aA
Psichologai nustatė, kad trečdalis nustojusių lankyti mokyklą vaikų turi specialiųjų poreikių. Šiems vaikams sunku bendrauti, juos slegia psichologinės problemos, mokslas tampa nebeįveikiamas, todėl neįdomus. Tačiau du trečdaliai nelankančiųjų mokyklos vis dėlto šių poreikių neturi. Tad kas jiems pastojo kelią į mokyklą? Atsakymą į šį klausimą bandė surasti psichologė Danutė Bagdonienė.
Mergaitė su knyga
© Corbis/Scanpix
Net pirmokėliai nenori mokytis

Pasak psichologės Bagdonienės, tyrimų duomenys atskleidžia, kad po pusės metų, praleistų mokykloje, nenorą mokytis ima reikšti net 12 proc. pirmokėlių. Ketvirtoje klasėje šis skaičius didėja kone tris kartus - mokytis nebenori net 32 proc. ketvirtokų. Vaikams augant ir tampant paaugliais nenoras mokytis smarkiai padidėja. Bagdonienės teigimu, psichologai nenorą mokytis yra suskirstę į keturias kategorijas: epizodinį, latentinį, aktyvųjj ir komplikuotąjį.

Epizodinį nenorą mokytis turbūt yra patyręs kiekvienas žmogus, tačiau dažnas sėkmingai jį įveikė. Latentinis nenoras mokytis reiškiasi vangumu, kai per pamokas nesiklausoma mokytojų, o grjžus namo neruošiamos pamokos, bet bėgti iš pamokų dar nedrįstama. Aktyvusis nenoras mokytis išreiškiamas pamokų nelankymu, o komplikuotasis - kai iš pamokų bėgama prieš tai susipykus su mokytojais, juos išplūdus.

Tinginys geriau negu kvailys

Nenoro mokytis priežasčių psichologai ieško mokinio asmenybėje, šeimoje, mokykloje, kurioje jis mokosi, visuomenėje. Tarp asmenybėje glūdinčių priežasčių pabrėžiamas mokinio nesugebėjimas kontroliuoti savęs, prisiversti mokytis. Prie šių priežasčių priskiriamas ir pernelyg prastas savęs vertinimas, kai mokinys nebesitiki, kad sugebės atlikti vieną ar kitą užduotį, arba pernelyg geras savęs vertinimas, kuris skiriasi nuo pedagogų įvertinimo. Tokiu atveju mokinys, gavęs, jo manymu, blogesnį pažymį, negu vertos jo žinios, ima konfliktuoti su mokytoju.

Pastebėta, pasak Bagdonienės, kad pedagogai yra linkę blogai besielgiantiems mokiniams mažinti pažymius. Nemažai blogai besielgiančiųjų yra tapę antramečiais. Psichologės teigimu, įrodyta, kad tik dešimtadaliui antramečių pavyko pagerinti anksčiau turėtus pažymius. Be to, daugelis nepilnamečių jaučiasi nevykėliais, dėl savojo statuso jaučia gėdą, kenčia, o galop visai nustoja lankyti mokyklą.

„Mes, psichologai, vartojame sąvoką „įgytas bejėgiškumas". Tai tokia būsena, kai moksleiviai ima nebepasitikėti savo jėgomis. Taip pasijutę, jie nebeatlieka užduočių ir paprastai įgyja tinginio vardą. Tačiau jiems yra paprasčiau atrodyti tinginiais negu kvailiais, tad savąjį įgytą bejėgiškumą tokie mokiniai neretai dangsto tinginio kauke", - teigė Bagdonienė.

Nuo mokslo atbaido ir perdėta kontrolė

Vienas veiksnių, kurie lemia mokinių norą arba nenorą mokytis, yra tėvų požiūris į mokslą ir apskritai į gyvenimą. Tad stimulą mokytis labai pakerta tėvų girtuokliavimas, narkomanija, palaidas gyvenimas. Kita vertus, Bagdonienė atkreipė dėmesį į tai, kad gana neretai vaikus nuo mokymosi atbaido ir perdėta tėvų kontrolė. Protestuodami prieš besąlygišką kontrolę paaugliai neretai ima konfliktuoti, bėga iš namų ir mokyklos.

