Šie judrūs gyvūnai mėgsta žmonių draugiją. Nors kasdienė jų priežiūra nėra sudėtinga, šiems augintiniams reikia skirti itin daug laiko ir kantrybės.
Kasdienė priežiūra
Maudymas. Dažnos maudynės padeda tik neilgam atsikratyti nemalonaus augintinio kvapo. Po šios procedūros jis gali tapti dar stipresnis. Šeškus patartina maudyti kartą per kelis mėnesius. Būtina naudoti tik kokybišką gyvūnams skirtą šampūną.
Dantys. Šeškai neturi stiprių dantų. Todėl jiems išdygus augintinį patariama šerti sausu maistu. Tuomet dantys natūraliai valosi ir kaupiasi mažiau apnašų. Augintinio nepatariama lepinti skanėstais, kuriuose daug cukraus. Derėtų nepamiršti apžiūrėti gyvūno dantų, dantenų, atkreipti dėmesį į burnos kvapą.
Ausys. Jas būtina valyti tik specialiais krapštukais ar vata. Po maudynių ar pasivaikščiojimo šeško ausis reikia išvalyti. Nes drėgnose ir nešvariose ausyse gali atsirasti mikroorganizmų. Netinkama jų priežiūra gali sukelti įvairius uždegimus, o jų negydant, išsivysti vidinės ausies infekcija. Jeigu šeškas nuolatos krato galvą, kasosi ausis, kurios yra paraudusios, patinusios arba iš jų sklinda nemalonus išskyrų kvapas, būtina augintinį vesti pas veterinarą.
Nagai. Juos karpyti reikia kas 2–4 savaites naudojant specialias žirkles. Nagus būtina kirpti tik iki gyvuonies. Tokiai procedūrai šeškai dažnai priešinasi, todėl juos patariama kirpti, kai augintinis miega.
Blogas augintinio kvapas
Nemalonų kvapą turi tik nekastruoti patinai. Bėgant laikui jis išnyksta. Tinkama priežiūra, mityba ir laiku atlikta kastracija gali išspręsti blogo kvapo problemą. Svarbu dažnai valyti šeško guolį, kuriame jis gyvena. Būtina žinoti, kad po kiekvienų maudynių atsiveria riebalinės liaukos, todėl specifinis gyvūno kvapas paaštrėja. Kokybiškas augintinio ėdalas turi sudaryti apie 32 % proteinų, 20–30 % riebalų ir 2–3 % augalinių skaidulų. Tinka ir katėms skirtas ėdalas. Vandens dubenėlis turi būti nuolatos papildomas.
Santykiai su kitais gyvūnais
Šeškai gana gerai sutaria su katėmis. Tačiau pastarosios ignoruoja naminius šeškus ir dažnai tūno vietose, kur yra nepasiekamos. Draugystė su šunimis priklauso nuo jų veislės. Pavyzdžiui, medžiokliniai šunys šeškus gali laikyti grobiu. Maži šuniukai taip pat nebus itin geranoriškai nusiteikę bičiuliautis. Tačiau tarnybiniai ir dresuoti šunys su šeškais sutaria itin gerai. Galbūt dėl to, kad tokie keturkojai besąlygiškai klauso komandų. Jeigu namie gyvena šeškas ir graužikas, tuomet būtina pasirūpinti abiejų saugumu. Šie gyvūnai iš prigimties yra plėšrūnai, todėl medžioja graužikus. Jie yra panašūs į kates, nes, užuodę grobį, greitai suklusta ir pasiruošia medžioklei. Dėl to šeškai ir graužikai niekada nesutars. Jeigu turite akvariumą, didelių problemų neturėtų kilti. Tačiau būna atvejų, kad šie gyvūnėliai geba pagauti ir žuvytes. Todėl akvariumą derėtų laikyti tokioje vietoje, kurios nepasiektų šeškas.
Šiam augintiniui nepavyks susidraugauti ir su paukščiais. Pavyzdžiui, dideliam sparnuočiui jis pats bus grobis, o mažas taps jo auka. Šeškai itin mėgsta medžioti įvairius roplius, todėl su jais tikrai nesutars.
Auklėjimas
Naminius šeškus galima išmokyti gamtinius reikalus atlikti į tam skirtą dėžutę. Norint tai padaryti, augintinius reikėtų 2–3 savaites laikyti narve, kuriame būtų dėžutė, skirta tuštinimuisi. Taip gyvūnas prie jos pripras ir gamtinius reikalus joje atliks netgi tuomet, kai bus paleistis iš narvo. Atsibudęs gyvūnas gamtinius reikalus atlieka po 5–15 min. Mokant gyvūną tuštintis namie, jį reikėtų pažadinti, tuomet padėti į dėžutę. Kai šis išsituštins, galima apdovanoti skanėstu arba leisti pabėgioti po namus. Patariama šešką nuolatos stebėti. Kur jis nuspręs atlikti gamtinius reikalus, ten ir reikėtų padėti dėžutę. Už gerą darbą augintinius būtina kaskart pagirti ar motyvuoti davus skanėstą. Šie gyvūnai yra itin protingi, todėl greitai supranta dėl ko yra giriami ar baudžiami.
Todėl dažnai tuštinasi leistinoje vietoje, kad iš šeimininko gautų skanėstų. Jeigu gyvūno niekaip nepavyksta įpratinti tuštintis tik leistinoje vietoje, tuomet reikėtų skirti bausmę – uždaryti į narvą. Šeškams itin patinka būti lauke, todėl mėgstantiems pasivaikščioti jie būtų puikūs kompanionai. Šeškus derėtų vedžioti pavadėliu, kuris iš pradžių kels neigiamas emocijas, tačiau po kelių dienų pripras prie jo.
Šie augintiniai geba atpažinti savo šeimininkų balsus, netgi savo vardą. Tačiau prie pastarojo juos reikėtų pripratinti kaskart meiliai paėmus ant rankų, šeriant ir tariant jo vardą. Kad ir koks šeškas būtų paklusnus, savo prigimties jis nepamirš ir maisto likučius visada kur nors slėps. Gėlių mylėtojams nepatartina auginti jų namie, nes šiems gyvūnams patinka rausti žemes, netgi esančias vazonuose. Nenustebkite, jeigu jūsų augintinis bandys kapstyti lovą, kilimą, žemę, esančią gėlių vazonuose. Šio įpročio bausmės nepakeis.
ĮDOMU
Šeškai miega apie 16 val. per parą, todėl būtina tinkamai įrengti jiems guolį.
Apie 90 % patelių prasidėjusi ruja savaime nesibaigia. Tuomet padidėja estrogenų lygis ir sutrinka eritrocitų, leukocitų bei trombocitų gamyba. Dėl to patelė gali susirgti mažakraujyste, nusilpti, susirgti ir nudvėsti.
Nuo sausio mėnesio iki pavasario pabaigos suaktyvėja patinų riebalinių liaukų veikla, todėl jie turi tokį stiprų muskuso kvapą ir teritoriją pradeda žymėti šlapimu.
Šeškas pradeda skleisti nemalonų kvapą, kai išsigąsta arba susijaudina.
Šie augintiniai, prižiūrimi ir tinkamai maitinami, gyvena apie 15 m.
Šeškai yra trumparegiai ir visiškai nebijo aukščio, todėl būtina juos saugoti nuo įvairių pavojų.
Šiuos gyvūnus galima kastruoti, kai jie sulaukia 5–6 mėn.
Šeškus kartą per metus būtina skiepyti nuo maro ir pasiutligės.
Patelės laukiasi tik 6 savaites.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
