aA
Narkomanų sutuoktinių pora jau septynerius metus į pasaulį žvelgia skaidriomis akimis, nejaučia visą kūną geliančio skausmo, nekrūpčioja nuo beldimo į duris. "Iš anų dienų neatsimenu nieko gero - tik baimę ir skausmą", - tokie buvo dvidešimt penkeri Genadijaus ir penkiolika Nadeždos gyvenimo metų. Istoriją pasakosime straipsnio herojės Nadeždos lūpomis.
narkot
narkot
Tuo metu, kai pradėjau vartoti narkotikus, visiškai nebuvo informacijos, kas tai yra, kuo žalinga, niekada nebuvau mačiusi kenčiančio ar pasiligojusio narkomano. Sovietmečiu, net ir dabar pabrėžiama, narkomanijos apskritai nebuvo. Nieko apie narkotikus nežinodami visi ir žiūrėjo į juos lengvabūdiškai. Narkotikai mums asocijavosi su energijos antplūdžiu, gera nuotaika.

Meno mokykloje mokiausi muzikos. Dauguma moksleivių vartojo narkotikus. Ne kartą teko regėti, kaip mokinukas prieš koncertą tualete leidžiasi "dozę" - tai buvo neatskiriama menininkų pasaulio dalis. Būdami už geležinės sovietų uždangos protestavome, kaip mokėjome, - klausėmės roko, bandėme narkotikus. Troškome viską patirti. Buvo 1970-ųjų pradžia. Pirmą kartą kvaišalus išbandžiau dar neturėdama šešiolikos - pasiūlė draugai. Pajutau ramybę, apėmė nenusakomas gerumas. Beje, tais laikais narkotikai buvo geros kokybės, net ne visada suvokdavau, jog išgyvenu abstinenciją.

Sąmoningai pasirinko žūtį

Genadijus pirmą kartą narkotikų pabandė devynerių, tačiau jokio malonumo nepatyrė. Ilgai gyvenęs tarp narkomanų ir kitiems narkotikus leisdavęs vaikinukas pats nuo jų laikėsi atokiai. Žinojo, kuo tai gali baigtis. Kvaišalus pradėjo vartoti sulaukęs dvidešimties, kai išgyveno nelaimingą meilę. Nors po pirmojo karto jam buvo gera, lengva, pasąmonėje labai aiškiai išgirdo balsą - tai žūtis.

Genadijų sutikau baigusi mokslus. Jau buvau narkomanė, jis turėjo dar didesnį kvaišalų vartojimo stažą. Tačiau tuokdamiesi prisiekėme vienas kitam mesti. Deja, gimus vaikui Genadijus susirgo - narkotikai buvo nualinę plaučius. Vaistų nebuvo, ir vyras skausmą malšinti ėmė narkotikais. Neatsilaikiau ir aš - jei esi kadaise vartojęs ir metęs, pakanka kelių kartų, kad vėl "užsikabintum". Absoliuti dauguma vartojančiųjų klaidingai mano, kad vos tik panorėjus pavyks mesti. Netrukus iliuzijos išsisklaidė, ir po metų supratau atsidūrusi beviltiškoje padėtyje.

Baisiausia, kad nebuvo kur ieškoti pagalbos. Į gydytojus kreiptis bijojau, nes buvo aišku, jog įrašys į įskaitą, tada sužinos milicija, ims persekioti. Ne vienas mūsų bičiulis gydytojams nešdavo kyšius - kad išrašytų vaistų, bet tylėtų.

Pavasaris - niūriausias metas

Tai būdavo baisiausias metas. Eini gatve ir imi pavydėti kiekvienai katei, kad jai nieko neskauda, nerūpi, iš kur gauti narkotikų. Pavasarį, kai viskas aplink žaliuoja ir atgyja, narkomanams prasideda sunkmetis, nes baigiasi atsargos.

Reikėjo pinigų ne tik pragyventi, bet ir narkotikams. Puikiai suvokėme, kad gyvenimas baigtas, išeities nėra, nuolat persekiojo mintys apie savižudybę, niekas nedžiugino, nebuvo jokios vilties, svajonės, ateities. Nori viską mesti ir niekada nebegrįžti, nes suvoki, jog narkotikai - menkas malonumas, užmokestis už jį - neišmatuojamai didesnis. O kad galėtum iš pat pradžių viską blaiviai apsvarstyti, sudėlioti į lentynėles ir suvokti - vardan ko?

