aA
Natūralu manyti, kad vaikai pratęsia savo tėvus. Ir kad obuolys nekrenta toli nuo obels. Genetinė ir auklėjimo teorijos sako, kad jei vaikai ir nebūna savo tėvų kopijomis, tai vis tiek turi į juos labiau panėšėti, nei skirtis.
Vaikystė, drovumas
Vaikystė, drovumas
© Corbis/Scanpix
Genetinių mutacijų pasitaiko, tačiau jos nėra visuotinės. Auklėjimas apskritai vyksta susitapatinant ir mokantis. Tad vaikuose tėvai turi atpažinti save pačius, ir šis atpažinimas kaip tik ir sudaro dalį tėviškos meilės. O drauge saugo vaikus nuo tėvų agresijos, nes atpažinę kažką panašaus kitame žmoguje mes persismelkiame simpatija jam. Taip gimsta draugystė ir trauka. Dėl to akiniuoti mėgsta akiniuotų draugiją, storuliai mielai draugauja su storuliais, o kaulėti - su kaulėtais.

Tačiau kartais vaikas labai skiriasi nuo tėvų savo išvaizda, temperamentu, vertybėmis. Tuomet jis tarsi patenka į šešėlį, ir tam, kad tėvams sklandžiau sektųsi su juo bendrauti, abiem pusėms reikia pasistengti.

Pamenate Dudlių šeimą iš „Hario Poterio“? Apkūnus, lėtas berniukas – Hario pusbrolis - yra nepaprastai mylimas savo šeimoje. Nes jis yra savo tėvų kopija! O Haris yra aiškiai kitoks ir nemėgiamas. Žinoma, jis tik globotinis tetos namuose, bet yra burtininkas.

Beje, ir tarp burtininkų jis yra atskalūnas. Grynakraujam Drakui Smirdžiui ir valdovui Voldemortui aiškiai nepatinka tie burtininkai, kurie yra maišyto kraujo. O dar Hario nemėgsta mokykloje dėl jo išskirtinių talentų. Pavydi, gerbia, bet ir nemėgsta. Visa tai sudaro vargšam Poteriui „kitoniškumo kompleksą”. Rowling romanai labai gerai atspindi baisiausią vaikystės dilemą - kaip išlikti savimi ar tapti panašiu į kitus.

Štai, tarkime, jūsų šeimoje visi yra liesi, o vienas berniukas auga apkūnesnis. Broliai ir seserys pravardžiuoja jį „tešliumi”. Jei visi šeimoje būtų tokie, kaip jis, jo nepravardžiuotų! O dabar jis dažnai išgirsta, kad „reikia mažiau valgyti”, kad jam būtina judėti, kad jis turėtų susirūpinti savo išvaizda.

Galbūt tame ir yra tiesos. Tačiau ši tiesa suvokiama kaip „Mane čia nori pakeisti, koks esu - toks netinku”. Jis jaučiasi balta varna ir po truputį augina savyje kitoniškumo kompleksą. Taip, jis gali imti sportuoti, tačiau vargu ar visiškai pakeis savo išvaizdą. Galų gale, jo kitoks konstitucinis tipas!

Kitoniškumo kompleksas iš pradžių buvo aprašytas tiriant žydų tautybės žmones, gyvenančius Europoje. Paaiškėjo, kad žydai, netgi labai gerai asimiliuoti vietinėje kultūroje, dažniausiai giliai viduje jaučiasi kitokie ir laukia iš aplinkinių daugiau neigiamo požiūrio, nei teigiamo. Todėl jie labai neramiai stengiasi užsitarnauti aplinkinių palankumą ir pagarbą ir efektas nėra toks, kokio jie tikisi - juos gerbia, bet visiškai nepriima (arba jiems taip atrodo)... tačiau argi ne tas pats būdinga bet kuriam kitam kitoniškumui?

Štai labai lėtų ir flegmatiškų tėvų šeimoje atsiranda greitas, judrus, choleriškas vaikas. Jei jo tėvai irgi būtų panašūs į jį, jis taptų tiesiog „saviškiu”. Tačiau dabar jis dažnai girdi: „Nusiramink”, o kai nenusėdi vietoje, lengvai supyksta, pavirsta „hiperdinamišku vaiku” ir eina pas specialistus.

Jis iš visų jėgų stengiasi nusiraminti, tapti tokiu, kaip tėvai, tačiau choleriškos emocijos ima viršų, ir šioje sandūroje „Būti savimi ar perlaužti save ir patikti tėvams?” neretai atsiranda nervinis tikas.

Kažkas panašaus atsitinka tuomet, kai tėvai neskiria savo ir vaikiškų įsitikinimų. Žinoma, vaikai turi savo:

supratimą apie pasaulį;
garbės kodeksą;
estetinį skonį;
mėgstamus ir nemėgstamus patiekalus;
madas.

