aA
Kuo skiriasi paauglystė šiais laikais nuo paauglystės prieš šimtą, penkiasdešint metų? Kuo skiriais patys paaugliai? Ar jie turėtų padėti tėvams dirbti namų apyvokos darbus?
Paauglė dirba
Paauglė dirba
© Corbis/Scanpix
Ilgą laiką paauglystės iš vis nebuvo. Žmonės gyveno kaimuose, ir vaikai, vos išmokę vaikščioti, padėdavo tėvams prižiūrėti gyvulius, arti, sėti ir pjauti. O drauge prižiūrėti mažesnius vaikus. Kai kas leisdavo sau mokytis. Po to jiems būdavo išrenkamas sutuoktinį. Tarpas tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo būdavo labai trumpas. Aristokratų berniukai mokėsi juodinėti, šokti ir fechtuotis. Kalbų ir matematikos mokė juos namų mokytojai. Mergaitės mokėsi siuvinėjimo, šokių ir gerų manierų. Po to joms irgi išrinkdavo sutuoktinį.

Atsiradus gamybai, žmonės patraukė į miestus, tėvai ėmė vaikščioti į darbą, tarnautojai- į tarnybą. Kurį laiką vaikus dar išnaudodavo, tačiau nuo XIX amžiaus antros pusės tai pasidarė retenybė. Prasidėjus XX amžiui, kai darbas tapo kvalifikuotas, vaikai nuo 12 iki 18 metų turėjo daug daugiau mokytis. Gyvendavo jie daugiabučiuose, o vakarais rinkdavosi į grupeles. Jei tėvų priežiūra buvo minimali dėl girtuoklystės, nedarbo ir kriminalinių nukrypimų, vaikai rinkdavosi į gaujas, organizuotas pagal seną barbarų sistemą- paklusimas vyresniajam ir griežta hierarchija, reketas, duoklė stipresniems, kovos su kitais miesto rajonais.

Taip atsirado baisus “paauglių teroras”. Tėvai jais rūpintis negalėdavo, ūkio darbų nebebuvo, šeimos ėmė mažėti, todėl mažesnių vaikų prižiūrėti nebereikėdavo. Mokslinio ir techninio progreso vaisiai atsirasdavo greičiau, nei keitėsi mokyklų programos. Todėl tėvams padėti vaikai jau nebegalėjo, o ir žinios ėmė sparčiai vystytis- paaugliai nuo progreso atsilikdavo ir savęs parduoti darbdaviui nebegalėdavo. Atsirado nauja socialinė grupė, psichologiškai ir finansiškai atribota ir nuo vyresnės kartos, ir nuo vaikų - paaugliai.

Kaip elgtis su šia grupe?

Šis klausimas nėra lengvas seneliams ir tėvams, išaugusiems arba kaime, arba socialistiniame mieste.

Išaugę kaime seneliai prisimena vaikystę kaip “parduotas vasaras”. Kažin ar tai labai malonūs prisiminimai. O kuris senelis nori vaikams nemalonių prisiminimų? Todėl jie greičiausiai lepina savo anūkus, nenorėdami jiems vargo.

Na, o tėvai?

Tikriausiai kai kurios sąvokos tėvams atrodo atgyvena. Tarkime socialistinis “darbinis ir kolektyvinis auklėjimas”. Tai buvo vienas iš šūkių, nuosekliai įgyvendinamų dar Krupskajos, Makarenkos ir Suchomlinskio laikais, ir buvo susijęs su didele užduotimi- ideologai ne juokais siekė pakeisti žmogaus prigimtį. Ką žmogus daro ir kokiomis sąlygomis, kiek jis atiduoda savo darbo vaisių ne sau, o kolektyvui- štai nuo ko priklauso jo sveikas vystymasis.

