aA
Atkreipkite dėmesį: kalbėdami apie auklėjimą jūs jaučiatės skirtingai, nelygu ką turite omenyje: save, savo vaiką ar kitus vaikus. Ir apie auklėjimą mes dar daug galvojame. Pritaikydami žodį „auklėjimas“ sau, jūs dažniausiai jaučiate nemalonią prievartą. Mums nepatinka, kai mus auklėja. Mums patinka, kai mus supranta ir draugiškai palaiko.
© Corbis/Scanpix

Vargu ar rastumėte bent vieną vaiką ar paauglį, kuris su malonumu sakytų bendraamžiui: štai, tėvai mane dabar kaip tik auklėja! Ne, šis posakis skamba vienareikšmiškai nykiai. Auklėja - reiškia vyksta kažkas neišvengiamai blogo, kaip dantų skausmas. Ir vos tik mes įgyjame nepriklausomybę, bet dar savų vaikų neturime, šį žodį visai išbraukiame iš bendravimo: „Tik nereikia manęs auklėti, gerai?“- sakome suirzę savo bendraamžiams, besiruošiantiems mus padėti. Ir tik kai mes leidžiame simpatiškam žmogui įgyti autoritetą mūsų akyse, mes tarsime „atsiveriame“ jo patirčiai.

Kalbėdami apie savo vaiko auklėjimą, mes persiorientuojame. Dabar mes nesuvokiame auklėjimo kaip nemalonaus dantų skausmo. Tiesiog mes nuoširdžiai sakome vaikams tai, ką mums sakydavo tėvai, panašiai baudžiame ar skatiname, arba atvirkščiai, stengiamės išvengti tėvų klaidų. Beje, po to, kai gerai pamąstome, dažniausiai jaučiamės kalti ir nekompetentingi.

Vargu ar galima rasti daug tėvų, kurie su pasimėgavimu pasakytų: „Aš manau, kad teisingai auklėju savo vaikus“. Taip tėvai kalbėdavo nebent labai tradicinėse kaimo vietovėse, kur būdavo daug fizinio darbo. Tačiau greičiausiai jie išvis nekalbėdavo apie jokį auklėjimą, nes kalbėti nebuvo kada - ir suaugusiųjų, ir vaikų laukė ūkis, gyvuliai ir daug mažesnių broliukų ir sesučių.

O štai besididžiuojančių savo auklėjimu tėvų... Žinoma, tokių žmonių pasitaiko, tačiau didesnė dalis tėvų pripažįsta, kad savo vaiko auklėti nesugeba. Tik vieni mano, jog yra per daug griežti, o kiti - per daug liberalūs. Vienų vaikai - „užguiti ir nesavarankiški“, kitų - „visiškai nutrūkę nuo pavadėlio, neklauso ir lipa ant galvos“.

Kalbėdami apie svetimus vaikus, mes dažniausiai jaučiamės neutraliai ir turintys teisę spręsti, vertinti, teisinti ir moralizuoti. „Šiuolaikiniai vaikai visiškai neišauklėti“- užtikrintai dalinamės mes su bendraamžiais. Dažniausiai šie bendraamžiai yra vyresnio amžiaus, todėl jei jūs dar taip nekalbate, nenusiminkite: tokie pokalbiai laukia mūsų pensiniame amžiuje. „Argi jie ką nors skaito? Argi kam nors rūpi jų ugdymas?“

Antra kategorija, vertinanti auklėjimą - socialiniai darbuotojai ir pedagogai. „Šito mokinio šeimoje praktiškai jokio auklėjimo nėra Jis daro ką nori. Anas namuose auklėjimas diržu. O tas - pedagogiškai apleistas.“ Atkreipkite dėmesį, kokiu užtikrintu tonu tai sakoma.

Visas žmonių santykių sudėtingumas dabar patalpinamas į tris - keturias patogias kategorijas: „griežti“, „lepina“, „apsileidę“, „gadina“, popina“, „žaloja“. Iš čia kitą kartą kyla ir labai paprasti ir kategoriški sprendimai – „izoliuoti“, „pasišnekėti“, „atimti teises“; „sudrausminti“, grąžinti“, „pašalinti“.

Na, o kokios yra alternatyvos? Ar galima dar kitaip žiūrėti į auklėjimą? Iš pradžių atrodo, kad tai paprasta.

Juk auklėjimas - tai kryptingas arba nekryptingas procesas, kurio metu suaugusiojo ar labiau žinančio asmens pažiūros, patirtis ir įgūdžiai pereina auklėtiniui. Kuris turi būti mažiau žinantis, mažiau patyręs arba išvis žalias naujokas. Vienas duoda, kitas ima. Vienas - skystis, kitas - kempinė. Ar tai tiesa?