Ir štai tėvai, kuriems, tarkime, yra trisdešimt metų, ima nepatenkinta veido išraiška stebėti, kaip dvylikamečiai jų vaikai kvailai nesupranta sveikos gyvensenos ir higienos svarbos; kaip blogai jie elgiasi, neklausydami vyresniųjų; kaip bjauriai ir iššaukiančiai rengiasi; kaip negerbia tėvų kulinarinių pastangų ir nevalgo; kaip klausosi negražios ir neskoningos muzikos... Jie kažkokie nenormalūs!

Tuo pat metu vaikai su tokiu pat nepasitenkinimu stebi tėvus ir negali suvokti, kodėl jie taip nesveikai valgo ir geria; kodėl nemoka ilsėtis ir visą laiką įsitempę; kodėl bijo sakyti tiesą nemėgiamiems žmonėms; kodėl rengiasi taip neįdomiai ir pilkai. Jie irgi kažkokie nenormalūs! Laimei, šiuo atveju vaikai ne vieniši - jie susiranda panašių draugų ir kartu „laiko frontą“ prieš vyresnę kartą.

Tačiau kartais norisi taikos ir santarvės. Kartais konfliktai nueina per toli ir prasideda tikras karas. O jei išorinė taika ir buvo, kartais vaikas arba vienas iš tėvų tiek neurotizuojasi, kad nebegali daugiau apsimesti, kad yra panašus į priešingą pusę.

Visais šiais atvejais labai sveika prisiminti, kad vertinimai “gražu- negražu”, “sveika- nesveika”, “protinga- kvaila” ir “normalu- nenormalu”- tai tik suabsoliutinti vertinimai, tik proto konstruktai, tik subjektyvios nuomonės, tapusios įsitikinimais. Nuomonės, kurios šiaip yra lanksčios ir besikeičiančios, yra tarsi minkštas vaškas, o štai įsitikinimai - tai sukietėjęs ir suakmenėjęs vaškas.

Ir tuomet tenka prisiminti, kad žiogui gražiausia muzika yra kito žiogo čirpimas, o katino miaukimas – gražiausia muzika katei. Ir net jei mus erzina vienas ir kitas garsas - tai ne žiogo ir ne katino problema. Galbūt tai mūsų, nemokančių vabalų ir kačių kalbos, bėda?

Ir tuomet pasižiūrėkime įdėmiau į mūsų kitonišką vaiką. Jis turi vieną bendrą su mumis bruožą – siekia savaip būti laimingas. Ir siekia būti priimtas toks, koks yra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užsienyje gyvenančios lietuvės papasakojo, kiek čia kainuoja vaikų darželiai: apie tokią sumą, kokia – Lietuvoje, net nesvajoja (142)

Sostinėje pakilus valstybinių darželių kainoms, tėvai sujudo. Kai kurie už sausio mėnesį...

Ginekologė: vienos vyno taurės motina gali nejausti, bet vaisiui tai – daug rimtesnė žala

Pirmadienį pareigūnai pasidalijo informacija, kad savaitgalį Vilniuje girta moteris pagimdė...

Šiurpūs pasaulio oro uostai: neįprasti keleivių patikrinimai, flomasteriu rašomi skrydžiai ir tuščias, auksu nulietas terminalas (10)

Ar matėte filmą „Terminalas“? Jo herojus, kurį vaidina Thomas Hanksas, papuola į kvailą...

Alytaus zonoje – skandalingi įvykiai: naktį, įtariama, sumuštas buvusios „pupytės“ vyras Jakutis (189)

Alytaus pataisos namuose – skandalingi įvykiai: įkalinimoje įstaigoje, įtariama, kiti bausmę...

Tomas Vaitelė

Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia (2)

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar...

Žinia kavos mėgėjams: ten, kur ji auginama, vietiniai jos net negeria (25)

Viena geriausių pasaulyje kavų auga Kenijoje . Tai žino kavos mylėtojai įvairiose pasaulio...

Intymi šeimos problema varo žmoną iš proto: naktimis norisi rėkt į pagalvę (39)

Aptarkime hipotetinę situaciją. Žmona, kuri tėra 30-ies ir nori aktyviai gyventi romantinį...

Radikalus smalsumas. Prof. Egidijus Rimkus apie klimato kaitą: neaišku, kiek žmonijos išgyvens

Klimato kaita yra faktas, kurį mokslininkai tyrinėja jau keletą dešimtemčių. Profesorius...

Gyventojai aptiko įstatymų spragą: architektai daro, ką nori, o institucijos skėsčioja rankomis (44)

NT ekspertai Vilniuje esantį istorinį Žvėryno mikrorajoną įvardija kaip vieną...

|Maža didelių žinių kaina