Pabandytumėt jūs anais laikais pakalbėti apie tai, kad labai smagu paragauti šio alaus, o ne ano arba pareklamuoti auskarus, įduriamus į bambą! Ko stebėtis- kažkur šalia darbavosi Mičiurinas, ne juokais užsimanęs priversti gamtą duoti iš esmės kitus vaisius. O Kinijoje netgi inteligentus jėga siųsdavo į darbinį perauklėjimą.

Lietuvoje, tiesa, buvo žinomos ir ne tokios tiesmukos indologo Vydūno ir Fersterio idėjos, o Lenkijoje savo vaikų komuną kūrė retos įžvalgos pedagogas Janušas Korčakas. Tačiau socialistinės pedagogikos paragavusiems tėvams žodis “darbinis auklėjimas” ir “kolektyvizmas” greičiausiai kelia nemalonias asociacijas.Juk jiems tai siejasi su prievarta, niveliavimu ir individualumo pasmerkimu. Todėl šiuolaikiniai tėvai greičiau linkę leisti vaikams puoselėti savo individualybę, o ne orientuoti juos į darbą kolektyvo labui. Vengia jiems sukelti stresą per didele drausme, “kad nebūtų kompleksų”. Labiau jaučia poreikį duoti paaugliams pinigų koncertui ar diskotekai, negu paprašyti padėti daryti remontą. Lengviau perka kompiuterį, grotuvą ir automobilį, nei reikalauja susitvarkyti kambarį. “Vaikams negalima kelti tų pačių nemalonumų, kuriuos suaugę mums kėlė mūsų vaikystėje”- taip mąsto tėvai.

Tačiau gali būti, kad taip mąstydami tėvai išpila vandenį kartu su kūdikiu. Į vartojimą orientuojami vaikai praranda kai kuriuos džiaugsmus ir pasitikėjimą. Visai gali būti, kad tai pristabdo jų savarankiškumą. Mano supratimu, tai atsitinka štai kodėl.

Dirbti nemalonu tada, kai darbas yra gryna prievarta, kada dirbti varoma gąsdinimais ir jėga. Tačiau tėvai, kažkada dirbę komunistinėse talkose, pamiršta, kad talkos atsirado ne komunizme. Tai labai sena bendro darbo rūšis, tarp kitko, lydima gana pakilios nuotaikos.

”Tegul gatvę šluoja tie, kam už tai moka!”- pasako paauglys. Jis tik iš dalies teisus, tačiau atima iš savęs vieną džiaugsmą- kada matai savo darbo rezultatus, kada dar dirbi su bendraamžiais- tai labai smagu. Dabar gi gatvę šluoja tik apmokama seniūnijos valytoja, o jis tuo metu žaidžia su kompiuteriu “Counterstrike” manydamas, kad pažįsta visus gyvenimo džiaugsmus. Ne, jis kažkuo save apvagia.

Dar vienas dalykas - kai paauglys dirba, jis labiau pasitiki savimi. Ir jam pradėjus savarankišką gyvenimą nekels siaubo atsiklijavę tapetai arba iškritusi iš sienos rozetė, jei jis kažkada remontavo butą su tėvais. Jis nestings iš baimės, jei automobilis užstrigs purve, kai ne kartą yra gelbėjęs savo tėvų mašiną panašioje situacijoje. Ir mergina neraudonuos per darbų pamokas dėl nenumegzto šaliko, jei šaliką jai megs ne mama, o ji pati. Ir neteks jai lementi savo jaunam vyrui, kad ji moka tik kiaušinį iškepti, jei jau yra kepusi pyragus su savo močiute. Tai- ne vienintelis, bet vis dėlto jaučiamas indelis į tai, kas psichologijoje vadinama “kompetencijos jausmas”, ”vertės jausmas”, “sutuoktinių vaidmenys”, “lytinis vaidmuo”, “lyčiai būdingas elgesys”.

Ar gerai duoti paaugliams pinigus už namų apyvokos darbą? Manau, kad taip. Tai moko juos jausti savo darbo vertę ir pratina prie minties ”malonumą reikia užsidirbti”.