Tarp šeimoje glūdinčių vaikų nenoro mokytis priežasčių vis aktualesnis tampa motinų užimtumas darbe ir dėl to vaikų patiriamas emocinis atstūmimas - pervargusios motinos nebeturi nei laiko, nei sveikatos bendrauti su vaikais. Paliktiems vieniems ir trokštantiems jaustis savarankiškiems vaikams kartais nebeužtenka valios prisiversti lankyti mokyklos. Be to, psichologė atkreipė dėmesį į tai, kad mokinių norui mokytis ypač didelę reikšmę turi motinos išsilavinimas. Tėvo išsilavinimas šiuo atveju nėra toks svarbus.

Mokytojai - iš reikalo, bet ne iš pašaukimo

Iš mokykloje glūdinčių jos nelankymo priežasčių psichologė mini neįdomias pamokas ir žinių vertinimą pažymiais. Taip pat nustatyta, kad nemažai mokinių nėra pajėgūs mokytis pagal bendrąsias mokymosi programas, „įvardyčiau ir pedagogų rengimo problemas. Juk kiek daug žmonių nenori dirbti šio darbo, o mokytojais dirba vien todėl, kad daugiau neturi kur įsidarbinti", - sakė Bagdonienė.

Pasak jos, pedagogų rengimo problema - bene pagrindinė visuomenėje glūdinti mokinių nenoro lankyti mokyklos priežastis. Neabejotina, kad mokykloje mokytojas turi persvarą prieš mokinį. Tačiau jei tuo naudojasi, ironizuoja, žemina mokinius ir taip žadina jų neigiamas emocijas, drauge mokinį tiesiog išstumia iš mokyklos. „Lietuvai išties trūksta kompetentingų profesionalų, o drauge žmogiškuoju požiūriu gerų mokytojų", -įsitikinusi Bagdonienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (70)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Po košmariškos savaitės vairuotojams prabilo apie neišvengiamus pokyčius: žada baudas ir sankcijas (37)

Šiomis dienomis ne vienas vairuotojas ar pėstysis keiksnojo kelininkus dėl nevalytų kelių....

Ruoškitės: atkeliauja tikras speigas (141)

Naktimis temperatūra kris iki 19 laipsnių šalčio, dienomis – iki 14, artimiausių dienų orus...

Po slaptų pažymų dėl „Revolut“ – aiškesnis vaizdas: dalis informacijos paneigta (179)

Antradienį žiniasklaidoje paviešinta informacija galimai meta šešėlį ant finansų technologijų...

Į Lietuvą atvykęs „Michelin“ šefas iš Italijos parodė, kaip pasigaminti lietuvišką lydeką (18)

„Virtuvė neturi ribų“, – taip Trakų restorano virtuvėje kalbėjo „ Michelin “...

Pristatytas išmanusis su didžiausiu megapikselių skaičiumi ir nauju ekrano sprendimu

Paryžiuje pristatytas mažiau žinomo prekės ženklo Lietuvoje „ Honor “ išmanusis telefonas...

Ginčytinose teritorijose bręsta esminiai pokyčiai: prakalbo apie galimą susitarimą (111)

Japonijos ministrui pirmininkui Shinzo Abe šią savaitę skrendant į Maskvoje vyksiančias...

„The Beatles“ keliais: šalis, kurią aplankę muzikantai sukūrė žinomiausius hitus (4)

„ The Beatles “, joga, transcendentinė meditacija ir Indija – neatsiejami dalykai. Būtent...

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Prisiminkite visus „Eurovizijos“ laimėtojus nuo 2000-ųjų: braliukams čia sekėsi nepalyginamai geriau (3)

Naujasis tūkstantmetis paliko ryškią žymę „ Eurovizijos “ istorijoje – konkursas sparčiai...