitę jas, padėkite atlikti, t. y. parūpinkite reikiamas priemones, saugią ir kūrybiniam darbui tinkamą aplinką“, – sako R. Burškaitienė.

Kuo daugiau vizualumo

Anot R. Burškaitienės, ne tik mes, bet ir mūsų vaikai gyvena vaizdų ir simbolių pasaulyje, kuriame sunku įsivaizduoti dieną be spalvotų ekranų, todėl tai reikia tinkamai išnaudoti ir ugdymo procese. Autorė priduria, kad kuriant užduotis, plakatus ar kitas priemones tokio amžiaus vaikams, svarbu pasitelkti kuo daugiau vizualumo.

Iššūkis pedagogams – padėti vaikui atsiskleisti

Anot socialinių mokslų daktarės, apskritai vaiko ugdymosi pažanga ne tik priklauso nuo jo individualių gebėjimų, bet ir nuo ugdytojų profesionalumo.

„Pasirenkamų ugdymo priemonių pagrindinis tikslas ir esmė yra talkinti pedagogui, sudarant sąlygas kiekvienam vaikui patirti ugdymosi sėkmę, praktiškai išbandyti, tyrinėti ir tuo pačiu metu kurti ir keisti jį supantį pasaulį.

„Pedagogui tenkanti užduotis yra pasirinkti tinkamiausią variantą. Dirbant su tokio amžiaus vaikais, pasirinkta priemonė turi padėti pedagogui improvizuoti, tobulinti, keisti ugdomųjų veiklų sumanymus, atsižvelgiant į kiekvieną unikalią vaiko ar vaikų grupės situaciją“, – sako R. Burškaitienė.

Itin reikšminga tėvų pagalba

Visgi socialinių mokslų daktarė pabrėžia, kad vaikai nėra vienodi, tad atėjus tam tikram metui negalima reikalauti, kad jie mokėtų vieną ar kitą dalyką. Ji taip pat nepataria lyginti vaikų ar nusivilti, jei mažylis neskuba kažko daryti.

„Vaiko raidos nepaskubinsime jokiomis priemonėmis, todėl kviesčiau tėvus leisti vaikams mėgautis vaikyste. Tačiau, sudarę tinkamas sąlygas vaiko kūrybiškumui plėtoti, galime tikėtis geresnių rezultatų ateityje – tiek įveikiant penkiamečio krizę, tiek prisijaukinant pirmoko statusą ar suvokiant standartizuotų testų reikšmę“, – pataria R. Burškaitienė.

Pasak jos, šiame etape vaikas tampa labai smalsus, jo aplinkoje atsiranda daug draugų, artimųjų, pedagogų, kurie gali padėti mokytis ir tobulėti, tačiau šiame laikotarpyje reikšmingiausia yra tėvų pagalba.

„Manau, kad kartu su savo vaikais praleistas laikas yra neįkainojama vertybė. Todėl mokymo priemonėse pateikiu įvairių idėjų, kaip kurti abipusį dialogą skatinančią aplinką. Mano manymu, tėvai yra pirmieji ir svarbiausi vaiko ugdytojai“, – kalba R. Burškaitienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Porinkiminė naktis Baltarusijoje: miestuose netyla šūvių ir granatų garsai Minske statomos barikados (685)

Sekmadienio pavakarę A. Lukašenkai pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju akiplėšiška...

Orai: po alinančio karščio netrukus lauks permainos (3)

Pirmadienį šalyje dar tęsis karšti orai. Tačiau nuo antradienio rytiniu virš Skandinavijos...

Kodėl japonai tokie ilgaamžiai? Onkologas Tsuji įvardijo pagrindinę geros sveikatos taisyklę (50)

Japonai – viena ilgiausiai gyvenančių tautų pasaulyje. Net ir būdami garbaus amžiaus jie...

Pirmieji oficialūs rezultatai: Lukašenka „gavo“ apie 82 proc. balsų Minske - susirėmimai tarp protestuotojų ir pareigūnų (1238)

Baltarusijos rinkimų pareigūnams sekmadienį suskaičiavus balsus uždarytose rinkimų apylinkėse...

Pokyčiai po pandemijos: įdarbinti ir atleisti tapo greičiau ir paprasčiau (17)

Iki prasidedant pandemijai, Lietuvoje virtualiai samdyti darbuotojus ryždavosi vos viena kita...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (116)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Valančiūną be čempiono žiedo palikę „Raptors“ tarpusavio akistatoje paliko lietuvį ir be taškų (25)

Eilinį pralaimėjimą NBA reguliariojo sezono pratęsime patyrė į vis didesnę duobę...

Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją atnaujinta 21.01 (129)

Dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją prie Baltarusijos ambasados...

Eimantas Šaulitis

Medicus medico lupus est arba kaip tarpukario gydytojai dėl ligonių pešėsi

„Gydytojas gydytojui – vilkas“. Sparnuotą Romėnų posakį perfrazavo gydytojas Liudas...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (66)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

|Maža didelių žinių kaina