Psichologas Vidas Karvelis pastebėjo, kad šaltuoju tamsiuoju metų laiku vaikai bėga iš namų dažniau nei vasarą. Mokyklų pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai daugiausiai darbo turi nuo lapkričio iki kovo.
Vaikai dažniausiai aiškina susipykę su tėvais. Kivirčų priežastys - pačios įvairiausios. Suaugusiesiems jos dažnai atrodo juokingos, o ūgiu tėvus aplenkę vaikai iki asmeninės tragedijos sureikšmina kiekvieną piktesnį tėvų pasakytą žodį.
Nepilnamečių reikalų inspektoriai teigia, jog paaugliai nesutaria su tėvais todėl, kad nebenori laikytis griežtų šeimoje nusistovėjusių taisyklių. Neretas, paragintas grįžti namo iki 22 valandos, pareiškia, kad draugui ar draugei tėvai leidžia pareiti ir po vidurnakčio. Paaugliai prašo leisti nakvoti pas draugus. Kai tėvai nenusileidžia, vaikai nusprendžia pamokyti tėvus ir išeina iš namų. Tačiau tokia protesto forma neretai tampa bausme jiems patiems.
Gyvenimas gatvėje neturi privalumų. Merginoms tai labai lengvas būdas tapti prostitutėmis. Ypač sunku pinigų gundymui atsispirti mergaitėms iš vargingiau gyvenančių šeimų. Nekontroliuojami ir nedraudžiami paaugliai pabėgę iš namų ne tik pradeda rūkyti ar gerti, bet ir pabando narkotikų. Dalis nepilnamečių, paragavę nedraudžiamos laisvės, net ir grąžinti namo netrukus vėl atsiduria gatvėje. Gyvenimas be taisyklių, draudimų, reikalavimo mokytis ar dirbti patraukia.
Pavilioja ir meilė
Medikai pastebi, kad vaikai fiziškai subręsta būdami vis jaunesnio amžiaus. Pastaraisiais metais, kai nebesmerkiamas porų gyvenimas nesusituokus, tokį elgesio modelį neretai sau pritaiko ir paaugliai. Pirmąją meilę išgyvenančios penkiolikos ar šešiolikos metų mergaitės mano galinčios tapti suaugusio vyro sugyventinėmis. Dažnai tėvai nepritaria tokiam dukrų apsisprendimui, todėl jos ir palieka namus.
Neseniai dvi šešiolikmetės kaimynystėje gyvenančios mergaitės pabėgo iš namų. Viena įkalbėjo antrąją kartu apsigyventi pas savo draugą Rimkuose. Jas priglaudė suaugęs vyras, kuriam nė į galvą neatėjo pranešti sielvartaujantiems mergaičių tėvams, kur jos yra.
Į vaikų teisių apsaugos tarnybą atėjo mergaitė, kuri po poros pas draugus praleistų dienų bijojo tėvų pykčio ir nebežinojo, kaip pareiti namo. Tarnybos darbuotojoms teko pabūti tarpininkėmis, kol atlėgo suaugusiųjų įniršis. Mergaitė sakė susipykusi su mama, nes ji neleisdavo dukrai grįžti po vidurnakčio.
Nepatinka patėvis
Spręsdami savo asmeninio gyvenimo problemas suaugusieji dažnai nepagalvoja apie vaikus. Paaugliško amžiaus mergaitės yra labai jautrios. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė minėjo, jog dažna iš namų pabėgusi mergaitė guodžiasi nesugyvenanti su naujuoju mamos gyvenimo draugu. Patėviai stengiasi auklėti žmonos vaikus, kaip savus. Kartais vaikai pasakoja patiriantys ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.
Psichologai teigia, jog vaikai nesugeba įvertinti situacijos. Dėl suaugusiųjų tarpusavio konfliktų jie neretai kaltina save. Naujo šeimos nario atsiradimas namuose vaikams yra didžiulis sukrėtimas. Rasti bendrą kalbą patėviui ar pamotei su jais nelengva. Dar sunkiau nugalėti jausmą, jog vaikas tebėra tiek pat mylimas, kaip ir anksčiau.
Berniukai plėšikavo
Apie pabėgusius iš namų berniukus dažniausiai sužinoma iš policijos. Berniukai labiau nei mergaitės yra linkę nusikalsti.
Šiemet vieną rugsėjo savaitgalį policija gavo daugybę pranešimų apie plėšikaujančius nepilnamečius. Pareigūnai suprato, kad reikia ieškoti grupės iš namų pabėgusių vaikų. Ir tikrai apleisto Šilutės plento 106 namo palėpėje keletą savaičių gyveno grupė paauglių. Neturėdami kuo apsivilkti, jie atiminėjo iš praeivių drabužius bei avalynę. Skirtingai nuo kitų plėšikų, į mobiliuosius telefonus jie nesikėsino. Iš vienuolikos valkataujančių vaikų keturi buvo į Klaipėdą atsibastę net iš Šilutės.
G.Aurylienė prisiminė jauniausią bėglį - šešiametį, kurį tėvai žiauriai sumušė už tai, kad berniukas pametė mokyklinius reikmenis.
Padeda psichologai
Grąžinti namo jaunieji bėgliai nepilnamečių inspektorių įrašomi į rizikos grupę. Psichologai bendrauja ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Bandoma išspręsti šeimos problemą. Jeigu pavyksta rasti bendrą kalbą, jeigu suaugusieji atsikrato kategoriško požiūrio į sunkų amžių išgyvenantį vaiką, paauglys nebegrįžta į gatvę. Tačiau statistika negailestinga.
Nemaža dalis paauglių dar ne kartą pabėga, kol nepatiria skaudžios pamokos. Yra ir tokių, kurie nesulaukę pilnametystės pradeda savarankišką gyvenimą. Komisarė inspektorė Violeta Girtavičienė minėjo, jog tėvai kartais nebežino, kaip sudrausminti valkatauti linkusius vaikus, ir patys nuveža juos į Kauno nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą. Ten 20 dienų paaugliai patiria, kaip sunku būti izoliuotiems.
