aA
Kažkodėl jūsų vaikas suteikia jums ne džiaugsmą, o vienas problemas. Kokias - nesvarbu. Jei jis darželinukas, tai ima muštis su kitais vaikais. Jei pradinukas, tai visiškai tingi mokytis. Be to, jis dar bijo tamsos ir jam ėmė kažkaip keistai trūkčioti akis - įsigijo tiką. O jei jis paauglys, tai, žinoma, tapo uždaras, irzlus bei stačia galva pasinėrė į kompiuterinius žaidimus. Dabar jums atrodo, kad svarbiausia - jį įstatyti į vėžes, t.y. pakeisti, tiesa?
© Corbis/Scanpix
Šis požiūris yra labai logiškas. Jei sugenda prietaisas, tai reikia jį pataisyti. Jei užaugo nagai - reikia juos nukirpti. Ir netgi naminį augalą kartais reikia persodinti bei apkarpyti jo šakeles. Galų gale, mūsų rūpesčio objektus mes pakeičiame taip, kad jie tampa tinkami vartoti.

Argi nenatūralu, kad vaikas irgi turi „gautis“ toks, kokio reikia: ne mušeika, ne naktibalda, ramus, bendraujantis, gyvenantis realiame, o ne virtualiame pasaulyje? Natūralu. Jį norisi „pataisyti“, o ydingas savybes išrauti su šaknimis. Na, kažką perkelti į teisingą terpę, kai ko pridėti. Iš straipsnių, draugių patarimų bei psichologinių konsultacijų norisi tik sužinoti: ką būtent reikia padidinti, o ką - sumažinti?

Jei jūs tikite biologine psichiatrija, tai norite žinoti, ar vaikui netrūksta kokių nors medžiagų smegenyse - serotonino ar dopamino. O jei jūs tikite auklėjimo įtaka, tikriausiai svarstote, ar reikia daugiau meilės, ar daugiau drausmės? Daugiau dėmesio ar daugiau savarankiškumo?

Ir štai vaikas patenka pas psichologą ar psichoterapeutą. Žinoma, iš pradžių psichologas ima su juo žaisti ir kalbėtis. Jums visiškai suprantama, kad specialistui reikia diagnozuoti, t.y. įsigilinti į vaiką. Jūs laukiate, kad po to jis pasakys jums, ką daryti, t.y., paskirs antidepresantų ar trankviliantų. O gal pasakys, tarkime, kad vaikui reikia daugiau meilės. Arba mažiau kontrolės. O gal atvirkščiai - daugiau kontrolės ir atsakomybės. Ar dar ko nors.

Tačiau vizitai pas psichologą tęsiasi, o patarimų vis nėra ir nėra. Atrodo, psichologas niekaip nebaigia diagnostikos. Ir jūs taktiškai bandote sužinoti, ką gi jis tame vaike atrado ir ką siūlo daryti. Ir, žinoma, kiek jam dar reikės vaikščioti į tas konsultacijas. O psichologas išsisukinėja ir tiesiai nepasako! Gal jis nori, kad jūs patys atspėtumėt? O gal vaiko problema per sunki ar psichologas nesusigaudo? Ne, nejaugi jis tik nori ištraukti pinigus? Bet ne, greičiausiai ne tame reikalas. Juolab, jis siūlo jums šeimos arba asmeninę psichoterapiją.

Reikalas iš tiesų štai kame.

Devyniasdešimt procentų problemų, dėl kurių tėvai atveda vaikus pas psichologus - tai jėgos ir silpnumo, kovos ir baimės pasiduoti problemos. T.y, ir vaikų peštynės, ir neklausymai, ir naktinės baimės, ir apmiręs bendravimas - visa tai yra slapta kova. Taip, taip, ir naktinis šlapimo nelaikymas, ir mikčiojimas, ir tikai - visa tai irgi yra vaiko pasipriešinimo jėga!

Prieš ką ji nukreipta? Prieš jus, mieli tėvai. Nes, sutikite, jūs dedate nemažas pastangas, norėdami padaryti vaiką tokį, kokio JUMS reikia: kaip prietaisą, nagus, augalą ar patiekalą. Jūs naudojate įvairias priemones. Ir tame yra jūsų jėga. O vaikas naudoja savo priemones. Ir tame yra jo jėga.

Jums tenka gerokai paplušėti , kad jis neturėtų visų šių kovinių priemonių, tiesa? Jūs bandėte jį prikalbėti, prigąsdinti, pamaloninti. Jūs jį drausminote, vedėte pas užkalbėtojus, dabar - pas psichologą. O jis vis nenustoja šlapintis, muštis, bijoti, mikčioti ir žaisti su kompiuteriu! Nes tai - jo jėga. Kitos jėgos jis neturi, galbūt tol, kol dar neturi savo vaikų. Šių simptomų pagalba jis išlaiko jėgos pusiausvyrą šeimoje.

Ir vaikų psichologai tai žino! Todėl jie mano, kad išeitis - ne nugalėti vaiką gudriais psichologiniais triukais. O pasiūlyti ABIEM PUSĖMS nusiginkluoti. O tam reikia pasitikėjimo ir pagarbos.

Devyniasdešimt procentų neurotiškų vaikų sveiksta, didinant tėvų pasitikėjimą savimi ir vaiku, keliant motinų ir tėvų savigarbą, mažinant tėvų baimes bei neurozes.

Ir tuomet tėvai nustoja naudoti jėgą prieš vaikus. Jie netgi nebenori jų keisti. Žymiai įdomesnis tėvams pasidaro jų pačių asmeninis augimas, atsikratymas savo prietarų, baimių ir kompleksų. Tada vaikui nieko nebelieka, kaip nusiginkluoti. Ir jis - o, stebukle !- jau beveik nemikčioja, nesišlapina naktimis, nebesimuša su vaikais ir atsitraukia nuo kompiuterio! Beveik - nes kažkiek „ginkluotės” jam dar reikia pasilikti, suprantate?

Taigi jūs suprantate, kodėl psichologas neįsitraukia į ginkluočių varžybas. O dabar laukia pati svarbiausia dalis - ar užteks jums drąsos padaryti pirmąjį žingsnį? Ir nustoti norėti „pataisyti” savo vaiką, keičiant jį pagal savo atvaizdą. Tik supraskite teisingai. Iš jūsų laukiama ne sėdėjimo sudėjus rankas, kol jis „ves iš proto”.

Ne, čia kita viltis - kad išmoksite gerbti jo kitoniškumą ir sudėsite ginklus, nebandydami įvesti jo sieloje savo tvarkos. Pajusite su juo bendrumą. Arba bent leisite jam pajusti bendrumą su tais, kurie jam artimesni - jo draugai, galų gale - jo žaidimai, o kraštutiniu atveju - jo kūnas (taip, tegul draugauja su savo krapštoma nosimi ar paslapčia žaidžia su lyties organais, jei jam reikia su jais susidraugauti). Tai - JO pasaulis.

Aišku, galbūt jūs už pasikeitimus, daromus jėga. Tačiau jei ne – jūs tikrai mane supratote.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (45)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (5)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (11)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (5)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (2)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (458)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (19)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (5)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (175)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (54)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...