aA
Nuvilnijus pirmajam šių mokslo metų šurmuliui vėl atkreipiame dėmesį į sunkias kuprines tempiančius vaikus. Lūkuriuojant autobusų stotelėse jau bus galima nugirsti mamų pokalbius apie vis sudėtingesnes mokymo programas ar prastėjančią vaikų sveikatą. Sveika mažųjų gyvensena yra svarbi. Tačiau vaikai, priešingai negu mes, suaugusieji, ne visada gali pasirinkti, ką valgyti, kiek sportuoti, kiek valandų skirti mokslui arba kada tiesiog nuo visko atsipūsti pasiėmus laisvadienį.
Moksliukas
Moksliukas
© Corbis

Mažųjų asmenybių pasirinkimas priklauso ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo daugybės suaugusiųjų, auklėjančių jas pagal savo individualius poreikius bei požiūrį: tėvų, mokytojų arba į mokyklą vykstančio autobuso brandaus amžiaus bendrakeleivių.

Apie tai, ko reikia moksleiviui, ko jis tikisi iš suaugusiųjų ir ko negauna, ypač apie nepatenkintų jų poreikių mūsų nedžiuginančius rezultatus, sutiko pasikalbėti Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė, VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos narė Teresė Ramanauskienė bei Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė, gydytoja pediatrė Virginija Lukšienė.

Mokytoja Regina Dilienė: tėvai bendrauja per mažai ir reikalauja per daug

Į klausimą, koks yra šiuolaikinis jaunimas, įprastai išgirstame atsakymą: iš jo nieko gero nebus. Jis šioks ir anoks, tačiau tikrai ne toks, koks mums būtų patogiausias: paslaugus, mandagus, užleidžiantis vietą vyresnio amžiaus žmogui. Tokio „sugedusio“ jaunimo tikrai yra. Beje, jo visada buvo ir turbūt neverta tikėtis, kad jis „išnyks“.

Bet vargu ar tai laikytina šiandieninio jaunimo skiriamąja ypatybe. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė pastebi, kad moksleiviai tikrai yra kitokie negu prieš penkis ar dešimt metų.

„Šiuo metu į vyresnes klases ateinantys mokiniai yra itin smalsūs, aktyvūs, siekiantys originalumo ir tiksliai žinantys, ko nori. Jie daug protingesni, kita vertus, stokojantys savarankiškumo, jautresni ir labiau pažeidžiami. Lyginant su ankstesnių laidų moksleiviais, dabartiniai itin stokoja dėmesio, ypač tėvų, ir jaučia didžiulį jo poreikį. Paaugliams dabar svarbu su mokytojais pakalbėti ne tik apie mokslą, bet ir kitais jiems rūpimais klausimais: apie savo asmenines problemas, apie meilę, net pirmąjį pasimatymą. Kai paklausiu, kodėl šiomis temomis jie nekalba su tėvais, išgirstu, kad tai nenormalu.

Šeimoje diskutuojama apie maistą, rūbų pirkimą, bet itin retai kitais jiems iš tiesų aktualiais klausimais, pavyzdžiui, apie gyvenimą, apie savo pasaulį. Galbūt tokia problema buvo ir anksčiau, bet ji niekada dar nebuvo tokia ryški. Besimokantiesiems taip pat būdingas nuovargio sindromas bei nervinė įtampa. Ypač tai išryškėja pavasarį, prasidedant egzaminų maratonui.

Bene jautriausiai reaguoja mergaitės: netenka svorio, mažai valgo ir miega. Neretai prireikia ir medikų pagalbos. Nežinau, kas dėl viso to kaltas. Mokykla? Ji yra tik visuomenės veidrodis. Juk ne mokytojai sugalvoja tokias sudėtingas programas, egzaminų tvarką, sistemą aukštosiose mokyklose. Šiandien švietimo sistema psichologiškai nepritaikyta besimokantiems vaikams. Tokią ją atlaiko tik stipriausieji – išlieka sveiki ir nepatiria įtampos.

Beje, neretai vaikų įtampos ir nuovargio priežastis yra tėvų keliami pernelyg aukšti reikalavimai: jų atžalos turi būti geriausios mokykloje, gabiausios užklasinėje veikloje, be to, kruopščiai lankyti papildomas pamokas. Tai iš tiesų yra per daug“, – teigia R. Dilienė. 


Psichiatrė Teresė Ramanauskienė: mokykloje išryškėja šeimos problemos

VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro direktorės, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos narės Teresės Ramanauskienės teigimu, vaikų psichologinės problemos dažniausiai išryškėja pradėjus lankyti mokyklą.

„Tai dėmesio trūkumas, hiperaktyvumo sindromas, kuris reiškiasi vaiko negalėjimu ramiai sėdėti pamokose. Taip pat neretai kreipiamasi dėl raidos sutrikimų – jie reiškiasi vaiko negebėjimu įsisavinti pateiktos medžiagos, emocinių sutrikimų – vaikas jaučia didelę įtampą, baimę, nelaiko šlapimo, daro įvairius nevalingus judesius.

Pirmiausia priežasčių ieškome šeimoje bei mokykloje. Dažniausiai vaiką gydyti reikia ne vaistais, o aplinkos keitimu arba priežasčių, sukėlusių neigiamas emocijas, reakcijas ar psichosomatines problemas, šalinimu. Neretai problemų kyla pasikeitus situacijai šeimoje ar mokykloje. Ypač tai susiję su vieno ar abiejų tėvų išvykimu dirbti į užsienį, kai vaikas paliekamas giminaičiams, seneliams. Daug įtakos turi ir uždaras gyvenimas šeimoje, bendravimo stoka. Lietuviams apskritai būdingas uždarumas bei santūrumas.

