aA
Karantino metu mūsų gyvenimuose daug kas keičiasi – mokymasis ir darbas, kelionės ir šventės dažnai nebeperžengia namų sienų; naujienų topuose įsigali Covid-19 informacija – nuo statistinių duomenų bei prognozių, iki „pasaulio pabaigos“ ar „gydymosi žolelėmis“ scenarijų. Kaip „neprarasti sveiko proto“, nepasiduoti emocijoms, adekvačiai elgtis/spręsti naujose, painiose situacijose, be vieno, aiškaus, teisingo atsakymo?
Neprarasti „sveiko proto“ padeda kritinis mąstymas
© Shutterstock

Nepasiklysti tarp alternatyvų padėti gali padėti kritinio mąstymo įgūdžiai.

Kritinis mąstymas: kodėl jis svarbus?

Permainų metu esame linkę prisigalvoti nebūtų scenarijų ir jais tikėti. Ypač, jei trūksta tikros informacijos ar ji sunkiai prieinama. Taip pat, kai stokojame kritinio mąstymo įgūdžių. Kaip atsiųstame pranešime spaudai pastebi dr. Birutė Pernaravičiūtė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo vaikų švietimo mokytoja, būtent kritinis mąstymas gali padėti mums atsirinkti tai, kas tikra ir patikima. Šis įgūdis skatina nuolat abejoti – matyti ir svarstyti alternatyvas, kelti klausimus bei ieškoti atsakymų į juos. Beje, abejoti tai nereiškia neigti ar kritikuoti. Netgi priešingai – išvystytą kritinio mąstymo gebėjimą turintis žmogus primena tyrėją, panašų į populiariuosius Šerloką Holmsą ar Erkiulį Puaro, nepasiduodančius emocijoms, tačiau lengvai atskiriančius faktus nuo nuomonių, tikrą ir nešališką informaciją nuo melagienų, madingų sąvokų ar etikečių.

Deja, pasak mokslininkės, šio gebėjimo visuomenėje labai trūksta – jo stokoja ir gyvenimiškos patirties dar nespėję prikaupti vaikai, ir naivumo bruožą turintys suaugusieji ar senjorai – ne taip jau retai išgirstame istorijų apie tuos, kurie patikliai atiduoda santaupas telefoniniams sukčiams, patenka į prekybos žmonėmis organizatorių pinkles, įsivelia į beprasmes veiklas ar projektus.

Kritinio mąstymo ugdymas vaikams ir paaugliams: strategijos ir technikos

Kritinio mąstymo gebėjimą vaikams reikėtų pradėti ugdyti ankstyvame amžiuje.

Pasakos, pašnekesiai apie jas ar žaidimai, taip pat improvizacijos jose nagrinėjamomis temomis, žinoma, pritaikant jas vaikų kasdienybei – tam puikiai tinka, pastebi Birutė Pernaravičiūtė.

Viena populiariausių, vaikams gerai pažįstamų pasakų, kurią pedagogė naudoja, kalbėdama, kad baimė, sunkumas ar blogis – ne visada toks didelis, kaip atrodo – apie Raudonkepurę, jos močiutę ir vilką – kaip vilkas Raudonkepurės močiutę prarijo.

„Vaikai kiek nustemba sužinoję, kad vilkas savo dydžiu nedaug skiriasi nuo vilkšunio. Ir močiutės, kuri jų vaizduotėje – didelė ir tvirta moteris – praryti nekramtęs niekaip negalėtų. Taip pokalbių ir klausimų pagalba vaikams atsiveria kitas vaizdas“, – savo patirtimi dalinasi vaikų mylima mokytoja.

Beje, nagrinėjant pasakas, nereikėtų griauti stebuklingo vaikų pasaulio – negalima kvestionuoti Kalėdų senelio ar Dantukų fėjos. Vaikai turi turėti savo pasakų pasaulį, tikėti stebuklais, skirti gerus ir blogus herojus.

Kitas metodas kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti – ekstremalių situacijų aptarimas. Apie jas įdomu kalbėtis, improvizuoti, atsakymų ieškoti ne tik vaikams, bet ir vyresniems jaunuoliams.

• Pavyzdžiui, jei kambaryje užsidegė užuolaida – ką darysime?
• Jei draugas nukrito nuo sūpynių – kokių veiksmų imsimės?
• Jei į troleibusą įlipo žmogus be apsauginės kaukės – ar liksime stovėti nuošalėje?
• Pažįstamas siūlo išbandyti tai, ko pats aiškiai nesupranti ar kam jokiu būdu nepritartų tėvai bei mokytojai (situacijų gali būti įvairių) – kaip pasielgsi?

Kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie tai, kas jiems aktualu, nevengiant paminėti grėsmių bei skatinti juos nuolat kelti klausimus, ieškoti informacijos, matyti alternatyvas, ypač svarbu. Dažnas jaunuolis už namų sienų susiduria su gausybe iššūkių, apie kuriuos tėvai dažnai net neįtaria. Ir tėveliams, ir mokytojams privalu mokyti vaikus juo įveikti savarankiškai.

Populiarusis žaidimas „Protmūšis“ – tai dar vienas kritinio mąstymo ugdymo būdas, kurį mielai renkasi ir vaikai, ir suaugusieji. Pasak Birutės, ši smagi pramoga puikiai stiprina ne tik kritinį mąstymą, bet ir bendravimą, bendradarbiavimą, komandinį darbą, savarankiškumą ar atsakomybę – visą asmeninių ir socialinių kompetencijų puokštę.

„Absurdo klausimai“ – paskutinis čia aptariamas minimas, metodas, kuri labai mėgsta taikyti neformaliojo švietimo mokytoja. „Savo mokiniams, susiskirsčiusiems į diskusijų grupeles, kartais pateikiu aptarimui „keistų“ klausimų – pavyzdžiui, Iš kur atsirado informacija? Kokios spalvos yra abstrakcija? Kokį kvapą turi valia?“, – pasakoja Birutė apie dar vieną, jau ketvirtą, ugdymo metodą. – Šios veiklos baigtis, pasak mokytojos – kaskart vienoda, vaikai sužino, kad jų darbas beprasmis ir kad į kiekvieną iš šių absurdo klausimų atsakymo nėra ir negali būti. Ilgainiui jie supranta, jog tiesiog neįsijungė kritinio mąstymo ir paslydo ant mano provokacijos.

Šis gebėjimas atskirti absurdą – logikos stokojančius, nemokšiškai, neprofesionaliai, skubotai sudėliotus klausimus ar darbus, kuriems neverta gaišti laiko – jiems labai praverčia. Padeda atsirinkti tik tai, kuo jie patys tiki.

Paskutiniai pastebėjimai

Siekiant rasti atsakymą į bet kokį sudėtingą klausimą, kritinio mąstymo bei kitų emocinių bei socialinių gebėjimų ugdytoja dr. Birutė Pernaravičiūtė pataria nesiblaškyti ir nenukrypti nuo tikslo – rinkti tik tą informaciją, kuri padės rasti atsakymą į išsikeltą klausimą; tikrinti bei rinktis patikimus informacijos šaltinius; atmesti emocijas; mąstyti toliaregiškai – stengtis pamatyti, kokį poveikį tai turės ateityje, įvertinti visas alternatyvas, gebėti abejoti bei priimti teisingą sprendimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Po atviro Palucko laiško Sakalas pripažįsta: partijos laukia nelengvas sprendimas audringą laišką parašė ir Andriukaitis (459)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas partijos pirmininko...

Valdžios ruošiama darbuotojų testavimo schema verslui kainuotų brangiai: tikrinimai vyktų kas savaitę (219)

Valdžia verslui siūlo įsigyti greituosius antigenų testus, kuriais darbuotojai būtų testuojami...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1232 nauji koronaviruso atvejai, mirė 16 žmonių mirė 50–99 metų žmonės (173)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1232 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 16 žmonių,...

Stringa Guogos mandato naikinimo procedūra: parlamentaras išvyko į užsienį (27)

Seimo nario mandato atsisakantis „darbietis“ Antanas Guoga informavo parlamento vadovybę apie...

Vyriausybė svarstys siūlymus švelninti karantiną: kas keistųsi? palaikymo burbulo nariams būtų leidžiama judėti tarp savivaldybių (368)

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, patiriantiems...

Panevėžio aplinkkelio tiltas virto betono krūva (15)

Jau netrukus ant Panevėžio aplinkkelio ims dygti naujas, europinius standartus atitinkantis...

Nusėdo akumuliatorius, automobilis neužsiveda ir laidų užvedimui neturite: yra problemos sprendimas išsamus veiksmų aprašymas (12)

Spaudžiant šalčiui dažnas atsisėdęs į automobilį ir pasukęs užvedimo raktelį vietoje...

Prieš išvykdamas į Vašingtoną Joe Bidenas nesulaikė emocijų (220)

Antradienį išrinktasis prezidentas Joe Bidenas itin asmeniška ir retkarčiais emocinga kalba...

Armonaitė: laisvėjant karantinui prioritetas bus teikiamas veikloms lauke atnaujinti (121)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako apgailestaujanti, kad slidinėjimo...

Profesorius atkreipė dėmesį į mažai žinomą koronaviruso simptomą – „COVID liežuvį“ (82)

COVID-19 pasižymi daug keistų ir netikėtų simptomų. Garsus Jungtinės Karalystės (JK)...