Dirbu valstybinėje įstaigoje, mano draugas - privačioje įmonėje. Šiuo metu jis jau antras mėnuo nemokamose atostogose. Nuo pavasario alga sumažinta iki 1700 Lt į rankas, o aš gaunu 2300 Lt į rankas. Šiuo metu (du mėnesius) gyvename iš mano pajamų. Neaišku, kaip dar bus, kai pradės dirbti, nes viskas kabo ant plauko. Aš ieškojau papildomo darbo - aukles, vertėjos iš/į anglų k., namų prižiūrėtojos, tačiau arba nepavyko suderinti su darbo laiku, arba visur reikia rekomendacijų ir darbas visą dieną.
Vasarį paėmiau paskolą ir nusipirkau naujos statybos neįrengtą 46 kv. m butą Lazdynuose. Butas su patogumais, o tas man svarbiausia. Dar spėjom padaryti apdailą iš buvusių santaupų, kai draugas gerai uždirbdavo. Apie baldus kol kas minčių neturime.
Visas biudžetas labai kruopščiai rašomas į mano "vadovo kalendorių": žinau, kur ir kiek išleidau, ir kur ir kiek sutaupyti. Bet kai jau nebelieka iš ko taupyti, tai pradedu braukti išlaidų straipsnius...
Matematika paprasta: mėnesio pajamos (2300 Lt), paskolos įmoka (800 Lt), mano gyvybės draudimas (100) - taupymui 10 proc. nuo algos (230 Lt), kuras mėnesiui (100 Lt), išlaidos naujo buto išlaikymui (draugo butą išlaiko mama) (90 Lt), būtinos išlaidos (mašinos draudimas baigiasi, internetas, apsilankymas pas odontologą ir pan.) - (200 Lt).
Likutis apie 700-800 Lt. Tą likutį dalinu iš dienų skaičiaus (30 arba 31 d.), ir išeina, kad per dieną galiu išleisti ne daugiau nei 25 Lt sau ir draugui išlaikyti. Taupymui skirti pinigai neliečiami. Net draugui nesakau - laikoma juodai dienai tuo atveju, jei ir aš netekčiau darbo (šią praktiką pradėjau taikyti nuo metų pradžios, todėl nėra daug susikaupę: dalį pinigų laikau sąskaitoje, dali padėjau indėliu).
Pradėjau dar atidžiau nagrinėti, kur "išeina" pinigai. Prasidėjo įtampa, nuovargis nuo nuolatinio skaičiavimo ir pyktis, kad dirbu, esu baigusi su pagyrimu mokslus, ir negaliu sau leisti nusipirkti net kūno losjono ar kirpykloje nusidažyti plaukus! Kitiems gal ir sunku įsivaizduoti, kad skaičiuoju elementariausiai, kad tik užtektų maistui.
Pradėjau draugą spausti, kad mestų rūkyti, tačiau nemetė, o pradėjo rūkyti per pusę pigesnes cigaretes. Išvaizdai dėmesio jis neskiria, tad nei rūbų, nei batų jam nereikia. Darbas būdavo pusiau fizinis, tad ir darbinių rūbų, kaip kad man baltų marškinių ir švarkelių, batukų, nereikia.
Daugiau nebežinau, kuriuos išlaidu straipsnius "bespausti" - belieka tik juos iš viso braukti. Didžiausia mūsų pramoga - išvyka į gamtą su makaronų, pomidorų ir konservų atsargom. Na, dar sultimis ir ledais "pasilepinam".
Išlaidas fiksuoju dvejopai: vienoje knygelės vietoje fiksuoju lėšų likutį (kiek išgryninta iš korteles arba pervesta į sąskaitas mokesčiams) ir bendrą panaudojimą datomis su prierašu, kokiam tikslui buvo panaudotos lėšos (maistui, draudimui, paskolai, odontologui, kurui, gyvybes draudimui, taupymui procentas - daugiau straipsnių lyg ir nebelieka), o kasdieniniame įraše fiksuoju "srautus", kiek išleista per dieną ir jei savaitgalį planuoju pirkti maisto, (nes apsiperkame 1 kartą per savaitę) tai fiksuoju, kad per kitas dienas neišsileistų pinigai ir "susikauptų" savaitgalio maisto pirkimui. Į parduotuvę einu su sąrašu, kad paimčiau tik tai, ko reikia.
Draugo tėvai mums trupučiuką padeda: tai pomidorų įdeda, tai keletą kotletų, tada truputį atsipučiu, kad susikaups pinigėlių.
Nebežinau, kur dar galėčiau sutaupyti, arba kaip pasiekti ta būseną, kada ir sutaupoma, ir jaučiasi šioks toks gyvenimo džiaugsmas, pasitenkinimas... Prasideda baime - kad tik neatsirastų kitų išlaidų, kad tik nesusirgtume, nes bus kaput...
Tai štai tokia "biudžeto matematika".
Atsako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė:
Kristina puikiai išmano, kaip tvarkyti pinigus kasdien. Ir puikiai tai daro. Kiekvienam būtų sunku prisitaikyti prie smarkiai pasikeitusių sąlygų (sumažėjusių pajamų). Tačiau savijauta, tarpusavio santykiai taip pat yra labai svarbu.
