Iki metų: saugokite stuburą
Kol mažylis dar visai mažas, problemos su stuburu nepastebimos, bet artėjant pirmajam gimtadieniui jos pradeda aiškėti. Pasistenkite problemas pastebėti pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais, kai viskas dar būna lengvai pataisoma. Todėl įdėmiai stebėkite, kaip vystosi jūsų mažylis.
Kad stuburas formuotųsi taisyklingai, nesodinkite vaiko ir nestatykite jo ant kojyčių tol, kol jis pats to nedaro. Slanksteliai dar gali būti nepasiruošę tokiam krūviui. Prieš išmokstant užtikrintai sėdėti vaikas turėtų išmokti šliaužioti, taip stiprinant nugaros raumenis. Kitaip laikysena gali būti neteisinga.
Kojytės, dar nesugebančios išlaikyti viso naujagimio kūnelio, gali išsikreipti ir įgyti arba raidės X, arba statinės formą. Pėdos suplokštės ir vaikščiojant nespyruokliuos, dėl ko vėlgi padidės krūvis stuburui, kuris taip pat gali išsikreipti.
Neskatinkite itin greito vaiko judrumo vystymosi. Jei jį sodinote nuo 3-4 mėnesio, kol vaikas dar nebuvo sutvirtinęs savo nugarytės šliaužiojimu, jei ant kojyčių jis atsistojo ne sulaukęs 9 mėnesių, kas būtų normalu, o būdamas 7 mėnesių – problemos su stuburu beveik garantuotos.
Pirmieji žingsniai prisilaikant (į lovytės virbus ar maniežo kraštus) turėtų būti žengiami būnant 10-11 mėnesių amžiaus.
Mažinkite tonusą
Per didelį vaiko raumenų įtemptumą medikai vadina raumenų hipertonija – hipertonusu. Jis gali būti tolygus ar būdingas tik vienai kūdikio kūnelio pusei, kas yra ypatingai kenksminga stuburui bei yra skoliozės vystymosi priežastis.
Esant hipertonusui ant nugaros gulintis vaikas neretai išsilenkia lanku (kojytės, dubuo ir galva pasisuka į labiau įtemptų raumenų pusę), o paguldžius ant pilvo vaikas verčiasi ant to šono, kuriame raumenų tonusas didesnis, jo užpakaliuko ir šlaunų raukšlės būna nesimetriškos. Svarbu daryti viską, kad per artimiausius mėnesius tonusas normalizuotųsi.
Jūsų veiksmai
Dažniau pasupkite vaiką - lovelėje, lopšelyje (idealus variantas), vežimėlyje, ant rankų, specialiose sūpynėse ar supamame lopšelyje naujagimiams (gulint ant nugaros, jei vaikas dar nemoka sėdėti), ant didelio pripučiamo kamuolio (dėkite jį pilvu ant kamuolio ir prilaikykite kad nenukristų).
Tokie judesiai puikiai atpalaiduoja raumenis, esančius spazmo būsenoje.
Guldykite mažylį į embriono pozą: paguldykite jį ant nugaros, rankas sukryžiuokite ant krūtinės, prilenkite keliukus prie pilvuko ir prilaikykite kaire ranka, o dešine palenkite vaiko galvytę prie krūtinės. Ritmingai ir švelniai pasūpuokite vaiką tokioje pozoje prie savęs ir nuo savęs bei į šonus (5-10 kartų).
Paglostykite vaiko nugarytę delnu, vieno ar kelių pirštų vidiniu paviršiumi arba plaštakos išorine dalimi.
Pasinaudokite dar viena priemone – vibracija. Pradinė mažylio padėtis – ant pilvo. Padėkite delnus ant vaiko nugarytės ir neatitraukiant rankų švelniai purtykite vaiko odelę aukštyn ir žemyn taip, lyg sijotumėte miltus.
Paverskite mažylį ant nugaros ir papurtykite. Suimkite ranką aukščiau alkūnės ir švelniai papurtykite. Vėliau suimkite aukščiau ir vėl papurtykite.
Kitas pratimas – voliojimas. Apimkite kūdikio rankytę arba kojytę delnu ir švelniai, ritmingai bei greitai pavoliokite jas iš vieno šono į kitą.
