aA
Psichologai sako, kad mirties baimė būdinga mums visiems. Anot jų, tai Dievo dovana, leidusi žmonijai išsilaikyti žemėje. Mirties baimė - būtinas pojūtis, kad gyventume, nes kai bijome, daug ką darome, kad liktume gyvi ir sveiki. Juk ir skęsta dažniau tie, kurie moka plaukti.
Raimundas Alekna
© Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, mirties bijome todėl, kad mus gąsdina nežinomybė, kelianti nesaugumo jausmą.

Laikui bėgant, žmonėms būdinga susitaikyti su mintimi, kad visi kada nors paliksime šią žemę. Tačiau būna atvejų, kai mirties baimė tampa įkyri ir apie ją galvojama kiekvieną minutę. Dažniau taip nutinka tiems, kieno vaikystė nebuvo labai savarankiška. Nesvarbu, ar šiltnamio sąlygas ir pastovią globą vaikas juto iš didžiulės tėvų meilės, ar iš noro pilnai viską kontroliuoti. Toks žmogus ir suaugęs nori, kad viskas priklausytų nuo jo, gi mirtis nepriklauso nuo nieko. Praradę galimybę valdyti situaciją, galime pasijusti labai prastai, net supanikuoti.

Raimundas Alekna
© Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

Mažiau mirties bijoma tuo atveju, jei kažkokiais būdais sugebame įprasminti savo gyvenimą, pasakyti sau, dėl ko gyvename. Kitaip tariant, randame paaiškinimą, kad galėtume suvokti, jog mūsų buvimas žemėje nebuvo bergždžias ir beprasmis. Palikdami „pėdsaką“ – darbus, vaikus, idėjas, mes tarsi įgyjame nemirtingumą, susiliejame su amžinybe. Lengviau mirtį priima ir tie, kas tiki pomirtiniu gyvenimu.

Kai kas sako, kad mirties baimė gali būti egoizmo išraiška. Argumentas – žmogui gaila ne mirusiojo, o savęs, koks nelaimingas jis bus. Tačiau R. Aleknos įsitikinimu, tai ne egoizmas, o normali baimė tapti vienišam. Mes visi bijome prarasti tuos žmonės, kurie mums padėdavo, kai reikėjo, į kuriuos galėjome remtis. Kita vertus, kol artimieji gyvi, jie tarsi apsaugo mus nuo mirties, nes neva neateina mums „eilė“. Sykį pagyvenusi moteris, palaidojusi paskutinį šeimos narį, tyliai tarstelėjo: „na štai, dabar ir man kelias anapus laisvas.”

Žmonėse įprasta tikėti, kad tėvai miršta pirmieji. Tačiau tai nepanaikina mūsų baimės dėl mirties. Juk kai miršta tėvai, jei žmogus neturi nei brolių, nei seserų, jis jaučiasi nieko nebeturintis. Mirtis nepalieka nieko, kas atvedė žmogų į šį pasaulį, sustiprėja pojūtis, kad kiti žmonės aplinkui - svetimi.

Jei apie tai susimąstoma laikas nuo laiko, viskas natūralu. Tačiau jei savo ar kitų mirties baimė persekioja kiekviename žingsnyje, reikia imtis priemonių, kad ją suvaldytum. Visų pirma, reikia racionaliai paaiškinti pačiam sau, ką ta baimė sako, ką mes norime vietoj jos jausti, ir ko tam reikia. Jei žmogus bijo, kad mirs tėvai, galima pasirūpinti, kad artimieji profilaktiškai pasitikrintų sveikatą, atsisakytų žalingos veiklos, pailsėtų. Padeda ir pokalbis su artimaisiais, dėl kurių bijoma - gal jie gali labiau rūpintis savimi?

Antras būdas sumažinti baimę – įvertinti jos dydį. Kitaip tariant, suvokti, kad jei kiti susidorojo su šia problema, nugalėjo šią baimę, tai ir aš galiu. Tačiau jei mintis apie mirtį tampa išties įkyri, galima kreiptis pagalbos ir į specialistus. Neretai įkyrias baimes sukelia emocinis ar fizinis pervargimas. Apskritai, bet koks „varžtelis atsisuka“ tuomet, kai žmogus pervargsta, ir nebepatempia to, ką manėsi galįs daryti. Visi įkyrumai, fiks-idėjos paaštrėja tuomet, kai žmogus daro daugiau, nei iš tiesų gali.

Mirties baimė sveiko proto ribose, kai kyla klausimas “ką aš darysiu, kai tai nutiks, kaip jausiuos, nerimas, kad keisis gyvenimas” – yra normalu. Bet jei dabar nėra pagrindo nerimauti, o žmogus kas minutę galvoja apie mirtį – tai jau liguistos būklės požymis. Tuomet būtina sustoti, leisti sau pailsėti, daugiau bendrauti su artimaisiais ir draugais ir pasirūpinti savimi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (212)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (46)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Teisėsauga suėmė Algirdą Paleckį: įtariamas šnipinėjimu (146)

Galimo šnipinėjimo bylą tirianti teisėsauga suėmė buvusį Socialistinio liaudies fronto...

Grybauskaitės ir Skvernelio konfliktas: malšinti aistras siūlėsi ir Pranckietis (35)

Augant įtampai tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Pokyčiai pasaulyje grasina suvalgyti kone visus norvegų sukauptus pinigus Gerovės fonde (59)

Jei pasaulis imtųsi entuziastingiau kovoti su iškastiniu kuru, Norvegijai tai kainuotų daugiau nei...

Putino meilė Saudo Saudo Arabijos kronprincui – daug didesnio plano dalis (55)

Kartais rankos paspaudimas gali reikšti daug. Richardo Nixono ištiesta ranka Zhou Enlai 1972 metais...

Lietuviškas šventinis stalas iš arti: kaip mitybos specialistai vertina dažniausius patiekalus (17)

Silkė, balta mišrainė, mandarinai – artėjančių švenčių stalo klasika. Skaičiuojama, kad...

Byra žinomo verslininko Vytauto Kaikario ir jo žmonos Gretos Vaitkutės santuoka (6)

Prieš pat didžiąsias metų šventes skirtingais keliais oficialiai nusprendė pasukti žinoma...

Tris savaites ŠMM praleidę mokytojai palieka ministeriją: streiką planuoja stabdyti penktadienį (87)

Lygiai tris savaite Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) praleidusiems mokytojams trečiadienį...