aA
Patyčios – viena opiausių problemų, atsirandančių dar mokykloje. Su šia problema susiduria ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai, bet ir pradinukai. Dažnai vyresnieji užsipuola pradinių klasių mokinius, užgaulioja juos, atiminėja daiktus ar šaiposi, nes mažieji dar nemoka apsiginti ar paaiškinti suaugusiesiems, kad juos skriaudžia. Tėvams kartais taip pat sunku suprasti, kad jų vaikų elgesys pasikeitė būtent dėl patyčių, užgauliojimų ar net reketo mokykloje.
© Shutterstock nuotr.

Atpažinkite, kad jūsų vaikas kenčia

Neretai tėvams atrodo, kad vaikas slepia patiriamas patyčias ar užgauliojimus. Tačiau vaikas gali ir nesuvokti, kad jo situacija yra rimta, negebėti atskirti gero elgesio nuo blogo ir netinkamo.

Svarbu vaikams paaiškinti, kad jis neturi:

jausti gėdos prieš kitus, jei jį pastūmė bendraklasis;
bijoti eiti pro grupę vaikų, nes šie jau yra jį skriaudę;
bijoti pasilikti klasėje vienas be draugų, nes kiti jį gali išjuokti ar užgaulioti;
bijoti eiti į kiemą ar mokyklą, nes kiti vaikai gali atimti jo daiktus arba jų reikalauti;
bijoti, kad kiti vaikai reikalaus daryti tai, ko jis nenori;
Vaikas gali slėpti patyčias manydamas, kad jos greitai liausis.

Tačiau jei jūsų vaikas pradėjo mažiau ar rečiau valgyti, prasčiau miegoti, jam staiga pradeda skaudėti galvą, pakyla temperatūra ar pykina, gali būti, kad taip vaikas „kovoja“ su savo baimėmis. Neretai pasitaiko ir nevalingų elgesio ženklų – rankovių tempimas žemyn, galvos kasymasis, žodžių trūkumas pasakojant ar balso drebėjimas, kojos drebinimas sėdint ar atsiradę tikai.

Jei pastebėjote, kad vaikas pradėjo „pamesti ar netyčia sulaužyti“ savo daiktus, „nugriūti“, „netyčia susiplėšyti drabužius“, gali būti, kad jis yra skriaudžiamas ir užgauliojamas.

Pamėginkite išsiaiškinti, kas vaikui neduoda ramybės

Jei paklausite vaiko, kaip jam sekasi, greičiausiai išgirsite trumpą atsakymą: „Gerai“. Vaikas stengiasi išvengti klausimų, susijusių su jo savivertės menkinimu, pažeminimu ar gėda. Pamėginkite konkretizuoti klausdami:

kas šiandien labiausiai nudžiugino ar nuliūdino;
ką jis ar jo bendraklasiai veikė pertraukos metu;
ką naujo išgirdo iš draugų;
ar su kuo nors susipažino;
kas vyko valgykloje;
kaip ir su kuo ėjo į mokyklą, kaip grįžo namo.

Neapiberkite vaiko klausimais, nekamantinėkite, tiesiog padėkite jam pasakoti, pakreipdami pokalbį jūsų norima linkme. Stebėkite, kaip vaikas jaučiasi: ar jis įsitempęs, ar susijaudinęs, galbūt ką nors slepia ar stengiasi nuslėpti, o gal visai nenori kalbėti ir bendrauti.

Parodykite, kad jums svarbūs ne tik dienos rezultatai ar įvertinimai mokykloje, bet ir jo mintys, jausmai, netgi draugai. Jei nuo pirmųjų klasių klausite vaiko, kaip jam sekėsi tądien, vėliau nebeteks – vaikas, grįžęs namo, pats norės papasakoti savo dienos nuotykius ar nuoskaudas.

Mano vaiką skriaudžia – ką daryti?

Jei jūsų vaikas užgauliojamas ar skriaudžiamas, nedelsdami imkitės priemonių. Pirmiausia pamėginkite padrąsinti vaiką, kad pats imtųsi veiksmų. Jis labiau pasitikės savimi, jei pats išspręs problemą.

