aA
Įsivaizduokite Vilniaus Senamiestyje vaikštinėjantį vyriškį su šunimi. Ir dar įsivaizduokite tuo pačiu šaligatviu pėdinantį jauną vadybininką. Kurį iš jų užkalbins žavi panelė, išlėkusi pasidžiaugti pavasariu? Jeigu jūsų vaizduotė nebyli, pasufleruosime: užkalbins šunį. O paskui ir šeimininką. O jau po to savo darbą tegul dirba pavasaris... Tačiau kalbėsimės ne apie žmonių meilę, o apie miestą ir šunis.
Vyras su šunimi
© S.Valujevos nuotr.
Aplenk tą miestą

Senovės išminčius sakė: „Aplenk tą miestą, kur negirdėti krykštaujančių vaikų ir lojančių šunų“.
Šunys gyvena miestuose nuo tų laikų, kai žmonės ėmė statyti miestus. Šiandienos šunys suteikia betono džiunglėms gyvybės, priartina žmogų prie gamtos. Ir, kaip teigia statistika, suartina žmones.

Šuo yra gamtos padaras, nelengva jam buvo pritapti prie naujos aplinkos. Bet, kita vertus, nė viena gyvūnų rūšis nepažengė taip toli, kaip šunys. Jie pritapo ankštoje erdvėje ir priprato prie nuolatinio šurmulio. Jie keliautų su savo homo sapiens į pasaulio kraštą.

Marš į mokyklą

Kad mieste žmogus ir šuo jaustųsi patogiai, prisieina laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių. Pirmiausia, mokytis. Štai žmonės baigia mokyklas. Norėdami vairuoti automobilį, išklauso kursus ir išlaiko egzaminus. O šuo? Jis juk nekvailas, tačiau dažnai lieka „beraštis“.

Tingus šeimininkas per visą gyvenimą taip ir neišmoko elementariausių dalykų. Augintiniui įsivėlus į konfliktą, sužalojus žmogų ar gyvūną, jis apšaukiamas agresyviu arba kvailiu. Pasitaiko, net užmigdomas, nes negali gyventi tarp žmonių.

Ką apie tai mano patyrę šunų augintojai? Devyniolika metų šunis laikanti vilnietė Rita Jakštaitė sako, kad pirmiausia reikia didinti šunininkų sąmoningumą ir atsakomybę – kiekvienas turi suvokti, kad jo pareiga yra garantuoti aplinkinių ir augintinio saugumą: „Užsienyje to siekiama ne draudimais ar piktais pareiškimais, o griežta teisine atsakomybe.

Labai norėtųsi, kad ir mes sektume šiuo pavyzdžiu. Mūsų krašte miestų gyvūnų laikymo taisyklės skirtingos, reikalavimų ir draudimų daug, bet nesukurtas mechanizmas, kaip nubausti pareigų neatliekantį šeimininką“.

Šuo, skirtingai nei žmogus, yra atsakingas padaras. Jis mėgsta režimą ir tvarką, aiškias komandas, trumpą kalbą. Tačiau jeigu jo šeimininkas nesilaiko jokios tvarkos ir taisyklių, ko tikėtis iš šuns?

Ir gyvūnas nusprendžia: tapsiu gaujos (šeimos) vadu namie, kieme ir visame mieste. Su tokiu geriau nesusitikti.

Jeigu gyvūnas nuo mažens neauklėtas, o šunys gyvena 10-16 metų, šeimininkas kariauja nesibaigiantį karą. Kenčia abu. Kenčia šeima ir aplinkiniai. Šuo patiria kasdienį stresą, nes nesuvokia, ko iš jo norima. Jis elgiasi natūraliai. Taip, kaip liepia instinktai.

Stresą patiria ne vien šuo, bet ir žmogus. Pasekmė: prasta nuotaika, sutrikęs širdies darbas, padidėjęs kraujospūdis. Visa tai – abiems.

