aA
Fizinės bausmės visuomet buvo neatskiriama auklėjimo dalis. Kuomet viduramžiais labiausiai vertinamos savybės buvo paklusnumas, kuklumas, nusižeminimas, be bausmių buvo neįmanoma išsiversti. Jos gyvybingus, betarpiškus, nevaldomus vaikus paversdavo nuolankiais, paklusniais ir analitiškais miesčionimis.
Įžūlus vaikas
Netgi karalių vaikai kas dieną patirdavo kaip motiniškas švelnumas ir bučiniai nejučiomis virsdavo antausiais.

Lūžis požiūryje į auklėjimo griežtumą įvyko XX amžiuje po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet, psichologijos aušroje, mažamečių nusikaltėlių ir užkietėjusių recidyvistų tyrimai parodė, kad didžioji jų dauguma vaikystėje kentėjo dėl meilės, o ne dėl bausmių trūkumo. Šiandien mokslinis vaiko auklėjimas suponuoja visišką atsisakymą ne tik fizinių, bet ir psichologinių bausmių lygiateisio dialogo naudai.

Tačiau senosios “botago ir riestainio” tradicijos vis dar stiprios. Visa esmė tame, kad žmogaus prigimtyje (ir tai atitinka gamtos dėsnius) – auklėti savo vaiką taip, kaip jis buvo auklėjamas pats. Ir ar daugelis iš mūsų vaikystėje nesusipažinome su tėvo diržu ar motinos pliaukštelėjimu per užpakalį? Prisiminimai ne patys maloniausi, tačiau pasąmonėje mes, tapę tėvais, vadovaujamės šiuo auklėjimo metodu ir savo vaikų atžvilgiu.

Dažnai mama (pakalbėkime kol kas apie ją, nes standartinėje šeimoje būtent mama užsiima auklėjimu) tam tikru vaiko vystymosi etapu padaro išvadą, kad jis tapo nevaldomas. Dėl to ji daro kitą išvadą, kad “jis kitaip nesupranta” ir griebiasi bausmių. Tačiau ir bausmės, ypač jeigu jos tapo sistemiškomis, nesukuria “supratimo” iš vaiko pusės.

Konfliktas

Kelias į bausmes būna dviejų rūšių. Arba jūs taip užsiėmę, kad neturite galimybės ilgai užsiimti su vaiku: stebėti jo elgesį, retkarčiais nukreipti jo dėmesį nuo nepageidaujamų užsiėmimų, kantriai aiškinti jo neteisumą. Nedelsiant pliaukštelėti jam per užpakalį ir pasakyti “negalima” žymiai paprasčiau ir greičiau. Tačiau ką jaučia jis? Trumpą, tačiau nesuprantamą skausmą, pažeminimą, baimę dėl jūsų elgesio nemotyvuotumo (jo požiūriu).

Jis niekaip nesusies šių nemalonumų su savo įdomiausiu ir svarbiausiu užsiėmimu: piešimu ant sienų apmušalų, piešinėlių iškirpimu iš knygų arba cukraus sumaišymu su druska, o grikių kruopų – su makaronais. Žinoma, tokie pliaukštelėjimai iš pradžių jam kels stresą, nukreipiantį jo dėmesį nuo “nepageidaujamų” užsiėmimų. Tačiau greičiausiai jis paprasčiausiai liausis kreipęs į juos dėmesį, kaip ir į visus kitus reguliarius, tačiau neturinčius priežasties reiškinius.

Yra ir kitas kelias. Jūs ilgai, ramiai ir protingai mėginate parodyti vaikui, kad jis padarė “blogai”, o jis nesupranta. Ir tuomet jūs, išeikvojęs visas savo pedagoginių gebėjimų atsargas, ryžtatės imtis bausmės. Sustokite! Juk kol jūs elgiatės su juo “geruoju”, jūsų santykiai išlieka geri. Vaikas nuoširdžiai mėgina suprasti jus, gerbia jūsų autoritetą ir jaučiasi išdidžiai, kad jūs bendraujate su juo kaip su sau lygiu. O jeigu jis vis tik “nesuprato” savo kaltės, bausmė nepadės.

Ar matote, kad tėvai, kurie kas dieną baudžia savo vaikus netgi už menkiausias pražangas, lygiai taip pat bejėgiškai skėsčioja rankomis ir sako: “jis nesupranta”.

SISTEMIŠKOS BAUSMĖS NEATLIEKA JOKIOS AUKLĖJAMOSIOS FUNKCIJOS: TAI TIK PRIEVARTOS VEIKSMAS, VAIKO VIDUJE SUKELIANTIS TIK BAIMĘ, NEAPYKANTĄ IR ABSOLIUTŲ NESUPRATIMĄ.

Įžūlus vaikas

Žinoma, reguliarus mušimas neleistinas, pasakysite jūs, tačiau kartais tenka… taip išeina… trūko kantrybė… pratrūkau… Besąlygiškai, gyvenime visuomet būna momentai, kuomet pratrūkstame. Šiandien tai jaučia visi: artimieji, kolegos, pirmą kartą sutikti žmonės ir, deja, vaikai. Jeigu vaikas papuolė “po karšta ranka” ir buvo nepelnytai nubaustas, nelaikykite atsiprašymo už tai žala savo autoritetui. Rimto atsiprašymo, kaip lygiam sau žmogui. Juk jūs dažnai reikalaujate atsiprašymų iš vaiko, ugdydami jame atsakomybę už savo poelgius. Tai kodėl gi savo neteisumą (o vaikas puikiai tai supranta) jūs paliekate lyg skolą?

