aA
Dvi moterys ir vienas vyras - visuomet skausminga tema. Net jei vienai jis - sutuoktinis, o kitai - sūnus. Interesai susiduria, persipina, ir dažniausiai niekas nebežino, kas pirmasis žengė neteisingą žingsnį.
Moterys
Jaunystėje galimybė tarsi veidrodyje pažvelgti į tai, kas galbūt vyks po kelių dešimtmečių, neatrodo svarbi. Kur kas svarbiau pasiekti autonomiją savo šeimai: be anytos pamokymų ir jos atnešamų barščių, kad ir kokie skanūs jie būtų.

Keisčiausia, kad marti, tapusi anyta, tarsi užkerėta ima daryti tai, prieš ką pati kadaise protestavo.

Pirštai tarpduryje

Marčios, paklaustos apie labiausiai erzinantį anytos bruožą, sako, kad tai paranojiška meilė sūnui, siekimas paversti marčią panašią į save, smulkmeniška jaunos šeimos globa. Anytos dažniausiai guodžiasi marčių nesupratingumu ir nekantrumu, noru visiškai užvaldyti vyrą, tarsi jis visiškai nebeturėtų tėvų. Jeigu abi šeimos gyvena kartu, santykiai klostosi gana dramatiškai.

“Patarimas nekaišioti pirštų į tarpdurį yra teisingas. Bet kaip to išvengti, jei gyveni viename bute su mama? Tiksliau - jos bute gyvename su žmona ir savo vaikais. Negaliu visiškai nesikišti, nes abi moterys man brangios, bet kartais atrodo, kad būtų geriausia susirinkti daiktus ir vienam išeiti ten, kur kojos neša”, - pasakoja neseniai keturiasdešimtmetį atšventęs Povilas.

Jo žmona Ilona iš pradžių griežtai atsisakė šnekėtis marčių ir anytų tema, tačiau apsigalvojo, sužinojusi, kad jos anyta kalbėsis su “Kauno dienos” žurnaliste. “Kitaip visa, ką ji apie mane papasakos, atrodys tiesa. Jūs ja patikėsite, kaip tiki mano vyras - absoliučiai”, - neslepia nuoskaudos trisdešimties metų moteris.

Anytos tiesa

“Ilonytė buvo jaunutė mergaitė, kai Poviliukas ją man pristatė kaip savo būsimąją žmoną. Jam buvo jau trisdešimt, o mergaičiukė, mano akimis, dar vaikas. Nustebau, kad jis pasirinko būtent tokią merginą. Kai ji išėjo, paklausiau sūnaus, ar ji nesilaukia vaiko. Kai jis pasakė, kad ne, išdėsčiau savo būgštavimus”, - pasakoja ponia Elena.

Povilas apie jų pašnekesį papasakojo Ilonai. Jam buvo juokinga, kad mama taip rimtai vertina jų amžiaus skirtumą ir, svarbiausia, taip laukia anūkėlių. Per kitą susitikimą su būsimąja anyta Ilona buvo labai santūri. Ji žinojo, kad po vestuvių reikės kraustytis į Povilo namus, todėl dalykiškai aptarė vestuvių ir būsto reikalus.

“Tikėjausi, kad ji man bus kaip dukra. Man nepatiko, kad ji, dar neatsikėlusi į mūsų namus, paprašė užleisti jiems svetainę - patį didžiausią, geriausiai bendroms reikmėms tinkamą kambarį”, - prisimena santykių pradžią anyta. Jai atrodė, kad marti galėtų pasitenkinti buvusiu sūnaus kambariu, o didysis liktų kaip buvęs.

“Jie ilgai tvarkė buvusią svetainę, perdažė koridorių, virtuvę ir vonią. Kai bandžiau prieštarauti, sakydama, kad tik prieš kelerius metus darėme remontą, sūnus manęs tarsi net negirdėjo”, - negali pamiršti nuoskaudos Elena.

“Kai vienas po kito gimė vaikučiai, aš dar dirbau. Ne visuomet turėdavau jėgų juos prižiūrėti penktadienio vakarais ir šeštadienį, kai sūnus su marčia norėdavo išeiti į spektaklį ar pas draugus. Po to, kai kelis kartus jiems tai pasakiau, Ilona paprašė, kad vaikų prižiūrėti ateitų jos mama. Man dėl to tik padaugėdavo rūpesčių, juk negalėdavau nuo jos užsidaryti savo kambaryje, reikėdavo bent arbata pavaišinti, pasišnekučiuoti, kai ji užmigdydavo vaikus. Ilona juk galėjo juos nuvežti pas mamą, jei ji apsiėmė jai padėti. Aš būčiau bent vieną vakarą praleidusi be triukšmo”, - dėsto savo nuomonę Elena, kurios santykiai su marčia vis blogėjo.

