Jei atsirastų tokia būtybė, kuri žinotų visą mano gyvenimą iki mažiausių smulkmenų (kaip koks angelas sargas) ir papasakotų mano gyvenimo istoriją, kokia istorija tai būtų? Visai įmanoma, kad nustebčiau, nes ji labai skirtųsi nuo tos, kurią papasakočiau aš, net jei tai daryčiau nuoširdžiai ir tik sau pačiai.
Moteris
© Corbis/Scanpix

„Tą dieną, kai gimiau, buvo labai karšta. Mama sakė, kad kvepėjo liepų žiedai. Akimirka, kai mane davė palaikyti mano vyresniajai sesutei, buvo pirmasis jos prisiminimas. Buvau visai ramus kūdikis ...“

Mūsų gyvenimo istorija dažniausiai prasideda kitų žmonių pasakojimais apie mūsų gimimą (arba istorijomis, kurios susijusios su mumis, nors dar buvome negimę). Toliau seka pirmieji prisiminimai, stipriausi įspūdžiai ir istorija auga, plečiasi, ją vis papildo nauji potyriai, jausmai, suvokimas.

Gyvenimo istorijoje kiekvienas mūsų patirtas išgyvenimas susijungia su kitu išgyvenimu – jie tarsi atskiros grandys neriasi viena su kita sudarydamos daugiau ar mažiau nuoseklią gyvenimo istorijos grandinę. Išryškėja tam tikri dėsningumai ir tiesos, net neatsakyti klausimai ir abejonės gyvenimo istorijos grandinėje turi savo vietas. Tačiau kiek gyvenimo istorija atitinka realybę? Ir kam apskritai žmogui pasakoti savo gyvenimo istoriją?

Prasmės gija

Turėti savo istoriją žmogui – gyvybiškai svarbu. Rikiuodami prisiminimus, juos susiedami ir rišliai pasakodami, mes įstengiame nepasimesti gaunamos informacijos, potyrių ir jausmų gausybėje. Tarsi sudėtinga kompiuterinė programa, psichika sudėlioja prasmingą paveikslą iš gausaus ir chaotiško turinio.

Ne visi rašome memuarus, ne visi verčiame artimuosius ilgus vakarus klausytis nesibaigiančių prisiminimų, tačiau, valingai ar nevalingai, visi nuolat atpasakojame savo gyvenimą sau patiems. Tiesiog istoriją „rašo“ mūsų atmintis, rikiuodama prisiminimus vieną po kito.

Gyvenimo istorijoje prisiminimus sieja prasmės gija. Jei nebūtų šios sąsajos, jaustume visišką disorientaciją, neturėtume jokių principų ir išpažįstamų vertybių, nesuvoktume nei kas esame, nei kas buvome, nei kur toliau einame. Dauguma psichikos sutrikimų pasireiškia žmogui patyrus skausmingą išgyvenimą, iškrentantį iš sau pačiam papasakotos gyvenimo istorijos konteksto.

Priešinimasis radikaliam (bet reikalingam arba neišvengiamam) gyvenimo istorijos posūkiui kelia rimtą grėsmę psichikos sveikatai.

Gyvenimas – vienas, gyvenimo istorijų – daug

Mes prisimename toli gražu ne viską, ką patiriame, o tiksliau – tik nedidelę to dalį. Turbūt esate girdėjęs savo artimą tvirtinant jus vienaip ar kitaip pasielgus ar pasakius, nors jūs to visiškai neprisimenate. Vadinasi, nesąmoningai renkamės, kurį potyrį prisiminti ir įtraukti į savo istoriją, o kurį geriau praleisti ar bent jau šiek tiek padailinti.

Atmintis – sudėtingas fenomenas. Ji išranki. Ryškiau prisimenama įdomi, naudinga ar daranti įspūdį (nesvarbu, teigiamą ar neigiamą) informacija. Ir, priešingai, konkretaus potyrio metu užfiksuotai informacijai neatitikus nė vieno iš anksčiau paminėtų kriterijų atmintis nepasivargins jos išsaugoti.

Iš dalies mes ir patys turime galią nuspręsti sąmoningoje atmintyje nesaugoti akivaizdžiai svarbios informacijos, pastumdami ją už pasąmonės širmos. Pavyzdžiui, žmogus atsiduria situacijoje, kurioje jaučia gėdą. Gėda – stiprus, „darantis įspūdį“ potyris, tačiau akivaizdžiai nemalonus, todėl žmogus stengsis šį potyrį pamiršti – dažnai sėkmingai.

Tiesa, taip atsitinka ne visuomet: jei gėdos jausmą patyrė itin prastos savivertės kamuojamas žmogus, gėda pakursto vidinį savęs nuvertinimą ir gali giliai įsirėžti į atmintį, net jei šį potyrį žmogus labai norėtų užmiršti. Viena vertus, pati psichika atsirenka, ką prisiminti (tai vyksta nevalingai), antra vertus, mes daugiau ar mažiau sąmoningai renkamės, ką norime prisiminti.

