aA
Prieš ketvertą metų Žirgų globos asociacijos (ŽGA) savanorių nuo žūties išgelbėtas žirgas Ajeras ir buvęs trikovės „sportininkas“ Geismas surado naujus namus bei mylinčius, rūpestingus šeimininkus. Žirgų prieglaudoje gyvenę gyvūnai šiuo metu džiugina socialiai remtinus vaikus, surinktus iš Vilniaus gatvių.
Žirgai Ajeras ir Geismas. M.Morkevičiaus nuotr
Žirgai Ajeras ir Geismas. M.Morkevičiaus nuotr

Žirgai – dovanų

Prieš keletą mėnesių Vilniaus vienuolyno socialinio projekto „Šv. Jono vaikai – gatvės vaikų projektas“ vienam iš vadovų Karoliui Grigaičiui kilo mintis, jog vienuolynui priklausančioje sodyboje Rūdiškėse, Trakų rajone gyvenantiems berniukams būtų naudinga žirgų kaimynystė.

„Sodyboje padedame gatvės vaikams, taip pat socialiai remtiniems mažiesiems, našlaičiams atgauti gyvenimo džiaugsmą ir pusiausvyrą. Čia berniukai gauna šeimyninio tipo auklėjimą, kuriame svarbią vietą užima krikščioniškos vertybės, geranoriškas ir nuoširdus bendravimas, tame tarpe – ir silpnesniais už save. Galimybė prisidėti prie rūpinimosi gyvūnu, draugyste su juo, turėtų padėti vystyti vaikų pasitikėjimą savimi, valdyti savo emocijas, išmokyti atjausti. Tad pagalvojome apie žirgus, kurie, kaip įrodyta, daro didelę ir teigiamą įtaką žmogui. Juo labiau, kad žirgams sodyboje apsigyventi buvo visos reikiamos sąlygos. Vienintelė iškilusi problema buvo – iš kur gauti žirgų“, - pasakojo K. Grigaitis.

Karolis nusprendė pabandyti pasikliauti žmonių gerumu – „o gal kas padovanos?“ – pildydamas socialinio projekto Pagalbadaiktais.lt paraiškos formą dovanoti žirgą, vylėsi vyras. Ilgai netrukus, Karolis sulaukė Žirgų globos asociacijos (ŽGA) vadovės Eglės Gerulaitytės skambučio: „turim du – Ajerą ir Geismą. Abu pasiruošę keliauti į naujus namus, bet tik pas mylinčius ir rūpestingus šeimininkus“, - pranešė ji.

ŽGA savanoriai, įvertinę Karolio motyvaciją, galimybes ir žirgams siūlomas gyvenimo sąlygas įsitikino, jog Ajerą su Geismu verta patikėti šiems šeimininkams, tad gyvūnai buvo atgabenti į sodybą.

Ajero ir Geismo istorija

Ajeras, anot keletą metų juo besirūpinusių ŽGA savanorių, yra labai draugiškas ir prieraišus žirgas, tačiau jis negali būti jojamas, patirti fizinio krūvio, nes Ajero galinės kojos dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos liko deformuotos. Tuo tarpu gracingam juodbėriui Geismui buvo prognozuojama puiki sportininko ateitis, tačiau jam susirgus herpes virusu, nuo kurio vakcinos Lietuvoje vis dar nėra, žirgu pradėjo rūpintis ŽGA savanoriai. Geismo situaciją apsunkino dar ir tai, kad dėl dulkių keliamo dusulio jis nebegalėjo gyventi žirgyne.

„Tačiau mums žirgų fizinės negalios nelabai rūpi, be to, jos ištaisomos. Svarbiausia, jog šie nuostabūs padarai buvo išgelbėti ir dabar gali pasitarnauti geram labui. Ajeras su Geismu laksto po mūsų pievas ir džiaugiasi puikiomis gyvenimo sąlygomis bei dėmesiu. Kol kas vaikai dar tik pradeda pažintį su žirgais, bet didelis berniukų smalsumas teikia vilčių, jog netrukus jie susidraugaus“, - sakė K. Grigaitis.

Laimingų pabaigų galėtų būti daugiau

„Žirgus atiduodame tik į labai geras rankas. Ajeras ir Geismas turi su meile jais besirūpinančius šeimininkus bei dideles ir plačias ganyklas – dėl jų net buvo nusprendė išsilaužti iš savo aptvaro ir pagyventi kaip mustangai, apsilankydami ir gretimuose kaimuose“, - šypsojosi nesenai žirgus lankiusi ŽGA savanorė Rūta Matukonytė.

Pasak jos, tokių laimingų istorijų galėtų būti ir daugiau. „Reikėtų skatinti suvokimą, jog žirgas nėra vien įrankis, kurį panaudojus galima išmesti. Tai gyvūnas, kuris reikalauja ypatingos priežiūros ir specifinių žinių. Deja, pasitaiko nemažai atvejų, kai į tai numojama ranka. Todėl atsiranda ne vienas žirgas, pasmerktas ligoms, traumoms ir skerdyklai. Tačiau dauguma šių gyvūnų, tinkamai juos prižiūrint, galima pagydyti ir jie teiks džiaugsmą žmonėms dar ne vienerius metus. Šiuo atveju Ajerui ir Geismui pasisekė. Norisi tikėti, kad tokių istorijų su laimingomis pabaigomis bus ir daugiau“, - teigė R. Matukonytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (161)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais (52)

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Gyvai / Specialisto patarimai perkantiems automobilius ir pokalbis apie Užgavėnes „Delfi rytas“

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, – taip šiandien turėtume šūkauti, užsikąsdami ir...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (142)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (60)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (151)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (40)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie (21)

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (69)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

|Maža didelių žinių kaina