Miestiečio šeimininko atsakomybė didesnė, palyginti su šunų augintoju, gyvenančiu kaime. Miesto šuns šeimininkas atsako už aplinkinių saugumą, viešą rimtį, žmonių sveikatą. Vaikštinėdamas su šunimi jis net formuoja miesto įvaizdį.

„Neseniai pas mane svečiavosi danai su savo augintiniu.– prisimena R. Jakštaitė. – Raudonavau iš gėdos aiškindama, jog apžiūrėti Vilnių vedantis jų šunį bus nepatogu. Vargu ar jie suprato, kodėl jų šuo, nedidelis terjeras, viešose vietose turėtų segėti antsnukį (pirmąsyk pamatė „stebuklą“ – mažiuką antsnukį).“

Miesto šuo, išbėgęs į lauką, patiria daugybę išmėginimų: ankštuose kiemuose juda automobiliai, dviratininkai, mopedai, praeiviai, kiti gyvūnai. Pilna keistų kvapų ir visokių dirgiklių. Todėl net puikiai išauklėtas šuo, išlėkdamas į laiptinę ir kiemą, turi būti su pavadėliu. Bus saugiau šuniui ir aplinkiniams.

„Kai manęs klausia, kokia bendrojo klusnumo komanda svarbiausia miesto šuniui, atsakau, kad svarbiausia yra augintinio socializacija, rami reakcija į žmones ir gyvūnus“,– sakė šiperkių augintoja Svetlana Valujeva. Pasak pašnekovės, tai ir yra šuns pradinė mokykla.

Sveikas šuo = sveikas šeimininkas

Gyvendami šunys ir žmonės supanašėja. Jie net serga panašiomis ligomis, jiems maudžia sąnarius, sloguoja. Ir miršta jie dėl panašių ligų.

Dažna šio amžiaus žmonių ir augintinių bėda – antsvoris. Miesto šunys ne tokie judrūs kaip jų gentainiai kaime, jie minta kaloringesniu ėdalu, užtat ir nutunka.

Didžiojoje Britanijoje net prasidėjo teismų procesai prieš šeimininkus, leidusius savo augintiniams nutukti. JAV atlikti tyrimai rodo: apkūnūs šeimininkai laiko apkūnius šunis. Storuliai yra geraširdžiai, neatsispiria augintinio atodūsiams.

Turintys antsvorio gyvūnai kenčia dėl širdies nepakankamumo, sąnarių, inkstų ir kt. ligų. Juos kamuoja virškinimo ir tuštinimosi problemos, meteorizmas. Viskas taip žmogiška... Beje, vieniši, mažai judantys šunys net suserga depresija. Ko norėti, jeigu užsiėmęs šeimininkas miestietis jam suteikia galimybę pabūti lauke 15 min. ryte ir vakare.

Gali būti ir kitaip. Štai šeimininkas net šunišku oru eina su augintiniu į lauką, pravėdina krizės užspaustas smegenis. Su šunimis lauke vaikštinėjantieji rečiau serga peršalimo ligomis, lankstesni jų sąnariai, gražesnė eisena, stipresni pečių ir rankų raumenys. Šunys padailina jų linijas...

Šuns sveikata ir lavinimas labai susiję. Judėdamas lauke gyvūnas tampa sveikesnis, gali žvaliau žaisti, o žaisdami jį ir laviname. Šuo gauna ir kitą didelę dovaną – bendravimą su mylimu žmogumi.

Visagalė profilaktika

Nors bandymas apsaugoti šunį nuo erkių (net didmiesčių skveruose jų yra) ir blusų kartkartėmis atrodo beviltiškas, tačiau būtinas. Būtini ir skiepai, ypač nuo pasiutligės. Ir net jei šeimininkui nerūpi aplinkinių bei šuns sveikata, tegul pagalvoja apie savo sveikatą. Pasiutligė nesirenka savų ir svetimų, ši mirtina liga mūsų krašte vis dar gaji.