Ir vis tik, tvirtinsite jūs, bausmės būna teisingos ir būtinos: būna priežasčių. Kokios gi jos?

Vaikas blogai elgiasi, daro kažką piktybiškai, puikiai žinodamas, kad jus erzina? Gali būti, jis paprasčiausiai pyksta ant jūsų (įsivaizduokite, juk jūs irgi ne angelas) ir nemato kito būdo parodyti tai. Nubaudę jį jūs tik užrakinsite šį nepasitenkinimą begaliniame rate. Būkite aukščiau jo: susitaikykite pirmi.

Dėl neatsargumo jis laužo daiktą, kuris jums svarbus kaip prisiminimas arba yra brangus? Jūs per daug iš jo reikalaujate: prieraišumas praeičiai ir pinigams dar nepalietė jo idealaus pasaulio, kur viskas prieinama ir viskas dar ateityje.

Buvo grubus reaguodamas į jūsų susierzinimą? Jis paprasčiausiai mėgdžioja jus, kas kitais atvejais jus tik prajuokintų.

Laužo ką tik nupirktą sudėtingą ir brangų žaislą? Jam tai – dalis nepažįstamo ir nepatirto nežinomų dalykų pasaulio. Bauskite jį už tai reguliariai ir jis, gali būti, praras bet kokį susidomėjimą jį supančiu pasauliu ir, greičiausiai, jumis taip pat.

Vos nepateko po automobilio ratais, nes žiūrėjo į kitą pusę? Jeigu jis atsidūrė važiuojamojoje dalyje vienas – tai yra jūsų kaltė. Jeigu kartu su jumis – tai jis visiškai atiduoda savo saugumą į jūsų rankas, kaip ir yra įpratęs daryti nuo savo atsiradimo šiame pasaulyje akimirkos.

Liūdnas vaikas

Būna atvejų, kai vaikas tikrai kaltas. Jeigu jūs jau jam aiškinote, kad toks poelgis yra blogas ir jeigu jūsų tarpusavio santykiai yra geri, tai dėl savo poelgio jis nusimins ne mažiau nei jūs (gali būti, kad jį netgi teks raminti). Tačiau jeigu dabar jūs jį nubausite, jam išnyks ir ši menkiausia sąžinės graužatis. Jis pradės aklai gintis pamanęs, kad pasaulis jam, ir taip nelaimingam, yra per žiaurus.

Nubaudę vaiką už sudaužytą vazą jūs neapsaugosite savęs nuo panašių nemalonumų ateityje. Jis nesiliaus dūkęs, žaidęs kambaryje su kamuoliu ir su dulkių sūkuriu lėkti link indaujos. Paprasčiausiai kitą kartą į retorinį klausimą “Kas tai padarė?” jis jau neatsakys taip sąžiningai ir atvirai kaip anksčiau. Greičiausiai kalta bus katė, jaunesnė sesuo arba “ji pati”.

Lygiai taip pat, bausdama vaiką už dvejetą mokykloje, jūs nepasieksite, kad jis taptų pavyzdingu mokiniu. Paprasčiausiai žymiai išaugs jo pasiekimai klastojant dokumentus.

Ko jūs besiektumėte, sulauksite vieno ir to paties rezultato: ne priežasties (nusikaltimo) pašalinimo, o išsisukinėjimo nuo pasekmių (bausmės). Tai reiškia melo, uždarumo, nepasitikėjimo, kuomet atvirumas su tėvais vietoje palengvėjimo ir konkrečios pagalbos atneša tik pasmerkimą ir papildomus nemalonumus.

Ar daugelis mergaičių patikėdavo mamoms savo “moteriškas” problemas? Ar daugelis vaikinų kreipėsi į tėvus, susidūrę su gatvinėmis problemomis? Ne. Paprasčiau pasidaryti abortą, “kad tik mama nesužinotų”. Arba įklimpti kriminale, “nes tėvas sužinos – primuš”.

O kas bus po to? Abejingumas, apatija, iniciatyvos nebuvimas, žiaurumas. Ir pasąmoningas savo vaikystės kopijavimas auklėjant savo vaikus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (904)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (110)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Pristatė, kaip galėtų atrodyti nacionalinis stadionas papildomai siūlo oro gondolą iš miesto centro (33)

Aukščiausiojo Teismo į konkursą sugrąžinta įmonė „ Vilniaus nacionalinis stadionas “...

Prie derybų stalo susėdę mokytojai sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio: nuotaikos – kalėdinės (106)

Ketvirtadienio rytą mokytojai su laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu Roku...

Eligijus Masiulis kaltina prof. Landsbergį užleidus Lietuvą „valstiečiams“ (356)

Į politiką grįžtantis ir į Klaipėdos merus kandidatuojantis teisiamas buvęs Liberalų...

„Revolut“ Lietuvoje tampa banku (116)

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „ Revolut “ Lietuvoje gavo specializuoto...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (38)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Įvertino Vyriausybės darbą skirtingose srityse: turi sunerimti dėl keturių (341)

Lapkričio 4 – gruodžio 3 dienomis Rinkos tyrimų centras Tėvynės Sąjungos – Lietuvos...

Tragedija laivų statykloje: lūžo krano kabina, žuvo du žmonės (88)

Ketvirtadienį, 7.48 val., pranešta, kad Klaipėdoje, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, lūžo...

Nerandate darbo? Žvilgtelėkite į savo CV: didžiausios klaidos, kurias kartoja visi (25)

„Būkite originalūs – nekartokite svetimų klaidų!" – skelbia darbo paieškų portalo...