Pirmiausia pastebėkime kartais pamirštamą faktą , jog auklėjimas neįmanomas be auklėtinio. Tarkime, jūs norite išmokyti vaiką saikingumo. Vienu atveju jūs ruošiatės „įkalti jam į galvą“, kas yra saikas. Ir tampate griežtas: „Gana, kitos spurgos negausi!“ Kitu atveju jūs tampate liberalus ir norite padiskutuoti su vaiku, kaip su sau lygiu: „Juk žinai, kas yra diabetas?“

Tačiau ar viskas čia priklauso nuo jūsų? Jei jūs garsiai skaitote labai gražias kokio nors filosofo mintis, bet jūsų neklauso joks žmogus, tai auklėjimas nevyksta. Bet jei auklėtinis (vaikas) ir klauso jūsų, jis visuomet:

turi savo patirtį, nuomonę ir netgi taisykles;
reaguoja visai ne kaip kempinė į skystį;
reaguoja pirmiausia į patį auklėtoją kaip į simpatišką, neutralų ar nekenčiamą žmogų;
reaguoja ir į patį faktą, kad jį auklėja;
kartais suteikia, o kartais nesuteikia jums autoriteto jį auklėti.

Įsivaizduokite, kad jūs norite perteikti vaikui taisyklę: „Būk mandagus“. Jei jūs darysite tai kieme, kur vaikas ką tik pabandė susimušti su kitu vaiku (nes anas atėmė jo žaislą), ar jūs „žaisite“ pagal savo, ar pagal kiemo taisykles? Namuose galbūt jūs galite reikalauti „laikykis mandagumo“.

Tačiau taip yra tik todėl, kad namuose jūs norite, kad viešpatautų jūsų valia, kad vaikas laikytųsi jūsų taisyklių. Tai yra gerai, tačiau kodėl tiesiog nepavadinus tai „reikalavimu paklusti“? „Kol tu gyveni mano namuose, tai prašau, būk mandagus!“- štai ko jūs iš esmės norite iš vaiko. Ar tai auklėjimas, ar priminimas, kieno čia teritorija, kas čia viršesnis?

Ir tuomet vaikas neigiamai reaguoja ne į patį saikingumo ar mandagumo reikalavimą, kiek į tai, kad jam „parodo jo vietą“, ir čia labai daug priklauso nuo to, ar jis jus gerbia, myli, ar apskritai yra geros nuotaikos, ar šiuo metu „imlus“. Ir ar pasiruošęs viduje šią vietą užimti.

O kaip yra kieme, į kurį jūs išėjote „paauklėti“? Čia veikia kitokios taisyklės, iš kurių mandagumas - paskutinėje vietoje. Gerai, jei jūs savo vaikystėje šias taisykles įsisavinote. O jeigu jūsų vaikystė praėjo puritoniškoje šeimoje, už aukštos nuosavo namo tvoros, o keiktis jūs bijodavote, tai greičiausiai pats vaikas dabar gali išmokyti jus keiktis ir kovoti už save, kai jūs išeinate į kiemą. Tai kas tokiu atveju yra geresnis auklėtojas - jūs su savo taisykle „būk mandagus“ ar vaikas su jo taisykle „mokėk už save pastovėti, ir jei reikia - grubiai“?

Panašu, kad auklėjimas - tai sąveika, tai abipusis procesas, ir jame be labai gražių „amžinų tiesų“ mes nuolat primename vienas kitam, kas yra aukštesnis, kas žemesnis. Mes simpatizuojame ir sau, ir auklėtojui, tuomet toleruojame ir jo poziciją „iš viršaus“. Toleruojame ir auklėjimą. Ir mes nesimpatizuojame kai kuriems kitiems auklėtojams, nesuteikiame jiems teisės užimti „auklėtojo“ poziciją. Ir tuomet neleidžiame mūsų „auklėti“.

Štai tokie medicininiai faktai. Ir ką su jais daryti? Galvokime, galvokime....

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (305)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Navickienė: šis balsavimas parodė, kad vienam agrooligarchui ir jo kombainui pasibaigė dyzelis (294)

Seime renkami parašai siekiant inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus pavasarį. Prie iniciatorių...

JK parlamentarai atmetė Johnsono siūlytą „Brexit“ vykdymo planą (57)

Borisas Johnsonas antradienį pagaliau turėjo progą parlamentui pateikti savo „Brexit“...

Maslobojevas pirmoje pasaulio kikbokso čempionato kovoje pasiuntė varžovą į nokautą (56)

Įspūdinga pergale WAKO pasaulio kikbokso čempionatą Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje, pradėjo...

Šiluma pradeda „galvoti“ apie pasitraukimą iš Lietuvos (6)

Šiąnakt per Lietuvą nusidrieks debesų juosta, bet žymesnio lietaus nesulauksime. Rimstant...

Turintiems didelį darbo stažą – gera žinia iš Seimo (44)

Seimas spręs, ar ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintys šalies gyventojau galėtų...

BMW skrydis Vilniuje: rėžėsi į stulpą, jį nulaužė ir apsivertė papildyta (41)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje įvyko avarija. Pirminiais duomenimis, susidūrė du...

Daug ir naudingai žaidęs Kalnietis su „Lokomotiv“ pralaimėjo Belgrade

Belgrado „Partizan“ (4-0) ir toliau žygiuoja Europos taurės varžybose be pralaimėjimų....

Mokslų daktarė įvardijo maisto produktus, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžio ir didina vyrų vaisingumą (79)

Pastaruoju metu selenas sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir nieko keisto, nes jis yra vienas iš...

Johnsonas skelbia pertrauką „Brexit“ sutarties tvirtinimui (4)

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas antradienį paskelbė stabdantis pastangas...