Kiti nelanko visai ar vos vieną, nes tėvai neišgali sumokėti. Tačiau tai nereiškia, kad pirmieji tikrai taps genijais, o antrieji pasmerkti būti vidutinybėmis. Kyla pavojus, kad, savo atžalas per anksti pavertę suaugusiais, užauginsime nelaimingus neurotikus – įspėja psichologė Lina Gudaitė.
Anglijoje neseniai išleista knyga „Per anksti, per daug“ apie pernelyg ankstyvo ugdymo žalą. Ar ši problema egzistuoja ir Lietuvoje?
Ankstyvas vaikų lavinimas nuo pat gimimo ar dar nėštumo metu tapo labai madingas. Mažyliai vedami į įvairias mokyklėles, mokomi groti, šokti, dainuoti, piešti ir pan. Tačiau kyla klausimas, kiek naudos duoda toks ankstyvas vaikų ugdymas? Jeigu kūdikis apkraunamas įvairiomis veiklomis, mokomas skaičiuoti, užsienio kalbų ir pan., kyla daug abejonių, ar dėl to jis jausis laimingesnis.
Psichologai vis dažniau susiduria su aukšto intelekto, išlavintais vaikais, turinčiais psichologinių prisitaikymo, bendravimo problemų. „Mažieji vunderkindai“ dažnai linkę save nuvertinti, jaučiasi atstumti, jų menka savivertė. Jie sunkiai randa draugų ir jaučiasi vieniši. Tai nereiškia, kad vaikų nereikia lavinti, bet tai daryti derėtų protingai, savo laiku ir su saiku.
Vaikai labai imlūs, todėl sunku pastebėti, kada krūvis jiems per didelis. Psichologų tyrimai rodo, kad per didelis vaiko stimuliavimas toks pat kenksmingas kaip abejingumas ir apleistumas. Per daug veiklos turintis vaikas linkęs pervargti, gali pulti į apatiją ar depresiją. Svarbu išlaikyti aukso vidurį tarp poilsio, žaidimų, bendravimo.
Tikima, kad vaikai, kurių mamos besilaukdamos lanko specialius muzikos ar šokio užsiėmimus, bus gabesni muzikai. Ar tokie lūkesčiai pagrįsti?
Iš dalies taip. Specialistai teigia, kad ankstyvas vaiko muzikinis ugdymas, kai vaikas vystosi dar tik mamos pilvelyje, gali užtikrinti absoliučios klausos susiformavimą. Jie mano, kad kuo anksčiau vaikai bus ugdomi, tuo didesnė tikimybė, kad išlavės tos smegenų sritys, nuo kurių priklauso tam tikri gebėjimai. Tačiau kiekvieno vaiko raida individuali, ją lemia daug kitų svarbių faktorių, pavyzdžiui, genetinis fondas, mamos nėštumas, gimdymo eiga ir t. t. Sudarius tinkamas sąlygas, vaiko talentai gali atsiskleisti ir tuomet, kai jis bus ugdomas savo laiku. Svarbiausia, kad jam būtų leidžiama būti vaiku, džiaugtis nerūpestinga vaikyste ir jis jaustųsi laimingas.
Ar ankstyvas vaikų ugdymas gali būti suaugusiųjų problemų atspindys?
Taip, dažnai siekdami anksti lavinti vaiką tėvai trokšta kompensuoti savo žemos savigarbos jausmą. Jie neatsižvelgia, ar pats vaikas nori lankyti būrelį. Labai liūdna, kad tuomet vaikai priversti patenkinti neišsipildžiusias tėvų svajones ir patys tampa nelaimingi.
Kaip vertinate mokyklėles ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Tokios mokyklėlės turi savų pranašumų ir trūkumų. Jos iš tiesų labiau tinka tiems, kurie nelanko darželio, nes ten mažyliai gali ne vien ugdyti tam tikrus gebėjimus, bet ir mokytis užmegzti santykius su bendraamžiais, smagiai praleisti laiką. Yra mokyklėlių, kuriose užsiėmimai vyksta kartu su tėveliais, jas vertinčiau palankiau. Tačiau jeigu į jas vedžioja auklė, tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Vaikai ir taip mažai laiko praleidžia su tėvais.
Labai svarbu atsižvelgti, ar mažyliui patinka tai, ką jis ten veikia. Ne toks retas atvejis, kai tokios mokyklėlės labiau domina pačius tėvelius, o ne jų vaikus. Tėvai tiesiog bando neatsilikti nuo draugų ar kaimynų: draugė veda savo mažylį, tai ir man reikia savąjį vesti, ir neatsižvelgia į savo vaiko galimybes, brandos lygį, jo norus ar pomėgius.
Nemažai tėvų stengiasi vaikus išmokyti skaityti ir skaičiuoti kuo anksčiau. Pedagogai pataria nepersistengti. Ar tikrai taip?
Tikrai nereikia skubinti natūralios vaiko raidos. Ne šiaip sau psichologai yra nustatę kiekvieno raidos tarpsnio užduotis ir tikslus.
Ikimokyklinukams pagrindinė veikla yra žaidimas, kurio metu jie vystosi, susipažįsta su įvairiais vaidmenimis, išgyvena įvairius jausmus ir t. t. Daug naudingiau, kai su juo tėvai daugiau laiko praleidžia žaisdami, nei stengdamiesi išmokyti skaityti ir skaičiuoti. Žinoma, žaidžiant galima supažindinti su skaičiais, raidėmis, bet reikalauti, kad ikimokyklinukas išmoktų skaityti, rašyti ar skaičiuoti iki 100, nevertėtų.