Pasakykite vaikui, kad reikia:

Ryžtingai ir tvirtai pasakyti skriaudikui: man nepatinka tavo elgesys. Tiesus atsakas skriaudėjui, kad jo elgesys netinkamas, ir tvirtas liepimas liautis parodys nepritarimą tam, kas vyksta, ir sutrikdys skriaudikus. Skriaudėjai negalės pasakyti, kad „jūs tik žaidžiate“, „visi kartu linksminatės“, nes vienam iš jūsų nėra nei linksma, nei smagu.

Dažniau būti draugų būryje. Skriaudėjai nesiartins, jei vaikas turės užnugarį. O ir pats vaikas, būdamas tarp draugų, ryžtingiau kalbės ir bus drąsesnis.

Nekreipti dėmesio į tuos, kurie erzina. Taip skriaudėjai praras malonumą, jiems pasidarys nuobodu ir jie atstos.

Nepulti priešintis, jei atrodo, kad jėgos nelygios. Skriaudėjai dažniausiai yra fiziškai pranašesni ir jų būna daugiau, todėl geriau nesivelti į peštynes. Tikėtina, kad vaikas bus sumuštas arba apkaltintas muštynių išprovokavimu.

Vengti vietų, kuriose lankosi skriaudėjai. Nevaikščioti tose vietose, kur jie būriuojasi, eiti kitu keliu į mokyklą ir pan.

Pajuokauti. Įžeidimą galima paversti juoku. Juk skriaudėjai taip pat bijo būti išjuokti.

Vyresniųjų klasių moksleiviai gali prigrasinti ar prigąsdinti vaiką: liepti už juos paruošti namų darbus, atiduoti pinigus arba jiems ką nors nupirkti. Jei vaikas į mokyklą nešasi mobilųjį telefoną ar kitų vertingų daiktų, gali netekti ir jų.

Tokių situacijų reikėtų vengti: vaikams kieme ar mokykloje nereikia daug pinigų, vertingų daiktų ar mobiliųjų telefonų – pradinukus prižiūri mokytoja ir suteikia visą reikiamą pagalbą. Jei vaikui vis dėlto reikia mobiliojo telefono, geriau jo netraukti iš kuprinės ar kišenės tada, kada nereikia, – taip skriaudėjams kils mažiau pagundų.

Jei jūsų vaikas reketuojamas, patarkite jam:

kad ramiai ir aiškiai skriaudėjams lieptų grąžinti jo daiktus. Gal vaikai tik juokauja ir erzina, o ramus tonas juos išmuš iš vėžių ir nesuteiks erzinimo malonumo;

įspėtų skriaudiką, kad kreipsis į suaugusiuosius. Tačiau jei skriaudėjas atrodo grėsmingas arba yra vyresnis, toks pasakymas gali tik dar labiau jį supykdyti;

kad kreiptųsi į suaugusįjį. Jei skriaudėjas ką nors atėmė, pareikalavo ar sugadino turtą, vaikui reikia kreiptis į suaugusiuosius – tėvus, mokytojus ar kitus jam artimus žmones.

Su tam tikromis problemomis vaikai susitvarko patys, tačiau būna ir tokių atvejų, kai patyčių, reketo, užgauliojimų mastai nemažėja, o skriaudėjai tampa tik agresyvesni. Stenkitės laiku pastebėti, kad jūsų vaikas nemaloniai jaučiasi ne namų aplinkoje, bendraukite su juo, drąsinkite.

Stenkitės visi kartu išspręsti patyčių ar reketo problemą, jei reikia, kreipkitės į specialistus. Vaikų patyčių problemoms spręsti skiriama daug dėmesio: straipsnių, literatūros. Vienas tokių pavyzdžių – nauja knyga „Nepamesk galvos!“. Tai praktinis vadovas vaikams, kaip elgtis įvairiose situacijose ir nugalėti kamuojančias bėdas.

Palaikykite vaiką, ugdykite jo pasitikėjimą savimi, visada vadinkite gudriu ir protingu, žodžius „Nebūk bailys, pastovėk už save“ pakeiskite „Būk drąsus, tu viską gali.“ Svarbu, kad vaikas suprastų, jog kaltas yra ne jis, o jo skriaudėjai.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (39)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų (105)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų (7)

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (95)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (36)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (280)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (2)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (29)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...