aA
Kurdami šeimą antrąjį kartą, dažnai partneriai jau turi brangų turtą iš pirmosios santuokos – vaikus. Gydytoja – psichoterapeutė Gražina Sidorovienė pataria, į ką verta atsižvelgti kuriant santykius su partnerio vaiku. Specialistės teigimu svarbu, kaip elgiasi visos trys pusės: naujus santykius kuriantys mama ar tėtis, naujasis partneris(-ė) ir buvęs sutuoktinis.
Patėviai ir pamotės: kokių klaidų bendraujant su vaiku nepadaryti pačioje pradžioje
© Shutterstock

Nežino, kaip elgtis

Gydytojos – psichoterapeutės G. Sidorovienės teigimu, patėvio ar pamotės santykio su partnerio vaiku tema išties aktuali. Ne tik dėl didelio skyrybų skaičiaus Lietuvoje. Šia tema dažnai kalbama jos psichoterapijos kabinete bei draugų kompanijoje.

„Klausimus kelia abi pusės. Tiek vedantys ar ištekantys už partnerių, turinčių vaikų, tiek turintys vaikų ir besituokiantys antrąjį kartą. Nuolat atsiranda dėl ko pasitarti, norisi su kuo nors pasikalbėti. Dažnai žmonės tiesiog jaučiasi pasimetę, nes nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“.

Svarbu, kaip pristatome naująjį žmogų

Anot specialistės, kalbant apie santykį su partnerio vaiku, reikia atkreipti dėmesį į pačią pradžią – vaiko ir naujojo tėčio ar mamos partnerio pažintį. Juk vaikas pamato savo tėtį ar mamą su antrąją puse dar iki jų vedybų ar bendro gyvenimo.

Pasak G. Sidorovienės, daug įtakos turi tai, ką mama ar tėtis pasako vaikui apie naująjį partnerį prieš jiems susitinkant. Psichoterapeutė teigia, kad papasakoti apie pasikeitusią situaciją ir naująjį draugą (draugę) geriausia paprastais žodžiais: „Aš su tavo tėčiu (mama) pykausi ir nebegyvenu, bet mes abu tave mylime ir stengsimės dėl tavęs, tau padėsime. Dabar aš turiu naują draugą (draugę) ir su juo nesipykstu. Noriu tave su ja/juo supažindinti“.

Suvokti, kad vaikui esi trečias asmuo

„Kai susipažįstu su mylimos moters ar vyro vaiku, prasideda mano santykis su juo. Nuo šio momento jau reikia turėti galvoje, kad esu trečias asmuo jo gyvenime“, – teigia gydytoja – psichoterapeutė. Kitaip tariant, kuriant naują šeimą po skyrybų, visada yra tam tikras kontekstas, kuris daro didelę įtaką visų narių ryšiui naujoje šeimoje.

Kalbant konkrečiau, reikia atsižvelgti, kokie vaiko santykiai su tikruoju tėvu ar mama. Ar jie jau išsiskyrę – ar skiriasi? Ar tėvai pasakę vaikui apie skyrybas? Kaip pasakę? Visa tai vienaip ar kitaip paveikia vaiką, kuris šiuose pokyčiuose dalyvauja.

Netgi jeigu tėtis paliko mamą ir mažai arba visai nesirodo jo gyvenime, nereiškia, kad jo visai nėra. Nors ir gyvena kažkur, bet vis dėlto yra. Tad aš, kaip esamas ar būsimas patėvis/pamotė, esu trečias asmuo jo gyvenime. Kitaip yra, tik tuo atveju, jeigu vaiko tėtis arba mama yra mirę.

Mes – skirtingi

„Nereikėtų bijoti parodyti kad, aš, mamos draugas, ir tavo tėtis – skirtingi“, – teigia psichoterapeutė. Anot specialistės, skirtumo parodymas, kuo skiriuosi aš ir tavo tėtis (aš ir tavo mama) – labai naudingas, nes vaikui lengviau identifikuoti, kokios savybės pamotėje/patėvyje jam patinka ir dėl to nesijausti kaltam.

Vaikui apie skirtumus galima paaiškinti tokiu būdu: „Mes skiriamės, mūsų charakterio bruožai skiriasi, mūsų pomėgiai ir elgesys skiriasi. Aš esu kitas žmogus. Dėl to, tavo mama su tėčiu pykdavosi, o mes – nesipykstame. Taip būna, kad tos pačios savybės vienus žmones erzina, o kitus – ne“.

„Jeigu buvęs jūsų draugės vyras ir blogai elgėsi, neturintis bent dešimties metų amžiaus vaikas, yra per mažas įvertinti, kas yra geras, kas yra blogas, kas elgiasi teisingai, o kas – ne. Kai suaugs, jis jau galės tai padaryti. Sakys: „Aha... Mama išsiskyrė su tėčiu nes jis gėrė, smurtavo. Tėtis tikrai negerai elgėsi“, – paaiškina specialistė.

Atsistokime į vaiko batus

Psichoterapeutės teigimu, kai jų tėvai skiriasi, vaikams yra baisu. Jie taip pat jaučiasi kalti, nes mano, kad skyrybos įvyko dėl jų. Todėl labai svarbu, kad išsiskyrę (buvę) sutuoktiniai, kiek įmanoma, išlaikytų pagarbą vienas kitam. Net jeigu skyrybos buvo labai skaudžios ir abiem pusėms atnešė daug pykčio, liūdesio ir kitų karčių jausmų.

„Jeigu aš sakau, kad vaiko tėvas yra „svolačius“, „niekšas“ ir „kiaulė“ ir aš „dedu“ ant jo vaikui girdint ar pačiam vaikui taip sakau – tai nėra galvojimas apie vaiko interesus. Suaugusio žmogaus duoklė ir yra, kad jis turi atlaikyti tam tikras emocijas, pavyzdžiui, pyktį skyrybų atveju, ir kažkur jį išlieti. Tačiau – ne ant vaikų ir ne vaikams“, – apgalvotai elgtis skatina specialistė.

„Šiandien labai populiaru sakyti, kad reikia atsižvelgti į vaiko interesus. Deja, mes dažnai viską matome iš savo – suaugusiojo – perspektyvos. Ir vaiko interesų nesuprantame tol, kol „neatsistojame į vaiko batus“, – sako psichoterapeutė. Anot G. Sidorovienės, jeigu teigiame, kad vaiko interesas yra saugumas, tai svarbu, kad tėvas ir mama ne pyktųsi ir „draskytųsi“, o su buvusiu sutuoktiniu nuoširdžiai stengtųsi rasti bendrą kalbą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.7143

Top naujienos

Ką Lenkijos išstojimas iš ES reikštų Lietuvos gyventojams: prognozuoja produktų brangimą (22)

Lenkijai pareiškus, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šios...

Ką Lietuvai reikštų karo debesys virš Taivano: įspėja apie pragaištingą konfliktą dviem frontais (125)

Kai Kinija bus suvienyta. Šį sakinį ypač pamėgusi Kinija neslepia ketinimų užgrobti Taivaną...

Dėl skardinės alaus – įnirtinga prokurorų kova (139)

Neįtikėtina, bet prokurorai įnirtingai siekė, kad iš vienos Kretingos rajone esančios...

Nusikaltėliai iš Lietuvos toliau šiurpina Europą: iš narkotikų verslo uždirbtų pinigų – įspūdingi pirkiniai Lietuvoje (74)

Gaujos, narkotikai ir milžiniški pinigai – apie visa tai Delfi TV laidoje „Dienos interviu“...

Griežtas įspėjimas dėl Gedimino kalno: galime netekti Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto (387)

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis...

Po kelionės į Tailandą – stačia galva į nuosavą verslą (9)

Donatą ir Albertą, verslą kurti įkvėpė kelionė į Tailandą . Ne veltui sakoma, kad draugą...

Europos atskalūnėms žemė slysta iš po kojų (314)

Netikėtas vieno lyderio atsistatydinimas, šokiruojantis kito pralaimėjimas ir dešimtys...

Architektūros profesionalus stebina planai dėl Vilniaus oro uosto ir Geležinkelio stoties: Europoje einama kitu keliu (38)

„Rizika nusveria naudą“ – nors šis posakis sugalvotas epidemiologų, regis, jis tiktų...

Regione baldų gamybos verslą užsukę vyrai: brangimas vyksta kosminiu greičiu (65)

Pakruojyje korpusinius baldus gaminantys Robertas Špakis ir Modestas Mackonis pasakoja apie šiandien...

Vytautė Merkytė | D+

Ekologinė katastrofa, kurios pasekmes jaučiame ir po 30 metų: laukinę gamtą ir žmonių gyvenimus sunaikino vienas alkoholikas ir vienas darboholikas (3)

Viena didžiausių mūsų laikų gamtos katastrofų prasidėjo vieną šaltą 1989 metų kovo mėnesio...