aA
Paaugliai – tarsi trišuolininkai: tarp vaikystės ir brandos jiems leista padaryti tarpinį šuoliuką. Tik šis šuoliukas užsitęsia kelerius metus, ir per tuos metus tėvams daug ką reikia atlaikyti.
Paauglys
© Corbis/Scanpix
Atlaikyti – ar tai reiškia, kad iš jų pusės yra kažkoks spaudimas? Be abejo. Paaugliai spaudžia savo tėvus ir suaugusius apskritai - žodžiais ir be žodžių. Jei jūs esate suaugęs žmogus, tai žinote, koks jausmas apima, einant pro šalį paauglių kompanijai. Šiokia tokia įtampa, tiesa? Ši įtampa logiškai nėra paaiškinama, nes daugkartiniai susidūrimai su paaugliais parodo: jų keliama grėsmė dažniausiai yra išpūsta. Palyginus su pravažiuojančio automobilio grėsme ar su grėsme paslysti ant ledo ir išnarinti kulkšnį. Tačiau emocijos mūsų neapgauna - kažkokia grėsmė čia vis dėlto yra...

Racionalus paaiškinimas - paaugliai iš tiesų kartais buriasi į kriminalines ar chuliganiškas gaujas. Ir neseniai išleistoje knygoje apie baimių rūšis yra atskirai išskirta “chuliganų baimė”. Ten rašoma, kad ši baimė nėra išgalvota, nes remiasi realiu chuliganų siekių įbauginti, pažeminti, atkreipti į save dėmesį, pasipuikuoti prieš bendraamžius savo įžūlumu. Vadinasi, keli gatve einantys skustagalviai berniukai, išgėrę alaus, neišvengiamai kelia grėsmę praeiviams?

“Mes neužkabiname bet ko”,- taip aiškindavo keli pas mane konsultavęsi buvę ir esantys chuliganai. “Tiesiog yra tam tikros taisyklės, kaip turi elgtis vaikinai, užėję ne į savo rajoną. Jei jie elgiasi įžūliai, provokuoja, užkabina “mūsų“ merginas- tada, aišku, jiems priklauso gauti į dantis.”

Matote, paauglių logika ne apskritai absurdiška. Ji remiasi visiems gyviams būdingu teritoriniu instinktu – taip vadinama “rūšine agresija”. Ir vabzdžiai, ir žuvytės akvariume visuomet labai griežtai padalina gyvenamą teritoriją, ir jei kas nors peržengia jos ribas - būna užpuolamas ir nuskriaudžiamas. Paaugliai, ypač iš prigimties impulsyvesni, elgiasi taip todėl, kad:

Instinktais vadovaujasi stipriau, nei emocijomis ir supratimu;
Interpretuoja aplinkinių elgesį kaip agresiją žymiai dažniau, nei tai yra iš tiesų;
Linkę savo pačių agresiją priskirti aplinkiniams nesąmoningai: ”jis pats mane pirmas užkabino”.

Šioje vietoje nukentėję nuo paauglių skaitytojai ir dirbę policijoje bei apsaugoje gali paprieštarauti : “ir vėl teisins paauglius? Hormonai siautėja... Žinome mes juos - išgėrę šokiuose jie kaip žvėrys, o gerbia tik jėgą”.

Galima su tuo sutikti tik iš dalies. Ne visai jie kaip žvėrys, ir ne tik jėgai jie paklūsta.

Paaugliai minioje elgiasi panašiai, kaip ir suaugę minioje - tik emocingiau ir audringiau. Tačiau fenomenas “minioje aš tampu anonimiškas ir galiu sau leisti bet ką”- galioja ir suaugusiems. Pamenate eksperimentą su “kaliniais ir prižiūrėtojais”? Suaugę žmonės panašioje situacijoje parodo stebėtiną žiaurumą. Todėl galimas, nors ir neabsoliutus minios žiaurumo antidotas - ne “daugiau nei dviem nesirinkti”- o anonimiškumo panaikinimas.

Jei bet kurį užpuoliką minioje pavadinsite vardu, apšviesite su žibintu ir “nuplėšite kaukę”- jis staiga taps atsakingesnis. Jame atsiras žmogiškumo požymių, nes jis negali slėptis už “visi tuomet taip darė”.

Kitas argumentas - “dėl visko kalti hormonai”.

Neteisinga būtų viską aiškinti hormonų audromis. Taip, testosteronas iš tiesų skatina instinktyvų agresyvų elgesį, tačiau be instinktyvių smegenų paaugliai turi dar ir žmogiškąsias. Žmogiškos smegenys verčia vertinti situaciją blaiviau, objektyviau vadovautis tam tikrais principais netgi susirinkus į grupuotę - t.y. į beveik minią. “Beveik”, nes minioje iš vis nėra jokių principų, išskyrus “sek paskui šalia esantį”. O grupėje yra vadas, kuris vadovaujasi tam tikrais tikėjimo simboliais ir principais. Todėl tarp paauglių visuomet galima rasti:

Tų, kurie iš principo nevaikšto miniomis;
Kuriems koktu bet koks smurtas;
Kurie skiria, su kokiomis grupėmis jiems verta prasidėti , o su kuriomis- ne;
Kurie netgi pabrėžia savo taikingumą – “ hipiai”, “banglai”, - ir atriboja save nuo agresyvesnių “forsų”, “skinų” ir tarpinių grupuočių - “pankų”, ”gotų” ir “baikerių”.

