Esu baigusi visuomenės sveikatos priežiūros studijas. Pradėjus dukrai lankyti darželį susidūriau su pirma problema – vaikai ten maitinami sveikatai nepalankiais užkandžiais ir geria saldintas arbatas. Dukrą maitinau sveikai ir niekada nebuvau pagalvojusi, kad ugdymo įstaigose tiek daug problemų. Bet galiu drąsiai teigti, kad pasiryžus galima kai ką pasiekti...
Mano kaip specialistės pirmieji žingsniai darželyje-lopšelyje buvo susitikimai su vaikučių tėvais, vadovais, virtuvės personalu. Džiaugiuosi, kad pavyko iš dalies pakeisti vaikų maitinimą į sveikesnį ir palankesnį sveikatai, uždrausti nepilnaverčių produktų nešimąsi į darželio grupes. Ėmiausi įvairių su sveikatos stiprinimu organizuojamų renginių bendruomenei (pvz., „Vanduo – gyvybės šaltinis“, „Noriu augti sveikas“, „Sveikų dantukų akademija“, viktorina minint „Europos sveikos mitybos dieną“ ir kt.).
Apibendrinčiau, kad vieni tėveliai labai glaudžiai bendradarbiauja, padeda organizatoriams, kiti vadovaujasi paviršutinišku žinojimu ir nesuka sau galvos: „mes užaugome ir mūsų vaikai užaugs“. Į klausimą „kodėl šiais laikais tiek daug sergančių vaikų“, atsakymas vienas: „laikai keičiasi, kas buvo prieš 30 metų, to nėra šiandien“. Turime keisti savo, vaikų ir darbuotojų įpročius, jei norime turėti sveikus ir laimingus vaikus.
Mokykla – kitas augančių problemų balionas. Smagu, kad mokyklos, kuriose dirbu, yra sveikatą stiprinančios. Kad jos tokios būtų, dirbame visi kartu. Mano noras keisti ir keistis „pabudino iš letargo miego“ ir jas. Bendraudama su tėvais ir mokyklų specialistais pastebėjau vaikų sveikatinimo pokytį, o mokytojai noriai įsitraukė ir dalyvavo „Sveiko maisto šventėse“. Pradžioje netikėjau, kad subursiu komandą, buvo sunku pagaminti pigius ir sveikus patiekalus.
Pradėjus eksperimentuoti ir gaminti, komanda pamatė, kad sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus ar sunkiai paruošiamas. Taip mūsų praktika ir noras sveikai maitintis užaugino dar didesnį norą tobulėti ir skleisti sveikatos žinias. Vis daugiau mokinių įsitraukė į sveikatinimo projektus.
Prasidėjus įvairiems su maistu susijusiems projektams pajaučiau senųjų tarybinių laikų įtaką: „gaminsime varškėčius ir kažką saldaus“, „nes vaikai kito maisto nemėgsta valgyti“. Pedagogai ir mokiniai paragavę sveikesnių patiekalų suprato, kad nebūtinai visų vaikų receptoriai praradę skonį. Sveikatai palankius patiekalus gaminome iš cukinijų, morkų, avinžirnių, chia sėklų, riešutų, obuolių, medaus ir kt.
Pienas, vaisiai ir daržovės, kuriuos mokyklos gauna pagal programas yra žinomi ir vartojami. Košės yra labiau nemėgstamas patiekalas. Per košės dieną visų pirmų klasių mokiniai paragavę įvairių košių, dabar jas valgo noriau.
Dar viena didelė problema ya pusryčių valgymas. Iš 100 apklaustų mokinių tik 13 valgo pusryčius. Kiti valgo pietus tik grįžę po pamokų. Ne nuostabu, kad po to skundžiasi silpnumu, skrandžio skausmais ir pykinimu.
Tardamasi su virėjomis pastebiu jų norą bendradarbiauti. Jos mieliau pradėjo kepti įvairių grūdų bandeles, gaminti tausojančius patiekalus, sumažino druskos kiekį, naudoja daugiau įvairių daržovių. Vaikams atsirado pasirinkimas: valgyti mėsos patiekalą su viena ar kita daržove, atsisakyti padažo. Aš, kaip visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, didžiuojuosi, kad prie to galiu prisidėti. Būkime tas vaikų ir mokinių veidrodis, skleiskime sveikata kvepiančią gėlę kartu.
Sveikatos linkėjimai.
Sandra Kapeliorienė