Deja, atsiradus fizinei bei psichologinei priklausomybei neįmanoma blaiviai mąstyti. Tada narkotikus vartoji ne dėl "kaifo", o kad galėtumei atsistoti, eiti, dirbti. Prasideda "vaiduoklių gaudynės" - mėgini susigrąžinti buvusį malonumą, o jo nėra, tada didini dozę, tai stumia į dar didesnę aklavietę.

Apie patirtį būtina kalbėti garsiai, nes dauguma narkomanų tiesiog nesupranta, ką daro. Noriu pabrėžti: nė vienas gydymas - net pats brangiausias - stebuklų nedaro. Net ir gydydamasis neatsibusi vieną rytą sveikas ir laisvas išsivadavimo link einama žingsnis po žingsnio, o jie beprotiškai sunkūs...

Košmaras dieną ir naktį

Ne kartą su vyru mėginome liautis kvaišintis. Kiekvieną akimirką reikėjo save prievartauti, nes būdamas priklausomas nuo narkotikų rasi milijoną pasiteisinimų, kad galėtum prie jų grįžti. Jei tokias mintis geni iš galvos, jos ima tave persekioti sapnuose. Tas laikotarpis labai sekina. Kartais taip nuvargsti, kad neištvėręs grįžti į senąjį kelią.

Kas mums padėjo atsikratyti narkotikų? Suvokimas, kad yra tam tikra riba - ir jėgų, ir sveikatos. Kai kartą dėl kraujo užkrėtimo ir plaučių uždegimo patekau į reanimacijos palatą, išgirdau gydytojus kalbant, jog tėra 10 procentų tikimybė, kad pavyks išgyventi. Man buvo 36-eri.

Dvasios jėgų sėmiausi iš Dievo, o priklausomybę nuo narkotikų padėjo įveikti metadono programa. Svarbiausia - norėti išgyti ir išnaudoti visas programos teikiamas galimybes.

Nieko apie metadoną nežinantys žmonės nepateisina tokios programos. Metadonas - ne narkotikas. Jau pirmaisiais metais blokuojamas psichologinis potraukis, liaujamasi galvoti apie narkotikus.

Jis padeda geriau jaustis, normaliai dirbti, blaiviai galvoti, būti atsakingam už šeimą. O visiškos abstinencijos narkomanas neištvers - jis nuolat bus ties riba, jį kankins depresija, jis nieko negalės veikti. Metadono programa padėjo - jau septynerius metus mes be narkotikų. Genadijus juos vartojo 25 metus, aš - 15.

Nuo vaiko slėpė žiaurią tiesą

Ryžomės papasakoti savo istoriją. Norime, kad žmonės žinotų, kas yra narkomanija, kad išvengtų to, ką patyrėme mes. Turime be galo karčios patirties - tuos košmarų metus. Nieko gero iš jų neatsimenu, jie išbraukti iš gyvenimo.

Sunku būtų įvardyti, kiek ko praradome, netekome. O dar reikėjo rūpintis vaiku, slėpti nuo jo žiaurią tiesą. Visam gyvenimui liko kaltės jausmas, kad vaikui ne viską davėme. Būdavo, guliu be jėgų, negaliu nė rankos pajudinti, o sūnus ir sako: "Mama, aš jau suaugęs, pasakyk, kur nueiti, aš tau atvešiu vaistų".

Ypač buvo sunku, kai kartą mes, pasiryžę viską mesti, paprašėme mamos pas Šimti dvylikametį sūnų į Odesą. Paskui supratome padarę klaidą - vaikas mus dar suturėdavo nuo gaivališko potraukio.

Ačiū Dievui, sūnus visą gyvenimą mus mylėjo ir suprato, jog narkomanija - liga. Jis niekada neištarė jokio priekaišto. Dabar jis jau baigęs institutą ir net nerūko.

