aA
Diskusijos, kurios knygos geresnės – popierinės ar elektroninės – visame pasaulyje nenutyla jau kelerius metus. Skaičiuojama nemažai ir vienų, ir kitų knygų privalumų, tačiau tokiose diskusijose dažniausiai laimi ne begalės argumentų, o asmeninės simpatijos. Visgi, pasak psichologo, tradicinį knygos formatą pamėgusiems skaitytojams išbandyti el. knygas dažnai trukdo ir emocinis poreikis turėti popierinę versiją, kuri savyje slepia „kažką ypatinga“.
Olegas Lapinas
Olegas Lapinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Poreikis turėti susiformuoja vaikystėje

Priešingai nei popierinės, el. knygos neturi savo unikalios formos, dydžio, storio, lapų šiurkštumo ar švelnumo ir kvapo. Be to, perskaitytų el. knygų nesudėsi į lentynas svetainėje, kad galėtum pasigirti prieš draugus savo biblioteka.

„Poreikis turėti – labai būdingas žmogui. Jis formuojasi jau tada, kai gauname pirmuosius savo žaislus“, - sako psichologas Olegas Lapinas.

Jo teigimu, turėdami popierinę knygą – matomą, apčiuopiamą daiktą, kurį galime valdyti, parodyti, jaučiamės saugesni, galingesni.

„Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris nesaugiai jaučiasi pats su savimi. Jam reikia turėti menkos praktinės vertės daiktų, pavyzdžiui, suvenyrų, kad jaustųsi saugus“, - pasakoja O. Lapinas. Tad popierinė knyga yra ne tik informacijos šaltinis, bet savo fizinėmis savybėmis sukelia ir emocinį prieraišumą, sako psichologas. Jis el. knygas palygina su skaitmeninio formato muzika, kuri praranda dalį kokybės, lyginant su gyva muzika.

Tačiau, kad ir kokie stiprūs būtų šie emociniai aspektai, psichologo teigimu, informacijos perėmimas skaitant tradicinę ir el. knygą nesiskiria, tuo labiau, kad šiuolaikinės technologijos imituoja popierinės knygos skaitymo įspūdį.

„Be to, el. knygos šiuolaikiniam žmogui svarbios dėl mobilumo – gali pasiimti į kelionę vieną įrenginį, kuriame telpa daugybė knygų“, - pabrėžia O. Lapinas.

Nereikalinga priešprieša

Visgi, kai kurie skaitytojai, įnikę į el. knygas, sėkmingai atsikrato „knygos turėjimo sindromo“ ir knygos formatą renkasi pagal patogumą skaityti bei pačios knygos pobūdį.

Dainius Blynas, integruotos lietuviškos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ projekto vadovas, pasakoja, kad dar prieš penkerius metus pats kaupė popierines knygas, tačiau dabar virtualiose lentynose rikiuoja tik elektronines.

„Jau kurį laiką visiškai nebeperku popierinių knygų. Turiu pripažinti, kad daugiau skaitau angliškai, kartais rusiškai, tad siunčiantis iš užsienio reikėdavo ilgai laukti. Bet net jei ir nereikėtų laukti, rinkčiausi el. knygas, nes man nepatinka rūpintis popierinių knygų saugojimu lentynose, valyti dulkes, ieškoti paskolintų knygų“, - sako D. Blynas.

El. knygos jam patrauklios ir tuo, kad jas gali paprasčiau įsigyti, visas visada turi po ranka ir gali paprasčiau skaityti, pavyzdžiui, viešajame transporte, be to, šios knygos yra ir pigesnės.

Tačiau jis pabrėžia, kad tendencijos užsienio rinkose rodo, jog vartotojai nenustoja skaityti popierinių knygų pradėję skaityti elektronines: dalis skaito tiek pat, o dalis – dar daugiau popierinių knygų. Be to, didžioji dalis elektroninių knygų skaitytojų visai neskaito popierinių knygų, tai – apskritai nauji vartotojai.

„Tad priešprieša tarp popierinių ir elektroninių knygų yra stereotipas, kuris neatitinka tikrovės ir daugeliui trukdo adekvačiai vertinti el. knygas“, - apibendrina D. Blynas.

O. Lapinas: išbandyti el. knygas trukdo ir vaikystėje atsiradęs poreikis
© Organizatorių nuotr.

Svarbu turinys, ne forma

D. Blynas skaičiuoja, kad šiuo metu apie 30 proc. Lietuvos rinkoje esančių knygų jau yra suskaitmenintos, o tokios leidyklos kaip „Alma littera”, „Jotema” ir „Svajonių knygos” jau suskaitmenino 80 proc. savo knygų.

„Vaikiškos, iliustruotos knygos, fotoalbumai, kulinarijos knygos ir pan. nėra skaitmeninamos, nes tai kainuoja labai daug, technologijos nėra pakankamai efektyvios, o ir pačiam šių knygų formatui, iliustracijoms perteikti labiau tinka popierinė knyga”, - papildo D. Blynas.

Daugiausia tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje skaitmeninama romanų, detektyvų, grožinės literatūros, skirtos jaunimui ir negrožinės literatūros, kurioje nėra grafinės medžiagos – lentelių, grafikų ir t.t.

„Lietuvių popierinių ir el. knygų skaitymo įpročiai praktiškai nesiskiria – jeigu popierinių knygų sąrašo viršūnėje yra konkreti knyga, tai jos el. versija taip pat bus populiari. Skirtumų gali atsirasti tik dėl to, kad ne visos knygos yra išleistos el. formatu. Taigi iš esmės skaitytojams nėra labai svarbi knygos forma – svarbiausias turinys“, - sako D. Blynas.

Daugiau knygų ir patogumo

D. Blyno nuomone, el. knygų rinką Lietuvoje pagyvintų dar patogesnis jų skaitymas ir didesnis asortimentas.

„Mūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 74 proc. apklaustų lietuvių, skaitančių popierines knygas, mielai skaitytų ir el. knygas, jei jomis būtų paprasčiau naudotis. Kurdami el. knygų skaitymo programėlę, leidžiančią el. knygas skaityti telefone arba planšetėje, to ir siekėme – kad joms skaityti nereikėtų jokių papildomų įrenginių ir būtų patogu naudotis”, - sako jis.

„JAV prireikė septynerių metų, kad el. knygų dalis rinkoje nuo 1-2 proc. išaugtų iki dabartinių 25-30 proc. Manau, kad Lietuva tokį lygį pasieks greičiau nei per septynerius metus“, - sako D. Blynas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (141)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais (46)

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (129)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (46)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (84)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (30)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie (7)

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (56)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

Euras reaguoja į pasaulinio finansavimo isteriją: sunku atremti kitų valiutų patrauklumą (31)

Dar per anksti skelbti apie euro traukimąsi, net po prasčiausios jo metų pradžios nuo 2015 metų....

|Maža didelių žinių kaina