aA
Jūs puikiai žinote, kaip kilniai atrodo Kristaus, nešančio kryžių, figūra. Jūs atpažįstate ir tuos vaikus. Miestuose jie vaikšto su didelėmis kuprinėmis už nugarų, o papildomai dar tempia didelį futliarą smuikui ar violončelei bei maišą su sportine apranga. Jų žvilgsniai nudelbti, o eisena kryptinga. Žiūrėdami į šiuos vaikus mes jaučiamės „normaliai“, tai reiškia, priimame juos kaip natūralią peizažo dalį. Jei jūs pasiklausinėtumėte šių vaikų tėvų, tai išgirstumėte užtikrintą nuomonę: „Stengiamės vaiką užimti įvairiais būreliais, kad mažiau šlaistytųsi gatvėmis“.
Berniukas
Berniukas
© Corbis/Scanpix

Šiai nuomonei pagrįsti visuomet tarnauja du argumentai: „Po to jis man tik padėkos“ bei „Jūs gi žinote, kokie dabar vaikai ir paaugliai: nieko neveikimas, tūsinimas, rūkymas, narkotikai, seksas ...“ Be jokios abejonės, apkrovę savo vaiką didžiuliu muzikiniu instrumentu bei sportine apranga, tėvai nuramina save: dabar vaikas eis teisingu keliu.

Kur veda šis kelias? Gydytojų pastebėjimais, jis veda į stuburo iškrypimą ir mokyklines neurozes. Gyvenimiški pastebėjimai rodo, kad tokie vaikai neturi laisvo laiko ir yra priverstinai orientuojami į karjerą, kurios nebūtinai nori. Norai nemėgsta ilgo nepaisymo. Tai reiškia, kad didelė šių vaikų dauguma, vos tik ištrūksta iš tėvų įtakos, meta ir muziką, ir sportą. Instrumento jie neliečia daug metų, o sportinį inventorių laiko tamsiausiame spintos kampe.

Intensyvios tėvų pastangos duoda priešingą efektą, o apie pačius tėvus vaikai neretai pasako: jie norėjo jaustis gerai patys, o kaip jaučiausi aš pats, jie net neįtardavo. Ir nenuostabu: tokie vaikai vadinasi „deleguotais“ vaikais, ir į mamos klausimą: „Ar tau patinka šis būrelis?“ yra visuomet paruošę atsakymą: „taip“. Kuris iššifruojamas taip: aš žinau, kokio atsakymo tu iš manęs tikiesi. O ką iš tiesų jaučia šie vaikai?

Neteisinga būtų manyti, kad šioje situacijoje yra kalti blogi nejautrūs tėvai, kurie skriaudžia vargšus vaikus. Ne, vaikai neretai patys „prašosi“: apkrauk mane, uždėk man ant pečių sunkią violončelę, įteik man į rankas maišelį su sportbačiais. Juk maištingi, savarankiški vaikai aiškiai išsisuka iš tėvų primetamų pažiūrų. Ir tampa „išdykusiais“. Mūsų gi aprašyti vaikai niekad nemaištauja. Jeigu išdykusį vaiką, susidūrusį su tėvų spaudimu, galima pavadinti „liūtu“, tai šį vaiką - „kupranugariu“. Jo ir spausti nereikia.

Deleguotu jis vadinasi todėl, kad tėvai jam perteikia, t.y. deleguoja savo pačių norus, baimes ir lūkesčius. Jis juos ir neša lyg kupranugaris. Tarp tokio vaiko ir tėvo nėra abipusio bendravimo, t.y. tėvai nežino, ko iš tiesų nori jų atžala. O vaikas negali pasakyti tėvams, kad nenori nei muzikos, nei sporto. Juk tai gali tėvus įskaudinti. Jis nebijo fizinių bausmių, nes dažniausiai tėvai nebaudžia tokių vaikų fiziškai. Tačiau labai moka nubausti morališkai: tylėjimu, įtempta veido išraiška.

Todėl tokiam vaikui gresia ne diržas – tai daugiau išdykusio vaiko baubas, o begalinis kaltės jausmas. „Jie daug iš manęs tikisi, o aš negaliu jų nuvilti“- štai ką atsako toks vaikas į draugo pasiūlymą „viską mesti ir nueiti paklaidžioti po miestą“. Jis bijo nepateisinti mokytojo, mamos ar tėčio lūkesčių, nes tuomet pasijaustų kaltas. Todėl geriau jis paklusniai padaro tai, ko anie nori, aukodamas savo vaikiškus ar paaugliškus interesus.

Na, o kas atsitiktų, jei noras padūkti su draugais, pabendrauti ir pažaisti nugalėtų lojalumą tėvams? Štai imtų jis ir paslėptų instrumentą, o apsiautų sportbačius. Ir bent trumpam taptų laisvas. Tačiau tai reikštų ne tik kaltę, bet ir baimę. Baimė pasijausti laisvu yra pakankamai paplitusi tarp vaikų, stipriai prisirišusių prie savo tėvų. Kas labiau veikia tokius vaikus: kaltė ar baimė? Spręskite patys.