Pirmas patarimas būtų dėl gyvybės draudimo įmokų. Siūlyčiau pasitarti su draudikais ir išsiaiškinti, ar nenutrūktų draudimo apsauga (kuri yra reikalinga!), jei kurį laiką įmokos nebūtų mokamos. Taip, kol draugas negauna pajamų, atsirastų šimtas litų per mėnesį, kurį geriausia būtų ne dalinti 31 dienai, o pavyzdžiui, dviem kartams – naujiems įvykiams ir smagiems įspūdžiams, kurie leistų palaikyti sveikesnę atmosferą šeimoje.
Kitas patarimas Kristinai – kuriam laikui – kol draugas pradės gauti pajamų, sumažinti tą taupymui skirtą „dešimtinę“. Ne kiekvienam ryžčiausi duoti tokį patarimą. Bet Kristinai su jos aprašyta patirtimi, jis nepakenks. Tikiu, kad ji sugebės išsiversti neliesdama jau sutaupytų pinigų, tačiau, kai situacija pagerės, reikėtų vėl sugrįžti prie senos tvarkos. Bet tada prie „dešimtinės“, manau, turėtų prisidėti ir draugas... Bent jau tol, kol sutaupyta suma pasieks mažiausiai pusmečio išlaidų sumą.
Sėkmės!
------------------------
Aš ir mano sužadėtinis esame jauni (25 m. ir 23 m.) žmonės, kurie turi ne tik svajonių "kalnus", bet taip pat ir įsipareigojimų. Nors abu šiuo metu esame dirbantys, kartais vis vien reikia pagalvoti, kaip tvarkyti finansus ir pan., kadangi norime visko daug ir iškart, deja, niekaip nepavyksta atsidėti pinigų taupymui, o man tai kuo toliau, tuo labiau atrodo labai nelogiškas dalykas.
Mūsų vestuvės įvyks rugpjūčio 21d., tam dabar visus savo pinigėlius ir skiriame. Žinoma, po vestuvių norėtųsi ateityje įsigyti ir savo namus... Dabar viskas susiklostė taip, kad mano būsimas vyras dirba ir didžiąją laiko dalį gyvena Vilniuje. Jis yra karys, tad jo gyvenamas būstas kol kas mums nieko nekainuoja: pradėjus mąstyti, kaip kuo daugiau sutaupyti, jis išsikraustė iš nuomojamo būsto ir įsikėlė į kareivines, tačiau kainuoja jo važinėjimas iš Kauno į Vilnių.
Aš gyvenu nuomojame bute su drauge. Nuomos kaina – 500 Lt plius mokesčiai, tad mums abiems butas kainuoja maždaug po 350-500 Lt, priklausomai nuo sezono. Atlyginimus gauname abu panašius (1600 – 2300 Lt), tad atrodo, kad kaip ir pinigėlių turėtume užtekti, bet abu turime paėmę vartojamąsias paskolas, kuriu likę išmokėti kiekvienam dar po aštuonis tūkstančius litų. Užsibrėžėme tikslą, kad po vestuvių visas santaupas skirsime šioms paskoloms grąžinti, tad namo ir automobilio pirkimas, šeimos pagausėjimas atidedamas neribotam laikui.
Su būsimuoju vyru labai norime ne tik egzistuoti, bet ir įgyvendinti savo svajones, kurios, manau, yra tokios paprastos - tiesiog turėti savo namus bei šeimą.
J.V.: Pradėjus gyventi kartu, išlaidos ne sumažės, o jų bus daugiau – ypač bendroms išlaidoms. Taigi skolas grąžinti „greituoju būdu“ greičiausiai galėsite vėliau. Nepadarykite klaidų planuodami vestuvių išlaidas. Pasitarkite, paklausinėkite, kiek savo vestuvėms išleido jūsų draugai, pažįstami, ir ką jie apie tai dabar galvoja...
Nepraleiskite pro ausis to, ką patarinės jūsų tėvai. Patikėkite, jie jums nori tik gero. O patirties su pinigais turi tikrai daugiau.
Jei galite „pašnibždėti“ draugams apie pageidaujamas vestuvių dovanas, pašnibždėkite, kad jūsų bendra svajonė grąžinti paskolas. Gal tada gausite piniginių dovanų. O buities daiktus nusipirksite patys jums priimtinu tempu.
O toliau – kalbėkitės ir tarkitės, kam, kiek ir kada jums reikės pinigų. Kartu priiminėkite sprendimus dėl didesnių pirkinių ar išlaidų ateityje. O tada ir kasdienybėje kils mažiau nesusipratimų ir nesutarimų. Pinigai ir nesutarimai dėl išlaidų – viena dažniausių šeimyninių barnių priežasčių.
--------------------------
Skaitytojams, rašiusiems klausimus bei istorijas konkursui "Rašyk, kas tau sunkiausia tvarkant šeimos finansus" atitenka SEB banko šeimos finansų ekspertės J.Varanauskienės knygą "Pinigų medis". Daugiau informacijos apie knygą rasite ČIA.