Vaikams nereikia meluoti

Dažniausiai į narkotikus įklimpsta žmonės, iki galo nesuprantantys, kas tai yra. Reikia išmokti gyventi pasaulyje, kur narkotikų yra kiekviename žingsnyje. Apie tai reikia kalbėti daug ir, žinoma, teisybę. Narkotikas narkotikui nelygu. Nereikia meluoti, kad kartą parūkęs žolės tapsi priklausomas nuo narkotikų. Paauglys, jei jau rūkęs, supranta, kad suaugusieji kalba neteisybę. Vaikai turi žinoti, kas jų laukia pradėjus vartoti kvaišalus, ir turėti alternatyvą - būrelių, kitokių pomėgių.

Dabar tarp jaunimo ypač paplitę stimuliatoriai. Šie narkotikai esą jiems suteikia daug energijos, gali nenuilsdami šokti iki ryto, negerti, nevalgyti. Nors ir sako, kad prie jų nepriprantama, tai - melas. Psichologinė priklausomybė itin galinga, tai patyrėme savo kailiu. O kaip šie narkotikai griauna organizmą...

Pirmiausia nukenčia plaučiai, juose ima kauptis vanduo, užkrečiamas kraujas, atsiranda auglių, net smegenyse. Ypač kenksmingi namų sąlygomis gaminami stimuliatoriai. Ten tiek visko prideda, jog padaro bombą, o ne narkotikus. Žinau ne vieną žmogų, kuris vartodamas stimuliatorius labai greitai mirė.

Prieš mėnesį 12 nevyriausybinių organizacijų įsteigė koaliciją "Galiu gyventi". Naujos organizacijos misija - padėti narkotikų vartotojams, ŽIV infekuotiesiems, sergantiesiems AIDS integruotis į visuomenę.

"Šių žmonių izoliavimas ir diskriminavimas kursto nusikaltimus, priešiškai nuteikia visuomenę. Ignoruodama pažeidžiamų grupių problemas ir jų nespręsdama, visuomenė saugi nebus", - pabrėžia koalicijos pirmininkė Virginija Ambrazevičienė. Koalicija sieks, kad priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio būtų pripažinta sunkia liga, būtų kompensuojami medikamentai narkomanijai gydyti, kad būtų taikoma ŽIV antivirusinė terapija.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kokia iš tiesų yra Lukašenkos strategija: tai, ko labiau už koronavirusą bijo Baltarusijos lyderis (269)

Katastrofos nėra. Taip toliau užsispyręs tikina Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka,...

NT bendrovės paviešino savo rezultatus: tokių skaičių ekspertai jau seniai nėra matę siunčia žinią pirkėjams (210)

Kol lietuviai namuose leidžia ketvirtąją karantino savaitę, NT vystymo bendrovės Lietuvoje...

Skvernelis: gali būti, kad esame lūžio taške

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai Velykų savaitgalis valdant koronaviruso...

Lietuvoje – 17-asis mirties nuo koronaviruso atvejis (92)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas septynioliktasis mirties nuo...

Koronaviruso susirgimų skaičius šalyje – 999, praėjusią parą fiksuoti 44 nauji atvejai (118)

Lietuvoje iš viso jau užfiksuoti 999 koronaviruso atvejai. Praėjusią parą ištirti 3242 ėminiai,...

Daugėja įrodymų, kad pasaulinė recesija jau prasidėjo (54)

Daugėja įrodymų, kad šių metų kovą prasidėjo gili pasaulinė recesija. Griūties mastas jau...

Skvernelis: Vyriausybė ruošia keturių dalių planą dėl karantino švelninimo (116)

Vyriausybė kitą savaitę planuoja paskelbti preliminarų keturių dalių planą, kada laipsniškai...

Marya Hannun, Sophie Spaan

Laikotarpis, kai Europa dievino islamą (4)

Nors dabar Europoje norima drausti net dėvėti hidžabą, kažkada žemyno aristokratai...

Namą pardavinėjanti Gintarė Karaliūnaitė nuleido kainą: dauguma čia atvyksta pasižiūrėti lyg į muziejų (84)

Žinoma atlikėja Gintarė Karaliūnaitė sako, jog per tris pastarąsias savaites išgyveno...

Po žinios apie netektis Namajunas šeimoje UFC atšaukė artimiausią renginį atidėti ir kiti suplanuoti turnyrai

Nepaisant UFC organizacijos vadovo Dana White'o ryžto atnaujinti UFC turnyrus, artimiausias...

|Maža didelių žinių kaina