Kai vaikas neša ant pečių violončelę, jis tokiu būdu atlieka simbolinį paklusnumo aktą. Ir jam atrodo, kad kartu su violončele jis neša su savimi ir mamą ar tėtį. O su jais yra saugu, nes tėvai juk geriau už jį žino, kur jam eiti ir kuo užsiimti. Savarankiškos nuomonės jis neturi, nes nežino, ko nori. Užtat labai gerai žino, ko nori jo tėvai ir aplinkiniai: treneriai, mokytojai.

Jis yra tikras ekspertas, skaitantis kitų žmonių lūkesčius. Ir profanas, nesuvokiantis savo paties norų. Atsikratęs sunkios naštos, kartu su laisve jis pajustų nerimą: o kaip dabar gyventi? Ko norėti? Todėl sunki našta jam reikalinga, nes suteikia saugumą: kol tu esi paklusnus kupranugaris, tau badauti neteks, o varovas, be to, kad pamaitins, dar ir nurodys kur eiti. Išdykusiam vaikui gi tenka susidurti su išbandymu laisve. Ir tenka išmokti, ko jis nori pats šiame gyvenime.

Testiniai klausimai: kuris vaikas labiau susivoks savo noruose gerasis naminis ar Tomo Sojerio bei Geko Fino prototipas? Kuris labiau pasitikės savimi? Ir svarbus klausimas kalbant apie neaukštą verslumo lygį mūsų krašte: kuris bus lojalus tarnautojas, o kuris - rizikuojantis verslininkas?

Tačiau neskubėkime kaltinti tėvų: mes matome, kad ne tik tėvai deleguoja vaikams savo norus, bet vaikai tarsi ir prašosi būti deleguojami. Anksčiau ar vėliau jie pavargsta tokiais būti, užsinori tapti savimi. Dažniausiai tai atsitinka, kai jie perkopia antrą dešimtmetį. Kyla vidinis protestas ir siekis išsilaisvinti. Susidūrę su būtinumu rizikuoti, tarkime, iš valdiškos tarnybos pereiti į verslą, toks žmogus jaučia didelį nerimą ir nepasitikėjimą. Jis puikiai žinojo, ko nori jo vadovas. Tačiau ko norsi jis pats? Ar sugebės jis sukurti savo paties siekį?

Be jokios abejonės, anksčiau ar vėliau jam teks to išmokti. Tik tam vaikui, kuriam kažkada užteko drąsos pasakyti savo tėvams: ne, aš to nenoriu - galima nusilenkti su pagarba. Juk jis parodė, jog gerbia savo norus ir savo siekius. Nesvarbu, kad tie norai ir siekiai ne visuomet būna suformuluoti.

Neretai iš pradžių ateina „ne, šito aš nenoriu“, o tik vėliau – „o štai šito noriu“. Tačiau pasakydami „ne“, vaikai rizikuoja. Jie jaučia sąžinės priekaištus, nes nuvilia tėvus. Jie susiduria su baime, kuri lydi kiekvieną išsilaisvinimą. Ir jie eina į tai, nes yra ištikimi savo prigimčiai. Kuri yra ne kupranugario, ir netgi ne liūto, o žmogaus prigimtis. O apie žmogų kažkada buvo pasakyta: „Dar niekada žmogus nebuvo mažas. Jeigu jis tik buvo savimi“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus

Prieš daugiau nei dvi savaites didžioji dauguma laivų visame pasaulyje buvo priversti pakeisti savo...

Atsiliepė liūdnai pagarsėjusių verslininkų apkaltintas buvęs pareigūnas: man tai didelė naujiena (19)

Buvęs Valstybinio turizmo departamento turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas...

Tomas Janonis. Štai kokias paslaptis slepia garsusis Vilniaus nuotekų valyklos vamzdis (181)

Viešojoje erdvėje kilo didžiulis skandalas, kai Neryje žvejojęs žvejas užfiksavo smulkių...

Kaip atrodo pesimistinis „Toyota“ pardavimų scenarijus: milijonas elektromobilių per metus specialiai „Motorams“ iš Amsterdamo (1)

Amsterdame (Nyderlandai) vienas pirmaujančių pasaulyje automobilių gamintojų „ Toyota “...

Žiniasklaida: Kremliaus ruporo vadovė iš prezidento administracijos išgabenta į ligoninę (198)

Rusijos propagandinio kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian nugabenta į N. V....

Nėščia 13-metė – ne pirmas atvejis pasaulyje: šokiruojančios jauniausių mamų istorijos (11)

Praėjusią savaitę visą pasaulį šokiravo žinia apie besilaukiančią 13-metę Rusijoje ir jos...

Karbauskis ruošia medžiagą apie Roko Masiulio įdarbintus asmenis: bus labai įdomus sąrašas (283)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia jau kitą savaitę paviešinsiąs skandalingą...

Viktorija Siegel pakraupo dėl Lietuvos policijos veiksmų: kaip gali taip besielgiantis žmogus dirbti pareigūnu? (20)

Internete ėmė plisti vaizdo įrašas , kuriame užfiksuotas nekasdienis sulaikytos apsvaigusios...

Išrinktas naujasis Vilniaus universiteto rektorius (128)

Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi išrinktas Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas ,...

Ekspertė – apie kardinalius vyrų pokyčius: jau nebeprašo nukirpti „pirmu numeriu“ arba „bliūdeliu“ (4)

Šio amžiaus vyras per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo išsilaisvino nuo jo lytį varžiusių...