Kada derėtų savo atžalas pradėti leisti į būrelius? Kaip juos parinkti?
Manau, tinkamiausias laikas pradėti lankyti būrelius būtų 5–6 metų amžius. Tai laikas, kai vaikas jau savarankiškesnis ir turi elementarių socialinių įgūdžių. Labai svarbu renkantis būrelius atsižvelgti į vaiko norą. Tačiau jūsų vaikas gali norėti daug ir visko. Tokiu atveju gali padėti nuoširdus ir atviras pokalbis su juo, paaiškinant jo fizines galimybes, atsižvelgus į jo sveikatą, aptariant šeimos finansinę padėtį ir pan.
Ar reikia leisti kuo daugiau išbandyti, kaitalioti būrelius? Žinomi sportininkai ar menininkai dažnai pasakoja, kad vaikystėje tam tikru momentu tėvai juos vertė nemesti veiklos.
Išbandyti keletą būrelių, manau, tikslinga tuomet, kai vaikas nežino, kokį labiausiai norėtų lankyti, kas jam labiausiai patinka. Tai padėtų atrasti savo pomėgį ar polinkį, apsispręsti. Tik reikėtų ne iš karto užrašyti į daugybę būrelių. Žinoma, svarbu prieš renkantis būrelį su vaiku aiškiai sutarti, kiek laiko jis turės jį lankyti, kada galės apsispręsti, ar nori tęsti, ar ne. Tai padės ugdyti atsakomybės ir pareigos jausmą.
Kartais vaikai, su užsidegimu pradėję lankyti trokštamą būrelį, labai greitai atsisako tai daryti. Ir tai gali kartotis daug kartų. Tuomet vertėtų pasikalbėti su vaiku, būrelio vadovu ir pabandyti išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Galbūt jūsų atžala nusivylė savimi susidūręs su pirmaisiais sunkumais ir išgyvena menkavertiškumo jausmą, gal jam nepavyksta prisitaikyti prie bendraamžių ir pan. Pašalinus priežastį, dažniausiai vėl atsiranda noras ir motyvacija tęsti mėgstamą veiklą.
Ar pagrįsta nuomonė, kad kuo labiau vaikas bus užimtas, tuo mažiau kvailysčių prikrės? O jei bus užimtas visą laiką, tai tėvams apskritai jokių rūpesčių nesukels...
Sprendžiant, kiek būrelių vaikui lankyti, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių. Ikimokyklinukui užtenka ir vieno, vyresniojo mokyklinio amžiaus – dviejų ar trijų. Tėvams reikia pasirūpinti, kad vaikas nepervargtų, turėtų laiko pailsėti, pažaisti, pabėgioti kieme su draugais. Taip pat tėveliai būtinai turi rasti laiko pabendrauti su vaiku. Neretai pasitaiko, kad labai užimti tėvai užrašo atžalas į daugybę būrelių tik tam, kad jos nebūtų vienos namuose. Vien užimtumas nuo kvailysčių neapsaugos. Vertėtų atminti, kad jokia kita veikla ar bendravimas su draugais negali pakeisti bendravimo su tėvais ir drauge su jais praleisto laiko.
Ką turėtume vaikui paaiškinti, kai jo draugai lanko tris ar penkis būrelius, o jis – vieną ar nė vieno, nes šeimoje trūksta pinigų?
Žinoma, vaikas gali nusiminti, liūdėti ar pasijusti prastesnis, mažiau mylimas, jeigu dėl finansinių problemų negali lankyti tiek daug būrelių kaip jo draugai. Teko girdėti, kad vaikai tarpusavyje net konkuruoja, kas daugiau jų lankys, tai tarsi nulemia aukštą jų savigarbos jausmą.
Kaip reaguoti? Galima apkabinti, pabučiuoti ir žiūrint vaikui į akis pasakyti: „Suprantu, kaip tau tikriausiai dėl to liūdna. Aš tave labai myliu ir jeigu tik galėčiau, leisčiau į visus būrelius, į kuriuos tu nori! Tačiau mes vietoje jų galime daugiau laiko praleisti kartu!“ Labai svarbu išklausyti vaiką, pasikalbėti, kaip jis jaučiasi, ką jam tai reiškia.
Taip pat tėveliai turėtų padėti formuotis tvirtam vaiko savęs suvokimui, padėti jam suprasti, kad jo savivertė nepriklauso nuo to, kiek būrelių jis lanko. Net jei ir negalite leisti jo į jokį būrelį, savo bendravimu, dėmesiu ir kūrybingais laisvalaikio užsiėmimais tikrai galite pasiekti, kad jūsų sūnus ar dukra lavintų savo gebėjimus ir namuose, o svarbiausia – jaustųsi mylimas ir laimingas.
Kas laukia tų, kurių „darbo diena“ jau pradinėse klasėse trunka nuo 8 ryto iki 8 vakaro, susumavus ir mokykloje, ir būreliuose praleistą laiką?
Jeigu pradinukas „dirba“ nuo ryto iki vakaro, gresia pervargimas, apatija, jis gali susirgti depresija. Tokie vaikai gali tapti irzlūs, jaustis nelaimingi.