Vertėja „su fantazija“

Kas gi yra gyvenimo istorija? Tai mūsų psichikos pateikta gyvenimo interpretacija, laisvai „versta“ iš faktų kalbos pasitelkus fantaziją. Psichika – profesionali vertėja – didelės apimties nerišlų informacijos kratinį išverčia suteikdama sau priimtiną lyrinę formą.

Verčiant šis tas nubyra „dėl formos“, šis tas pridedama „nuo savęs“ ar „iš šono“ (žmogus gali pasisavinti kito žmogaus potyrį, pavyzdžiui, gali būti šventai įsitikinęs, kad tai jam vaikystėje nutikęs tam tikras įvykis, nors iš tikrųjų taip atsitikę jo broliui), suteikiamas tam tikras ritmas ir intonacija (skausminga, pakili, monotoniška, jausminga ir t. t.).

Įdomiausia, kad iš to paties teksto galima suregzti ne vieną, o daug skirtingų interpretacijų! Kitaip tariant, faktinis gyvenimas gali suteikti peno visai aibei gyvenimo istorijų, ir visos jos bus šalia tiesos – kartais visai arti, o kartais labai toli.

Žiupsnelis fizikos

Stebint realųjį pasaulį akivaizdu, jog visa, kas juda, turi savo trajektoriją, t. y. juda iš taško A į tašką B tam tikru maršrutu. Žymus fizikas, Nobelio premijos laureatas R. Feinmanas buvo pirmasis viešai suabejojęs klasikine nuostata, jog elementariosios dalelės, iš kurių sudaryti visi mus supantys objektai (ir mes patys), turi vienintelę unikalią istoriją (judėjimo trajektoriją).

Jis pareiškė, kad dalelės juda iš vienos padėties į kitą visomis įmanomomis trajektorijomis vienu metu. Kitaip tariant, galima kalbėti tik apie judėjimo trajektorijų tikimybes, o konkreti trajektorija „atsiranda“ pabandžius ją išmatuoti. Šis fenomenas pasireiškia ir pasakojant gyvenimo istoriją. Nors visos mūsų gyvenimo istorijos yra santykinai tikėtinos ir tarsi tvyro ore, tačiau reali tampa tik mūsų papasakota istorija. Santykinai reali.

Anot R. Feinmano, mums įprastų objektų judėjimo trajektorija yra nustatoma susumavus visų juos sudarančių dalelių galimas judėjimo istorijas. Visos istorijos viena kitą paneigia (kompensuoja), išskyrus vieną. Ta vienintelė gauta istorija ir yra svarbi – mes ją matome. Beje, įdomu tai, jog fizikoje dalelės judėjimo trajektorija taip pat vadinama istorija.

Analogiškai, mes galime daryti prielaidą, kad mūsų pasakojama gyvenimo istorija yra tik vienas iš realaus gyvenimo atspindžių, nors gali sutapti su visų galimų istorijų suma – tikrąja išgryninta gyvenimo linija. Pabandysiu rasti atsakymą į klausimą, kaip galima priartėti prie geriausiai faktinį, tikrą gyvenimą atspindinčios gyvenimo istorijos, bet iš pradžių – apie gyvenimo scenarijų.

Bus tęsinys

Paskutiniame žurnalo "Aš ir psichologija" numeryje skaitykite:

Iš miestiečių gyvenimo. Pokalbis su rašytoja Kristina Sabaliauskaite.
Kiek svarbu bendrauti, kad bendradarbiautum?
Vidinė nėščios moters istorija.
„Už“ ir „prieš“ Kalėdų Senelio mito palaikymą.
Juoktis kartu – tolygu prisipažinti mylint.
Kad kažkas šalia nusijuoktų. Interviu su Algiu Ramanausku-Greitai
Yra žmonių, kurie tiesiog atsisako pirkti.
Ar pasaulyje gyvena tik davėjai ir ėmėjai?
Kiekvienas gyvenimas – neparašyta istorija.
Pasakojimas apie „playback“ teatro terapiją.
Tobulame gyvenimo plane ligos nėra.
Ar psichologai tiki stebuklais?
Apie duoną kasdieninę. Ar šventinę?
Stebuklinga realybė ir stiklinė vandens

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (96)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (38)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (112)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (55)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (4)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (9)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (3)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Į „Žalgirį“ persikelsiantis Birutis pateiks Sireikai nelengvą galvosūkį: tokio pat tikrai nerasime (4)

Antrus metus iš eilės „Lietkabelis“ kovos dėl „Betsafe-LKL“ medalių, tik šiemet...

Meghan Markle istorija jos pačios lūpomis: apie skaudžius išgyvenimus ir visam gyvenimui įsiminusius tėvo žodžius (51)

Pirmą kartą pasakojimas išspausdintas 2015 metais žurnalo „Elle“ liepos numeryje.