Reikėtų pasirūpinti ir seksualiniais augintinio reikalais. Jeigu daugiabutyje rujoja kažkieno kalytė, puikiausiai išauklėtas jūsų augintinis dėl jos pames galvą. Nežadate veisti, sterilizuokite. Gyvūnui ir jums bus lengviau gyventi.

Kad miestas pamiltų šunis

Pakalbinome vilnietę Daivą Kvedarienę, auksaspalvių retriverių Guttos (5 m.) ir Ettos (4 m.) šeimininkę, gyvenančią Vilniaus širdyje, Senamiestyje.

– Paryžiečiai, kuo arčiau miesto centro, tuo mažesnius šunelius laiko. O jūsų retriverės nemažos. Kaip jaučiatės su jomis Senamiestyje?

Su augintinėmis vaikštinėjame po įvairias vietas, nevengiame masinių renginių, mugių bei kavinių. Džiugu, kad vis daugiau kavinių, ypač lauko, priima su gyvūnais. Praeivių šypsnių ir komplimentų sulaukiame dažniau nei piktų žvilgsnių ar priekaištų. Vengiame vietų, kur draudžiama lankytis su gyvūnais (kai kurie parkai, mokyklų, vaikų darželių teritorijos).

Mūsų kalytės draugiškos, bet vis tiek būna nejauku, kur daugiau mažamečių vaikų. Net geranoriškas šuns elgesys gali sukelti išgąstį ar baimę. Vengiame šunų kontakto su mažamečiais, išskyrus tuos atvejus, kai paprašo patys tėvai, ir tik šeims matant.

– Ko trūksta, kad miestas pamiltų šunis?

Trūksta visuomenės švietimo, supratimo, kad šuo nėra pasirengęs pulti ir kąsti monstras, teršiantis miestą ir be perstojo lojantis padaras. Man nuoširdžiai gaila vaikų, kuriuos tėvai gąsdina šunimis, nuolat pabrėžia, kad šuo yra „blogis“. Neretai trūksta ir pačių šeimininkų atsakomybės laikantis taisyklių.

Pasigendu miesto valdžios paramos. Sostinėje daug plakatų, raginančių surinkti šunų ekskrementus, tačiau trūksta valdžios veiksmų, sakykime, įrengti daugiau šiukšliadėžių, sukurti erdves, kur būtų galima laisvalaikį praleisti su gyvūnais.

– Kaip praleidžiate laisvalaikį?

Vaikštinėjame po parkus, turgus, muges. Neretai pasiimame augintines eidami į miestą vakarieniauti. Jau atšilo, netrukus išsitrauksime dviračius, nepaliksime namie augintinių.

– Ar praeiviai ir kaimynai reikalauja, kad užsegtumėte savo retriverėms antsnukius?

Per penkerius metus užsegti antsnukį paprašė tik vienas žmogus. Visi pagiria mūsų šunis. Neslėpsiu, tai malonu. Gal dėl to kaltas geranoriškas retriverių būdas, o gal mus supa tik geri žmonės.

Kur mums dėtis?

Didesni ir mažesni Lietuvos miestai mirga sporto klubų iškabomis. O kur šuniukų sporto aikštynai? Mes juk sąmoningi ir į vaikų žaidimų aikšteles nelendam, kiemų žaliuosius plotelius užleidom per naktis lojantiems automobiliams.

„Nesiryžtu savo šuns vestis į šunims įrengtas aikšteles. – prisipažįsta R. Jakštaitė. – Ten turiu konkuruoti su paaugliais ir girtuokliais, kurių dėka aikštelės nusėtos stiklo šukėmis, nuorūkomis ir, nepatikėsite, pasitaiko net žmonių išmatų“.

Taigi nevalomos ir nedezinfekuojamos Vilniaus šunų vedžiojimo aikštelės tapo ligų židiniais, todėl šunų mylėtojai jas aplenkia.