Dar vienas pratimas – kočiojimas. Atitraukite mažylio ranką arba koją į šoną ir masažuokite ją taip, lyg kočiotumėte tešlą.
Testas: Ar gera naujagimio laikysena?
Kurį laiką stebėkite vaiką ir atsakykite į šiuos klausimus:
- Mažylis visą laiką pasukęs galvą į vieną pusę, o į kitą galvos beveik nepasuka?
- Užpakaliuko klostės nesimetriškos?
- Neurologas pastebėjo raumenų tonuso skirtumą kairėje ir dešinėje pusėje?
- Kūdikio medicininėje kortelėje įrašyta diagnozė PEP (perinatalinė encefalopatija)?
- Pediatras pastebėjo naujagimio rachito požymių?
- Kai statote vaiką ant kojyčių, jo pėdutės linksta arba jis remiasi tik ant vidinių pėdų paviršių arba stovi ant pirštų galiukų?
- Mažylis pradėjo stotis būdamas 7-8 mėnesių, o ne 9?
- Mažylis dar nešliaužioja, bet jau sėdi?
- Sodinate vaiką ant kėdutės, į pakabinamą vaikštynę, nors jam dar nėra 7 mėnesių ir pats jisai sėdėti nemoka?
Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte „Taip“ – nedelsiant parodykite vaiką ortopedui. Kreivas kakliukas, plokščiapadystė ir netaisyklinga pėdų padėtis, problemos su raumenų tonusu – tai dažniausios priežastys, dėl kurių pradeda vystytis skoliozė.
Nuo 2 iki 6 metų: formuojame laikyseną Būsimą mokyklinuką išmokyti sėdėti – ne mažiau svarbu nei mokyti jį skaityti ar skaičiuoti. Aristokratų šeimose apvalios nugaros demonstravimas buvo ne tik negražu, bet ir tiesiog nepadoru.
O šiuolaikinės mamos savo kūdikio be rimtos priežasties netampys – tegu sau auga taip, kaip jam išeina. Ir štai jums rezultatas – apie 15-17 proc. keturmečių vaikų būdingi visi skoliozės (stuburo iškrypimo) simptomai: sulinkusi nugarytė, sulenkti pečiai, susigūžusi eisena, nuolat nuleista galva.
Specialistų manymu, skoliozės formavimosi rizika didėja nuo trejų metų, kai vaiko stuburui tenka patirti vis didėjantį krūvį.
Daugelis mano, kad su gera eisena gimstama. Nieko panašaus! Ją galima išugdyti, net jei yra gimininis polinkis į skoliozę ar kūdikystėje turėta raumenų tonuso sutrikimų, dėl kurių dar pirmais gyvenimo metais stuburas buvo įgijęs neteisingą formą.
Yra žinoma, kad blogos laikysenos vystymąsi skatina svorio perteklius, kuris, atrodytų, lenkia vaikišką stuburėlį prie žemės. Bet tik nedaugelis žino, kad svorio trūkumas taip pat ne mažiau pavojingas. Saikingas poodinių riebalų kiekis kartus su raumenimis stabilizuoja kaulų karkasą ir neleidžia vaiko stuburui suapvalėti.
Liesiems vaikams vystosi vadinamoji suglebusi laikysena – pilvukas atkištas, pečiai kabo, mentės atmestos atgal lyg sparnai.
Jūsų veiksmai
Mažam vaikui pasakojimai apie teisingą laikyseną yra visiškai neįdomūs. Nepasibaigiančiais paliepimais „Sėdėk tiesiai!“ sulauksite tik priešingos vaiko reakcijos.
Įsigykite specialų ortopedinį čiužinį ir lovytę. Jie mažylis miega ant minkšto lengvai įdumbančio paviršiaus, kenčia stuburo forma.
2-3 kartus per savaitę veskite vaiką į baseiną – plaukiojimas gerina laikyseną, be to, užrašykite mažylį masažui.