Ar tai reiškia, kad “taikiosios“ grupuotės iš viso neturi savyje agresijos? Ne, tačiau agresija gali reikštis ne vien kruvinomis muštynėmis. Ją galima reikšti ironija, agresyvia apranga, agresyvia muzika, agresyviu priešpastatymu save “miesčioniams”. Galų gale tuo pačiu gerai tėvams pažįstamu “paauglišku juoku”, nukreiptu į bet ką.

Na, o dabar pažiūrėkime, kas vyksta šeimoje.

Kas verčia paauglius grubiai atsikalbinėti prieš tėvus, nepaisyti tvarkos ir švaros reikalavimų, ir, tėvų akimis, elgtis iššaukiančiai?

Panašu, kad paaštrintas siekis atriboti save nuo šeimos sistemos. Šeima pririša kiekvieną jos narį prie savęs. Tik tėvas ir mama dažnai nepastebi šio prieraišumo, nes jis yra saugus ir iš esmės duoda jiems tai, ko sutuoktiniams reikia - ištikimybės, artumo, paramos garantiją.

Bet paaugliams vis daugiau ir daugiau reikia ko kitko - jiems reikia kažkuo tapti. Ir tai reiškia ne tik “tapti verslininku” ar “tapti vadybininku”. Tai reiškia – pajausti save kaip individą, kaip nepriklausantį nuo kitų, unikalų vienetą. O šeima, kokia gera ji bebūtų, vis dėlto pririša ir diktuoja jam: “būk mūsiškiu”, “būk mūsų dalimi”. Dalis, kuri siekia nebūti šeimos dalimi, priversta skirtis nuo jos. Žodžiais: ”jūs man įkyrėjote savo pamokymais”; veiksmais - užtrenkiamos durys; fantazijomis - “kaip aš norėčiau kur nors toli nuvažiuoti”; ir galiausiai atributika - kitokie žodžiai - slengas, kitokie rūbai, muzika, šukuosena.

Kaip į tai reaguoti tėvams?

Taip, kaip jie ir reaguoja - priminimais “tu vis dar esi šeimos narys”, “tu turi susitvarkyti”, “pranešk, kada grįši”. Paaugliams reikalingos ribos, kurias jie galėtų plėsti. Taisyklės, su kuriomis jie galėtų kovoti. Priešingu atveju – perdėtai liberalioje šeimoje - paaugliai gali jaustis:

Niekam nereikalingais (“mama net nežino, kad aš pastojau”)
Neapsaugotais (“o ką aš žinau, ką man dabar daryti apsivogus?”)
Visagaliais (“o man tas pats, ką ta policija man padarys?”).

Tėvai turi rūpintis ne tuo, kad paaugliams būtų kuo daugiau laisvių - tai paauglių reikalas. Tėvų sistema turi rūpintis savimi - kad gyvenimas šeimoje vyktų pagal taisykles. Kurios, žinoma, turi švelnėti paaugliui augant:

“dabar tu gali grįžti ir dvyliktą”;
“dabar gali pernakvoti pas draugę”;
“dabar gali paragauti vyno”;
“dabar gali eiti su draugais, o pamokas paruoši vakare”;
“dabar tu spręsk, ar eisi padėti dirbti sode”.

Lanksti sistema yra geriau, nei iš vis jokios sistemos ir geriau, nei per daug griežta ir žiauri sistema.

Tiesą sakant, kartais sistema turi iš vis pailsėti. Paaugliai duoda tėvams ženklą “pietų pertrauka” ir nustoja kovoti bei provokuoti. Jiems įsijungia kitas - meilės ir saugumo - poreikis. Tuomet jie kuriam laikui pamiršta savo bendraamžius ir savo protestą, murkia kaip katės ir glaudžiasi, lipdami ant kelių. Jie tarsi sumažėja, prašo ledų ir dėmesio. Tuomet jų viduje suveikia sistema “aš ir vėl jūsų vaikas” - kartais net perdėtai. Tai normalu, tai atoslūgis, tai žingsnis atgal prieš du žingsnius į priekį.

Nes paaugliai - tai trišuolininkai. Kartais trišuolininkai pavargsta ir jiems reikia minutės poilsio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užkalnis. Niekas nenorėjo dirbti (87)

Buvo toks filmas iš sovietinių laikų: „Niekas nenorėjo mirti“. Su šiomis dienomis niekaip...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (64)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (292)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos (20)

Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (79)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Penkiametė, spaudžiant 35 laipsnių speigui, išgelbėjo vos 1,5 metukų mažylį

Viena namuose Aliaskos kaime palikta penkiametė, dingus elektrai, čiupo į glėbį pusantrų metukų...

Gyvai / „Kitokie pasikalbėjimai“ su Benu Aleksandravičiumi

Kaip teisingiausiai reikėtų apibūdinti Beną? Užduotis – ne iš lengvųjų. Jis – itin...

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (16)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (164)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...