Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad neatsargios veiklos namuose ir darbai, kuriems neturima reikiamų gebėjimų gali sukelti rimtas traumas ir pavojingus sužalojimus, o, kuomet elgiamasi aplaidžiai, namų erdvėje tyko ne mažiau pavojų nei gatvėje.
Medikai tuo metu teigia kasdien sulaukiantys dešimčių namuose susižalojusių pacientų, rašoma pranešime spaudai.
„Maždaug dešimtadalis visų per metus užregistruojamų traumų ir sužalojimų kyla dėl neatsargaus elgesio ir veiklų namuose – remonto darbų, netinkamo įvairių įrankių naudojimo. Dažnai gyventojai pervertina savo galimybes ir įgūdžius, tinkamai neįvertina aplinkybių arba paprasčiausiai elgiasi neapgalvotai. Neretai traumų priežastimi tampa ir išsiblaškymas“, – sako A. Pilčicas.
Anot draudimo eksperto, polinkiu meistrauti, atlikti įvairius remonto darbus daugiau pasižymi nuosavų namų, sodybų savininkai, tačiau ir butų gyventojai neretai pasiraitoja rankoves darbams, kurių neišmano arba kurie gali būti pavojingi.
„Itin dažnos traumos buityje – susižalojimai naudojant elektrinius šlifuoklius, grąžtus, benzininius pjūklus, žoliapjoves ir kitus prietaisus. Kasmet užfiksuojame bent po keletą atvejų, kai žmonės dėl neatsargaus elgesio su technika netenką pirštų. Pasitaiko ir nemažai kaulų lūžių, galvos traumų dėl kritimo iš aukščio. Nesenas atvejis – žmogus nukrito nuo kopėčių skindamas obuolius sodyboje. Gyventojas susilaužė ranką ir patyrė smegenų sutrenkimą. Jam išmokėta draudimo išmoka“, – pasakoja A. Pilčicas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas sako, kad buityje taip pat dažni susižalojimai įvairiais virtuvės įrankiais.
„Kasdien į RVUL Skubiosios pagalbos skyrių pristatoma po 10-15 pacientų, susižalojusių aštriais peiliais, konservų atidarytuvais, įvairiais smulkintuvais ir virtuvinių kombainų peiliais. Neseniai teikėme pagalbą moteriai, kuriai dėl neatsargaus elgesio su smulkintuvu buvo pažeisti visi vieno piršto nervai“, – pasakoja A. Zubrickas.
Mediko teigimu, nuo elektros srovės gyventojai namuose dažniausiai nukenčia dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pavyzdžiui, mėgindami patys atgal įstatyti iš vietos iškritusią rozetę. Su tokiais sužalojimais sulaukiama 3-5 pacientų per metus, jų traumos paprastai būna rimtos, o nukentėjusieji hospitalizuojami stebėjimui.
„Remontuojant namus pasitaiko cheminių nudegimų, kritimų nuo kopėčių ir kėdžių. Būna, kad net ir užuolaidų kabinimas pasibaigia kulnakaulio, stipinkaulio, kulkšnies ar kitomis traumomis“, – sako A. Zubrickas.
Draudikai perspėja, kad bandymai patiems tvarkyti elektros instaliacijos gedimus ar elektrinius įrankius neturint profesionalios patirties gali baigtis net ir mirtimi, o atsiradus gedimams visais atvejais geriau pasitelkti į pagalbą specialistus.
„Dirbant su tam tikrais įrankiais ar elektros prietaisais visuomet privalu susipažinti su jų naudojimo taisyklėmis ir jų laikytis. Lipant kopėčiomis ar dirbant ant kitokių paaukštinimų būtina įsitikinti, kad jie yra kokybiški, nesulūžę. Senos medinės kopėčios dažnai būna nebetvirtos ir gali neatlaikyti žmogaus svorio.
Be to, gyventojai dažnai įsigudrina pasigaminti ir savadarbes pasilipimo aukščiau priemones, kurios neatitinka saugumo reikalavimų. Naudojantis kopėčiomis taip pat reikėtų įsitikinti, kad jos turi tvirtą atramą, geriausia, kad lipant jas kas nors dar ir prilaikytų. Norint išvengti nelaimių su įvairiais aštriais ir bukais įrankiais, svarbu visuomet juos naudoti pagal paskirtį ir saugiai“, – pabrėžia A. Pilčicas.
A. Zubrickas sako, kad atskira namų aplinkoje patiriamų traumų kategorija yra įvairūs nudegimai.
„Nusiplikoma karštu vandeniu, aliejum, kitais skysčiais. Židinius ar krosnis turintys žmonės mėgsta pilti į ugnį degaus skysčio ir taip nukenčia patys, pasitaiko ir nudegimų nuo automobilių aušinimo skysčio garų, kai neatsargiai atsukamas talpos dangtelis“, – sako gydytojas.