Kasdien kartu su mažyliu darykite pratimus, gerinančius ir stiprinančius laikyseną. Naudinga iš vieno kambario galo į kitą ridenti kamuolį būnant ant žemės keturiomis ir stumiant kamuolį galva, o taip pat vaikščioti su nedideliu svoriu, tarkime, knygele, ant liemens išsaugant gerą laikyseną.
Jei vaikas nesunkiai susitvarko su šia užduotimi, tai apsunkinkite užduotį – tegu pereina per kreida nubrėžtą vingiuotą liniją, o vėliau – tiesiai atbulomis.
Nuo 7 metų: stebėkite nugaros linkius
Įdėmiai stebėkite vaiko nugarą, kad nepražiopsotumėte skoliozės pradžios. Pradedant lankyti mokyklą laikysenos sutrikimų pasitaiko kas trečiam vaikui. Ir tikėtis savaiminio padėties pagerėjimo šiuo atveju neverta – jei jau vaikas neįgys gražios laikysenos, tai ji su laiku tik prastės dėl ilgo sėdėjimo už mokyklos suolo.
Susikūprinimas ne tik yra negražu – jis kenkia širdies, plaučių, skrandžio, kitų vidaus organų darbui, ir netgi regai. Jei mažylis kūprinasi, pernelyg arti prisilenkia prie sąsiuvinio, priteka daugiau kraujo į akies dugną, be to, atstumas tarp akies ir sąsiuvinio nebūna optimalus darbui, todėl vaiko akys per daug įtempiamos ir jis netrukus taps trumparegiu.
Jūsų veiksmai
Užrašykite vaiką į sporto būrelį, nupirkite patogią kėdę. Kelis kartus per dieną būtinai kontroliuokite jo laikyseną: pastatykite vaiką prie durų ar sienos be grindjuostės ir žiūrėkite, kad jis liestų paviršių kulnais, blauzdomis, užpakaliu, mentėmis ir pakaušiu.
Tegu jis prisimena šią padėtį ir stengiasi ją išsaugoti. Būtent tokiu būdu nuo mažų dienų tiesiai laikyti nugarą mokomi jaunieji princai ir princesės. Ir jūsų vaikui šis įgūdis į atmintį įsirėš visam laikui.
Norint nepražiopsoti vaiko skoliozės vystimosi, atlikite jam šį paprastą testą.
1. Nurenkite vaiką, pasukite į save nugara ir įdėmiai apžiūrėkite. Ar pečiai viename lygyje?
Skoliozei būdingas nežymus galvos pakreipimas į stuburo iškrypimo pusę.
2. Išsikišusias slankstelių ataugas (jos matomos nugaros viduryje) pažymėkite ryškiais taškais briliantine žaluma suvilgytu pagaliuku. Visi taškai turi būti griežtai vienoje linijoje.
3. Pasinaudokite svambalu – siūlu su pakabintu svarmeniu. Nuleiskite jį išilgai vaiko stuburo.
Jei patologinių iškrypimų nėra, tai jūsų nubrėžta punktyrinė linija sutaps su svambalo siūlu.
4. Kitas svarbu apžiūros momentas – linija, einanti per užpakalio klosčių kraštus.
Jos turi būti viename lygyje! Jei viena jų yra aukščiau, o kita žemiau, tai gali būti požymis, kad ne tik iškrypęs stuburas, bet ir sutrikusi dubens slankstelių funkcija arba yra skirtingi kojų ilgiai.
Net jei viena koja už kitą trumpesnė vos keliais milimetrais, skirtumą reikia nustatyti ir pašalinti, nes priešingu atveju apie gražią laikyseną galima nė nesvajoti.
5. Pažiūrėkite į vaiką iš šono. Ar nesimato susikūprinimo? Ar ne per daug ryškus liemens išlinkimas? Paprašykite vaiko pasilenkti į priekį laisvai pakabinus rankas, nelenkiant kojų per kelius.
Taip nustatomas šonkaulių išsipūtimas esant krūtininei ir viršutinės krūtinės dalies skoliozei, o taip pat liemens srities problemos, pasireiškiančios iškrypus apatinei stuburo daliai.
Pastebėjus net nedidelį nukrypimą nuo normos, būtinai parodykite vaiką ortopedui, jis skirs atitinkamą gydymą.