Artimo ir glaudaus bendravimo, atviro išsikalbėjimo trūksta ne tik šeimoje, jo nėra ir tarp kaimynų, net draugų. Tai viena priežasčių, lemiančių vaiko uždarumą. Atviros, bendraujančios šeimos vaikai yra atviresni, daugiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais bei mokytojais. Todėl svarbu nuo mažens kuo daugiau bendrauti su vaiku.

Šiandien tėvus labiausiai domina tik mokslo rezultatai, gauti pažymiai. Tačiau retas pasidomi, kas sekėsi gerai, ypač kas negerai, su kuo vaikas draugauja, galiausiai kaip jis šiandien jaučiasi. Kadangi apie jausmus ir emocijas kalbama per mažai, vaikas nuo mažens neišmoksta jų reikšti, o augant jam tai daryti vis sunkiau. Tačiau dažnai tokių vaikų tėvai patys kadaise neišmoko reikšti savo jausmų, dėl to ir kyla problemų. Kai tarp tėvų ir vaiko yra barjeras ir nesugebama jo įveikti, tinkamai bendrauti, itin praverčia specialisto, šiuo atveju – psichologo pagalba.

Tiesa, uždarumą sąlygojančių priežasčių yra ir už šeimos ribų. Klasėje kasdien vyksta konkurencinė kova. Kadaise buvo įprasta nusirašinėti vienam nuo kito arba pasakyti teisingą atsakymą. Šiandien kiekvienas kovoja už save, už geresnį pažymį, aukštesnį rezultatą.
Užsisklęsti skatina ir mokykloje patiriamos patyčios. Dažnai tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas atsisako eiti į mokyklą.

Būna, kad namuose jis jaučiasi puikiai, bet mokykloje, priešingai, – blogai. Tokiu atveju tinkamas problemos sprendimas būtų pakeisti mokyklą. Tačiau jei vaikas yra mažai bendraujantis ar per aktyvus, jam ir kitoje mokykloje gali kilti tokių problemų. Tad sunku patarti, ar keisti mokyklą, ar ieškoti kitų būdų. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl geriausia sprendimo ieškoti pasikonsultavus su specialistais“, – pataria T. Ramanauskienė. 

Gydytoja pediatrė Virginija Lukšienė: žaisti lauke – ne realybė, bet veikiau svajonė 

Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentės, gydytojos pediatrės Virginijos Lukšienės teigimu, jeigu vaikas šeimoje jaučiasi saugus, jis ir mokykloje jausis saugesnis, lengviau pakels kitų vaikų patyčias. Šeimos gyvenimo būdas, esamos nuostatos bei požiūris turi įtakos ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.

„Šiuo metu vaikai dažniausiai serga alerginėmis ligomis. Norint jų išvengti, svarbu žiūrėti, ką ir kaip valgome. Vaikai per daug valgo traškučių, greitojo maisto, geria gazuotų gėrimų. Tačiau ne tik mityba svarbi. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikų nuovargis liudija netinkamai subalansuotą darbo ir poilsio režimą.

Dažnai vaikai nesilaiko akių poilsio režimo, per ilgai žiūri televizorių arba sėdi prie kompiuterio. Moksleivių poilsis turi atitikti jų amžių. Jiems labai svarbu pakankamai judėti ir būti gryname ore. Šiandien dauguma vaikų per mažai būna lauke, ypač gyvenantieji mieste. Kodėl tai taip svarbu?

Aktyvi veikla gerina kraujotaką ir viso organizmo veiklą, dėl to gerėja protinė veikla bei apetitas. Patariama per dieną lauke būti dvi tris valandas. Tačiau moksleiviai taip apkrauti įvairiais būreliais bei kita veikla, kad tiek būti gryname ore yra veikiau svajonė, negu realybė. Pasyvumo priežasčių galima rasti ir šeimose. Juk ne kiekviena turi tradiciją aktyviai leisti laisvalaikį.

Tiesa, situacija šiek tiek gerėja: vis dažniau matome šeimas važinėjantis dviračiais, tačiau tokių tikrai nedaug. Jeigu tėvai patys stokoja fizinio aktyvumo, jo išmokyti atžalas bus tikrai nelengva. Vaikai yra pernelyg gležni, lepūs, ne visi moka kamuoliu žaisti, juoba laipioti po medžius. Nepakankamai aktyvi fizinė veikla yra ir viena pagrindinių stuburo iškrypimo priežasčių. Tik itin retais atvejais gimstama su šia patologija. 

Netinkamai parinkti baldai, prie kurių praleidžiama labai daug laiko, taip pat gali būti netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimo priežastis. Suprantama, jeigu mokykloje vaikas praleidžia 6–8 valandas, nepritaikyti baldai turės įtakos jo laikysenai. Su šia problema susiduriame jau darželiuose – vaikai žaidžia, piešia ir rašo sėdėdami prie nepritaikytų baldų. O juk taip praleidžiama ne viena valanda. Svarbu ne tik kėdė ar stalas, bet ir miegoti skirta lova. Ji turi būti pakankamai kieta“, – teigia V. Lukšienė. 

Kokie bus mokslo rezultatai – priklauso ne tik nuo sėdėjimo prie knygų. Pasirodo, receptas kur kas paprastesnis: dvi valandos aktyvių žaidimų lauke, mažiau nuobodžių papildomų pamokų ir daugiau nuoširdaus tarpusavio bendravimo. Nebrangu ir veiksminga.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (214)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (45)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (607)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (25)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (774)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (78)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (267)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (45)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (128)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina