aA
Kurdami šeimą antrąjį kartą, dažnai partneriai jau turi brangų turtą iš pirmosios santuokos – vaikus. Gydytoja – psichoterapeutė Gražina Sidorovienė pataria, į ką verta atsižvelgti kuriant santykius su partnerio vaiku. Specialistės teigimu svarbu, kaip elgiasi visos trys pusės: naujus santykius kuriantys mama ar tėtis, naujasis partneris(-ė) ir buvęs sutuoktinis.
© Shutterstock

Nežino, kaip elgtis

Gydytojos – psichoterapeutės G. Sidorovienės teigimu, patėvio ar pamotės santykio su partnerio vaiku tema išties aktuali. Ne tik dėl didelio skyrybų skaičiaus Lietuvoje. Šia tema dažnai kalbama jos psichoterapijos kabinete bei draugų kompanijoje.

„Klausimus kelia abi pusės. Tiek vedantys ar ištekantys už partnerių, turinčių vaikų, tiek turintys vaikų ir besituokiantys antrąjį kartą. Nuolat atsiranda dėl ko pasitarti, norisi su kuo nors pasikalbėti. Dažnai žmonės tiesiog jaučiasi pasimetę, nes nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“.

Svarbu, kaip pristatome naująjį žmogų

Anot specialistės, kalbant apie santykį su partnerio vaiku, reikia atkreipti dėmesį į pačią pradžią – vaiko ir naujojo tėčio ar mamos partnerio pažintį. Juk vaikas pamato savo tėtį ar mamą su antrąją puse dar iki jų vedybų ar bendro gyvenimo.

Pasak G. Sidorovienės, daug įtakos turi tai, ką mama ar tėtis pasako vaikui apie naująjį partnerį prieš jiems susitinkant. Psichoterapeutė teigia, kad papasakoti apie pasikeitusią situaciją ir naująjį draugą (draugę) geriausia paprastais žodžiais: „Aš su tavo tėčiu (mama) pykausi ir nebegyvenu, bet mes abu tave mylime ir stengsimės dėl tavęs, tau padėsime. Dabar aš turiu naują draugą (draugę) ir su juo nesipykstu. Noriu tave su ja/juo supažindinti“.

Suvokti, kad vaikui esi trečias asmuo

„Kai susipažįstu su mylimos moters ar vyro vaiku, prasideda mano santykis su juo. Nuo šio momento jau reikia turėti galvoje, kad esu trečias asmuo jo gyvenime“, – teigia gydytoja – psichoterapeutė. Kitaip tariant, kuriant naują šeimą po skyrybų, visada yra tam tikras kontekstas, kuris daro didelę įtaką visų narių ryšiui naujoje šeimoje.

Kalbant konkrečiau, reikia atsižvelgti, kokie vaiko santykiai su tikruoju tėvu ar mama. Ar jie jau išsiskyrę – ar skiriasi? Ar tėvai pasakę vaikui apie skyrybas? Kaip pasakę? Visa tai vienaip ar kitaip paveikia vaiką, kuris šiuose pokyčiuose dalyvauja.

Netgi jeigu tėtis paliko mamą ir mažai arba visai nesirodo jo gyvenime, nereiškia, kad jo visai nėra. Nors ir gyvena kažkur, bet vis dėlto yra. Tad aš, kaip esamas ar būsimas patėvis/pamotė, esu trečias asmuo jo gyvenime. Kitaip yra, tik tuo atveju, jeigu vaiko tėtis arba mama yra mirę.

Mes – skirtingi

„Nereikėtų bijoti parodyti kad, aš, mamos draugas, ir tavo tėtis – skirtingi“, – teigia psichoterapeutė. Anot specialistės, skirtumo parodymas, kuo skiriuosi aš ir tavo tėtis (aš ir tavo mama) – labai naudingas, nes vaikui lengviau identifikuoti, kokios savybės pamotėje/patėvyje jam patinka ir dėl to nesijausti kaltam.

Vaikui apie skirtumus galima paaiškinti tokiu būdu: „Mes skiriamės, mūsų charakterio bruožai skiriasi, mūsų pomėgiai ir elgesys skiriasi. Aš esu kitas žmogus. Dėl to, tavo mama su tėčiu pykdavosi, o mes – nesipykstame. Taip būna, kad tos pačios savybės vienus žmones erzina, o kitus – ne“.

„Jeigu buvęs jūsų draugės vyras ir blogai elgėsi, neturintis bent dešimties metų amžiaus vaikas, yra per mažas įvertinti, kas yra geras, kas yra blogas, kas elgiasi teisingai, o kas – ne. Kai suaugs, jis jau galės tai padaryti. Sakys: „Aha... Mama išsiskyrė su tėčiu nes jis gėrė, smurtavo. Tėtis tikrai negerai elgėsi“, – paaiškina specialistė.

Atsistokime į vaiko batus

Psichoterapeutės teigimu, kai jų tėvai skiriasi, vaikams yra baisu. Jie taip pat jaučiasi kalti, nes mano, kad skyrybos įvyko dėl jų. Todėl labai svarbu, kad išsiskyrę (buvę) sutuoktiniai, kiek įmanoma, išlaikytų pagarbą vienas kitam. Net jeigu skyrybos buvo labai skaudžios ir abiem pusėms atnešė daug pykčio, liūdesio ir kitų karčių jausmų.

„Jeigu aš sakau, kad vaiko tėvas yra „svolačius“, „niekšas“ ir „kiaulė“ ir aš „dedu“ ant jo vaikui girdint ar pačiam vaikui taip sakau – tai nėra galvojimas apie vaiko interesus. Suaugusio žmogaus duoklė ir yra, kad jis turi atlaikyti tam tikras emocijas, pavyzdžiui, pyktį skyrybų atveju, ir kažkur jį išlieti. Tačiau – ne ant vaikų ir ne vaikams“, – apgalvotai elgtis skatina specialistė.

„Šiandien labai populiaru sakyti, kad reikia atsižvelgti į vaiko interesus. Deja, mes dažnai viską matome iš savo – suaugusiojo – perspektyvos. Ir vaiko interesų nesuprantame tol, kol „neatsistojame į vaiko batus“, – sako psichoterapeutė. Anot G. Sidorovienės, jeigu teigiame, kad vaiko interesas yra saugumas, tai svarbu, kad tėvas ir mama ne pyktųsi ir „draskytųsi“, o su buvusiu sutuoktiniu nuoširdžiai stengtųsi rasti bendrą kalbą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.7143
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausi prezidentiniai reitingai: tarp rinkimų lyderių auga įtampa ryškėja kandidatų rinkėjų profilis (187)

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią...

Išpuoliai prieš Prancūzijos bažnyčias – ilgai nutylėta tema (8)

Tamsi, grėsminga Paryžiaus katedrą naikinusių liepsnų simbolika – nepriklausomai nuo gaisro...

Po vizito Maskvoje Lietuva ragina Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Kremliumi (97)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir...

Lietuviškų braškių sezonas prasideda: kokių kainų tikėtis (45)

Balandžio 25 d. augintojai pradės skinti braškes ir jas veš į prekybos tinklus. Didmeninė...

Nuojautos po šoko terapijos Stambule: toliau bus tik įdomiau, Kaune laukia ne mažesnis pragaras specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (59)

Sensacinga, šokiruojanti – tokie ir panašūs žodžiai sumirgėjo oficialiuose Eurolygos...

Svogūnų lukštai tapo populiaria preke: žmonės perka ir nė nesidera

Artėjančių Velykų laikotarpis turėtų būti skirtas susikaupimui, tačiau gyvenimas dažniausiai...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (233)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Gyvai / Krepšinio zona. Sensacija Stambule: kaip „Žalgirio“ vyrai padarė tai, ko šiemet nebuvo pavykę niekam (4)

Penktadienį 11 val. DELFI TV eteryje – laida „Krepšinio“ zona su komentatoriumi Vaidu Čeponiu...

„Volvo“ generalinis direktorius įspėja dėl galimų Bezoso planų (5)

„Volvo Car“ neketina priešintis naujiems transporto priemonių pardavimo būdams – nesvarbu,...

Spręs, ar dviratininkams dieną reikia liemenių ir ar leisti važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio (154)

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą, nusprendė...