aA
Šiuolaikiniai tėvai labai anksti ima mokyti vaikus, vis dėlto psicholingvistė, neurobiologė, profesorė Tatjana Černigovskaja savo paskaitoje „Kaip išmokyti smegenis mokytis“ teigia – svarbu nesistengti sukimšti vaikui į galvą maksimaliai žinių, reikia suprasti ir pasitelkti smegenų išteklius. Pasitelkus tam tikrus metodus, mokymosi procesas tampa lengvesnis ir malonesnis.
Neurobiologė paaiškino, kodėl negalima per anksti pradėti mokyti vaikų
© Shutterstock

Profesorės paskaitos ištrauka:

Labai svarbu, kad vaikai pradėtų mokytis laiku. Didžiausias šiuolaikinių vaikų rūpestis – tėvų tuščiagarbiškumas. Kai man sako „pradėjau sūnų mokyti nuo dvejų metų“, atsakau – „kvailys“. Kam to reikia? Dvejų metų vaikas dar negali mokytis, jo smegenys tam dar nepasirengusios. Jeigu jį išdresiruosite – taip, jis ir skaitys, ir gal net rašys, bet mūsų užduotis – kita.

Apskritai vaikai bręsta skirtingu tempu. Yra terminas „mokyklinės brandos amžius“. Tarkime, dviem vaikams – po 7 metus, tačiau vienas eina į mokyklą todėl, kad jo smegenys tam pasirengusios, o kitam reikėtų dar pusantrų metų su žaislais žaisti ir tik paskui sėsti į mokyklos suolą.

Oficialiais duomenimis, daugiau nei 40 proc. mūsų vaikų, baigę pradinę mokyklą, ne itin gerai skaito ir rašo. Net ir septintoje klasėje yra tokių, kurie prastai skaito. Tokių vaikų kognityvinis smegenų mąstymas sutelkiamas į tai, kad sudėliotų raides. Ir net jei vaikas perskaito tekstą, nebelieka jėgų suprasti teksto prasmę ir bet koks klausimas apie tekstą įvaro jį į akligatvį.

Neurobiologė paaiškino, kodėl negalima per anksti pradėti mokyti vaikų
© Shutterstock


Ugdykite smulkiąją motoriką

Tėvų laukia nelengva užduotis: esame ties sankirta žmonių, kurie rašė rašinius ir skaitė paprastas knygas, ir žmonių, kurie skaito hipertekstus, rašyti nemoka, turi reikalų su ikonėlėmis ir apskritai nerenka teksto. Svarbu suvokti – tai kitas žmogus, jo smegenys kitokios. Mums, suaugusiesiems, šios kitokios smegenys patinka, mes manome, kad čia nėra jokio pavojaus, bet iš tiesų pavojus yra.

Jeigu mažas vaikas, atėjęs į mokyklą nesimoko rašyti ir neįpranta prie smulkių judesių rankomis, jeigu vaikų darželyje nieko nelipdo, nekarpo žirklėmis, nerenka karoliukų, nesivysto jo smulkioji motorika. O ji svarbi kalbėjimo funkcijoms. Jei nelavinate vaikui smulkiosios motorikos, paskui nesiskųskite, kad neveikia jo smegenys.

Klausykitės muzikos ir pratinkite jos klausytis vaikus

Šiuolaikinis neuromokslas aktyviai tyrinėja smegenis tuo metu, kai jas veikia muzika. Dabar žinome – kai nuo ankstyvo amžiaus žmogaus vystymesi dalyvauja muzika, tai stipriai veikia neuronų tinklo struktūrą ir kokybę. Kai suvokiame kalbą, vyksta sudėtingas fizinio signalo apdorojimas. Mums į ausis sklinda decibelai, intervalai, visa tai – fizika. Ausys klausosi, o girdi smegenys.

Kai vaikas mokosi muzikos, jis įpranta kreipti dėmesį į smulkmenas, skirti garsus, jų trukmę. Būtent šiuo metu formuojasi neuronų tinklo mažosios dalelės.

Neleiskite smegenims tingėti

Ne visi žmonės mūsų planetoje yra genialūs. Jei vaiko genai nėra patys geriausi, nieko čia nepadarysi. Bet net jei genai puikūs, to irgi nepakanka. Iš senelės gali paveldėti geriausią fortepijoną, tačiau reikia mokytis juo skambinti. Lygiai taip vaikas gali paveldėti puikias smegenis, bet jei jų nelavins, nebus jokio rezultato. Jei smegenys negauna kognityvinio krūvio, jos degraduoja. Jeigu pusę metų pragulėsite ant sofos, paskui neatsikelsite. Su smegenimis – tas pats.

Neurobiologė paaiškino, kodėl negalima per anksti pradėti mokyti vaikų
© Shutterstock


Nespauskite vaikų tik prieš egzaminus

Manau, visiems aišku – jei V. Šekspyras, V. A. Mocartas, A. Puškinas ir kiti garsūs menininkai pabandytų išlaikyti valstybinį egzaminą, neišlaikytų. Ir IQ testo rezultatai būtų prasti. Ką tai rodo? Kad IQ testas – niekam tikęs, juk niekas neabejoja Mocarto genialumu.
Yra tokia karikatūra – į medį bando įlipti įvairūs gyvūnai: medis, žuvis ir dramblys. Kai kurie gyvūnai iš principo nesutverti lipti į medį, o būtent tai mums siūlo šiuolaikinį švietimo sistema su savo valstybiniais egzaminais.