Šunų treniruočių aikštelės su specialia įranga, baseinai, dienos darželiai, vasaros stovyklos, zoopsichologų kabinetai – „išpaikintų“ vakariečių kasdienybė. Mes džiaugsimės, jeigu valdininkai nuims nuo parkų draudžiamuosius ženklus ir leis užeiti tvarkingiems šeimininkams su išauklėtais šunimis.

Peterburge gyvenančios zoopsichologės E. Michaliovos teigimu, modernios visuomenės neturėtų stebinti šunų fizinė kultūra. Ji būtina šunims.

Bet negalėtume teigti, kad mūsų šunų mylėtojai tik ir laukia malonių iš valdžios. Jie buriasi į klubus, bendrauja virtualioje erdvėje. Beveik kiekviename mieste veikia dresūros aikštelės.

Kiekvienas ieško galimybių džiaugtis savo augintiniu netrikdydamas aplinkinių ramybės, kas kaip sugeba ir išgali. Kažkas numojo ranka į miestą ir išsikraustė su gyvuliukais į užmiestį. Kitas kas vakarą tupdo savo mopsą į automobilį ir lekia į gamtą, o kažkas eina pasivaikščioti į centrą.

„Geriausiai su šunimis jaučiuosi miesto centre, nes čia daugiau pozityviai nusiteikusių užsieniečių, daugiau pasaulio mačiusių žmonių. Mėgstu prisėsti ant Neries arba Vilnelės kranto, deja, tai patrauklu tik šiltuoju metų laiku, o šuniui fizinio krūvio reikia nuolat. Todėl džiaugiamės atradę aktyvią šunų sporto šaką – Agility.

Šuo išmoksta greitai, vikriai ir tiksliai, šeimininko nurodyta seka, įveikti kliūtis. Jis išsikrauna ne tik fiziškai, bet pakartoja klusnumo komandas, kurios labai praverčia gyvenant mieste“,– sakė šunų mylėtoja Rita Jakštaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (66)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Po košmariškos savaitės vairuotojams prabilo apie neišvengiamus pokyčius: žada baudas ir sankcijas (35)

Šiomis dienomis ne vienas vairuotojas ar pėstysis keiksnojo kelininkus dėl nevalytų kelių....

Ruoškitės: atkeliauja tikras speigas (140)

Naktimis temperatūra kris iki 19 laipsnių šalčio, dienomis – iki 14, artimiausių dienų orus...

Po slaptų pažymų dėl „Revolut“ – aiškesnis vaizdas: dalis informacijos paneigta (177)

Antradienį žiniasklaidoje paviešinta informacija galimai meta šešėlį ant finansų technologijų...

Į Lietuvą atvykęs „Michelin“ šefas iš Italijos parodė, kaip pasigaminti lietuvišką lydeką (18)

„Virtuvė neturi ribų“, – taip Trakų restorano virtuvėje kalbėjo „ Michelin “...

Ginčytinose teritorijose bręsta esminiai pokyčiai: prakalbo apie galimą susitarimą (104)

Japonijos ministrui pirmininkui Shinzo Abe šią savaitę skrendant į Maskvoje vyksiančias...

„The Beatles“ keliais: šalis, kurią aplankę muzikantai sukūrė žinomiausius hitus (4)

„ The Beatles “, joga, transcendentinė meditacija ir Indija – neatsiejami dalykai. Būtent...

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Prisiminkite visus „Eurovizijos“ laimėtojus nuo 2000-ųjų: braliukams čia sekėsi nepalyginamai geriau (1)

Naujasis tūkstantmetis paliko ryškią žymę „ Eurovizijos “ istorijoje – konkursas sparčiai...

Nori keisti vaikų paėmimą iš šeimų: kartu pas globėjus tektų išsikraustyti ir vienam iš tėvų papildyta (651)

Jei būtų įteisintos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio pateiktos Vaiko teisių...