Tačiau įdomu tai, kad nesavanaudiškas ir netgi anonimiškas darbas labai įdomiai veikia mūsų savijautą. Keistas dalykas- komunistai vis dėlto kai kur buvo netoli tiesos. Vis dėlto, kaip būtų nesmagu prisipažinti, kai dirbi tik dėl pinigų, kai užmiršti kitus žmones, kai rūpiniesi tik savo poreikiais, vietoj džiaugsmo atsiranda tuštuma, apatija ir beprasmybė. Žmogus vis dėlto labiau sukurtas kitam žmogui, o ne asmeniniam vartojimui. Ne todėl, kad yra tokia ideologija, bet todėl, kad tokie yra medicininiai faktai.

Keista, bet paauglys, kuris padaro kažką gero kitam, gali greičiau atsikratyti depresijos nei vien gerdamas antidepresantus ir žiūrėdamas kabelinę televiziją. Kartoju - man pačiam tai keista, nes šiuolaikiniai medicinos vadovėliai nepaaiškina šio fakto. Ten daug rašoma tik apie serotoniną smegenyse. O apie tai, kodėl būna gera, kai padarai ką nors naudingo kitam, o ne sau, ir netgi anonimiškai- ne dėl šlovės- medicina paaiškinti negali. Aš taip manau.

Kai paauglys paslapčia padeda sesutei, broliui ir motinai po pagalvę po mažą dovanėlę, prie jo priskrenda nematomas angelas su švirkštu. Ir įpurškia jam į astralinį kūną kokteilį iš serotonino, endorfino ir fenilalkilamino. Tada angelas pasišalina. O paauglys jaučia keistą nuotaikos pakilimą. Manau, kad toks paaiškinamas patenkins mūsų iš ezoterikos, biochemijos ir krikščionybės suplaktą supratimą apie gėrį ir blogį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pablo Escobaro našlė: buvau paralyžiuota iš baimės ir kaip moteris, ir kaip mama (31)

„Nesu tikra, ar Pablas mirdamas suvokė, kiek iš tikrųjų žalos padarė. Dabar paprašyčiau jo,...

Nufilmuota: Rusijos ir JAV pajėgos aiškinasi santykius Sirijoje (201)

Viename iš Sirijos kelių buvo nufilmuotas incidentas, įvykęs tarp Rusijos ir JAV šarvuotų...

Kraupiai nužudytos Strazdauskaitės byla – baigta: pusbroliai savo kaltę pripažįsta tik iš dalies (137)

Kauno apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti didelio atgarsio sulaukusią jaunos...

Piktnaudžiaujate aikštele prie namų? Jūsų automobilis gali būti konfiskuotas (262)

Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai gali kaltinti...

Belgų pajėgumą įvertinęs Matkevičius įvardino pagrindinę Lietuvos rinktinės užduotį specialiai Krepšinis.lt iš Monso

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė penktadienio vakarą žais pirmąsias 2021 metų Europos...

Sužinojusi, kad augintinis bus išvežtas į Vokietiją, šeimininkė kyla į kovą: vilko ir šuns mišrūną nori susigrąžinti į savo namus

Precedento neturinti istorija, kai gyvūnų prieglaudoje atsidūrus šuniui paaiškėjo, jog tai nėra...

Viceministras: šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 žmonių, su kuriais kasdien bendraujama dėl koronaviruso (57)

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos viceministras Algirdas Šešelgis informavo, kad šiuo metu...

„Baskonia“ vedlys gyrė Ulanovą ir pliekė išsiblaškiusius saviškius: gynėmės tik 28 minutes (4)

Vitorijos „Baskonia“ (9/16) strategas Duško Ivanovičius po pralaimėjimo 60:74 Kauno...

Tyrimas parodė, kokį būstą renkasi Kauno ir Vilniaus gyventojai: poreikių skirtumas – didžiulis

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo...

|Maža didelių žinių kaina