Manau, tai – didelė žala. Žinoma, jeigu norime paruošti gyvenimui žmones, kurie dirbs prie konvejerio, ši sistema tinka. Bet tada turime pasakyti: viskas, dedame civilizacijos tobulėjimui tašką, naujų šedevrų mums nereikia, gana – nėra kur jų dėti. O jei norime užauginti kūrėjus, ši sistema – prasčiausia, kokią tik galima sugalvoti.

Mergaites ir berniukus mokykite skirtingai

Su berniukais reikia kalbėti trumpai ir aiškiai. Kad poveikis būtų maksimalus, jie turi įsitraukti į aktyvią veiklą, jiems nevalia ramiai sėdėti. Jie turi tiek energijos, kad vertėtų pasistengti nukreipti ją taikia tėkme, leisti išeiti – būtent pamokų metu.

Neuždarykite berniukų mažoje, uždaroje erdvėje, duokite jiems erdvės, galimybę judėti. Be to, berniukas reikia pateikti daugiau užduočių, sugalvoti varžybų, duoti mažiau nuobodžių užduočių raštu – iš jų jokios naudos.

Berniukus būtina girti už kiekvieną smulkmeną. Dar vienas įdomus faktas – pasirodo, berniukai turi mokytis vėsesnėse patalpose nei mergaitės, antraip jie gali užmigti.

Mergaitės mėgsta dirbti grupėmis, joms reikia kontakto. Jos žiūri viena kitai į akis, mėgsta padėti mokytojams. Tai svarbu – nereikia saugoti mergaičių, kad nepargriūtų, neišsiteptų, jos turi jausti „kontroliuojamą riziką“. Jei yra tikimybė pargriūti, tegu griūva ir mokosi su tuo tvarkytis.

Mergaitėms nepatinka garsūs pokalbiai, joms reikia emocinio įsitraukimo, be to, joms patinka spalvos, jų klasė turi būti ryški.
Dėmesingas, individualus metodas – ir mergaitė gali tapti geriausia. Ne visi prastai besimokantys yra negabūs, kai kurie iš jų – Leonardai da Vinčiai, visiems laikams žlugę dėl genialių mokytojų pastangų.

Neurobiologė paaiškino, kodėl negalima per anksti pradėti mokyti vaikų
© Shutterstock


Darykite pertraukas

Įprastai manoma – jei mokydamasis vaikas kažką pamiršo, tai negerai, jei nukreipė dėmesį, blogai, o jei užsnūdo – košmaras. Tai netiesa. Pertraukos – ne trukdo įsiminti medžiagą, o atvirkščiai – padeda. Jos suteikia smegenims galimybę įsisavinti gautą informaciją. Jei kažką reikia skubiai rytdienai išmokti, patartina perskaityti ir eiti miegoti. Pagrindinis smegenų darbas vyksta, kai miegame. Tam, kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, reikia laiko, kad įvyktų tam tikri cheminiai procesai, kurie vyksta būtent miego metu. Nuolatinė įtampa, kad kažko nespėjote, kažkas nepavyko, kad suklydote, – didžiausia sau daroma žala. Nereikia bijoti klaidų. Kad būtų lengviau mokytis, reikia suprasti – mokymasis vyksta nuolat, ne tik prie rašomojo stalo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
4.5778

Top naujienos

Kaip elgtis su naujus žemėlapius braižančiu Putinu: Vakaruose vyrauja du požiūriai (65)

Ukrainoje sprendžiasi Europos saugumo situacija. Vakaruose vyrauja du požiūriai, kaip reikėtų...

Ekonomikos sąstingis ar gili krizė: ekonomistai įvertino galimus scenarijus Lietuvai (13)

Ekonomistas Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos bus pristabdytas...

Specialistai – apie šiuolaikinio gyvenimo būdo sukeliamą ligą: į medikus derėtų kreiptis, net jei jaučiate tai vos kartą per savaitę

Bjaurus deginimo ir graužimo pojūtis skrandžio srityje gali būti ženklas, jog jūs susiduriate su...

D+Alex Nicholson

Kylanti įtampa ir auganti rizika dėl Ukrainos jaukia pasaulines rinkas į ką atkreipti dėmesį

Rusijos pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje strategai dabar įvardija kaip vieną pagrindinių...

D+Žinių radijas

Ar pavyks normalizuoti santykius su Kinija?

Ar vokiečiai ir prancūzai stos į Lietuvos pusę mūšyje su drakonu? Ar visgi ES jau per daug...

Keliuose – netikėta problema: dėl apšalusių laidų sustojo troleibusai perspėja apie plikledį ir šlapdribą (1)

Kaip skelbia kelininkai, didžiojoje šalies dalyje keliai daugiausia šlapi ar drėgni, tačiau...

Pilvo skausmas ir pykinimas gali būti net infarkto požymis: gydytoja patarė, kaip nustatyti negalavimo priežastį

Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant...

Po neblaivaus skandalo Anastasija Voločkova gimtadienį šventė apsupta kamerų: sekėjai tai pavadino cirku, pasigedo šeimos ir draugų (4)

Anastasija Voločkova savo gimtadienio proga surengė didelę šventę, į kurią sukvietė begalę...

Po galingo ugnikalnio išsivežimo La Palmoje į kraterį nusileido mokslininkai: reginys jo viduje – įspūdingas

Ispanijai priklausančios La Palmos salos ugnikalnio pagrindiniame krateryje stovi du pliki pušų...

Į miškus vėl beldžiasi reforma – ką ji atneš (1)

2018 m. Lietuvą it buldozeriu pervažiavo tik per pusmetį subrandinta valstybinių miškų reforma,...