Marčios požiūris

“Povilo mamai aš iškart nepatikau. Ji, vos man išėjus, paklausė sūnaus, kada gimdysiu. Tarsi jis būtų galėjęs mane vesti tik “iš reikalo”. Deja, Povilas net nesuprato, kad man bus skaudu tai sužinojus. Jo manymu, geroji mamytė tik svajojo apie anūkėlius”, - iki šiol nepamiršta įžeidimo Ilona.

“Kad anūkai jai nerūpėjo, paaiškėjo po kelerių metų. Anyta vis būdavo per daug pavargusi, kad man padėtų. O koks triukšmas kildavo, kai mes su Povilu susirengdavome kur nors eiti. Jai būtų labiau patikę žiūrėti su sūneliu televizorių, kol aš vakarą leisiu su vaikais. Taip, beje, neretai būdavo šiokiadieniais”, - neslepia savo nusivylimo anyta Ilona. Jos nuomone, anyta sūnui pasakodavo, kaip taikosi prie Ilonos, o išties tegalvodavo, kaip pačiai įsitaisyti patogiau.

“Kai pradėjome planuoti savo ateitį, atrodė neprotinga nuomotis kambarį pas svetimus, o anytą palikti vieną trijų kambarių bute. Tačiau aš iškart supratau, kad jausiuos blogiau nei nuomininkė. Nenorėjau bendro gyvenimo su anyta. Ji mėgino sutrukdyti net suremontuoti bendro naudojimo patalpas, kad tik neprarastų vienvaldystės. O paskui guodėsi kaimynėms, kad palikome neremontuotą jos kambarį. Tarsi būtume galėję išdrįsti veržtis į jos privačią erdvę po to, kai ji buvo nepatenkinta, kad perdažome koridorių”, - pasakoja Ilona.

Ilona nebuvo pedantiškai tvarkinga, o augindama vaikus daug ko paprasčiausiai nesuspėdavo. Anytos priekaištai ją žeisdavo. “Juk tiek pat laiko būtų sugaišusi koridoriuje išmėtytiems žaisliukams surinkti, kiek sugaišo man pamokslą skaitydama ir dar po to graudžiai apie viską sūneliui pasakodama”, - niršta Ilona, prisiminusi kelių metų senumo įvykius. Didžiausia jos svajonė - išsikeisti butą į du, tačiau vyras ir anyta mano, kad tai būtų neracionalu.

Kompromisas

“Susituokėme jauni, dar studijuodami, ir priklausomybė nuo tėvų buvo neišvengiama. Žinojau, kad geriausia būtų nuomotis butą ar bent kambarį, bet abiejų tėvai pasakė, kad neduos pinigų. Galime gyventi arba pas vienus, arba pas kitus. Iš pradžių taip ir buvo. Pas mano tėvus gyvenome tris mėnesius, o pas vyro - pusę metų”, - juokiasi Dovilė. Ji jau keliolika metų gyvena atskirai, todėl gana linksmai pasakoja apie vedybinio gyvenimo pradžioje įgytą patirtį.

“Mums atiteko buvęs mano vyro kambarys. Jis buvo pereinamas, o jame stovėjusioje spintoje - visos šeimos daiktai. Maniškiams vietos ten nebuvo. Jos išties trūko, tačiau anytos įteiktas lagaminas, kurį galėčiau laikyti po lova, mane pribloškė. Tuomet mėginau save įtikinti, kad ji tai daro, norėdama gero. Dabar, kai daug geriau ją pažįstu, suprantu, kad ji nuoširdžiai tikėjo radusi išeitį. Į mūsų kambarį galėdavo įeiti bet kas ir bet kada”, - tęsia savo jaunystės nuotykius Dovilė.

“Kas būtų buvę, jei būtume iš ten neišsikraustę, nežinau. Per trumpą laiką susikaupė tiek nuoskaudų, kad reikėjo kelerių metų, kol visa tai nebeteko aštrumo ir vėl buvo galima normaliai bendrauti. Interesų susidūrimas, gyvenant vienoje erdvėje, - neišvengiamas. Tėvams blogai, nes reikia susispausti. O mums reikėjo bent minimalios privačios teritorijos, kurioje galėtume jaustis namie, niekieno nestebimi ir nevertinami”, - sako Dovilė.

Ji įsitikinusi, kad jokia motina, kilus jaunos šeimos nesutarimams, negali būti ne savo vaiko, o jo sutuoktinio pusėje. “Jauniems reikia laiko išmokti gyventi drauge, jie ginčijasi, aiškinasi, kuria savo santykius, kurie gal nepanašūs į tos šeimos, su kuria gyvena. Anyta geriau pažįsta savo sūnų, jo elgesys ir motyvai yra suprantamesni. Gerai, jeigu ji sugebės nutylėti savo nuomonę, nemėgins įsikišti, taikyti ar užstoti savo vaiką. Marčiai ir taip sunku - ji svetimoje aplinkoje”, - dėsto savo nuomonę moteris.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (271)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (288)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (101)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (69)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (15)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (54)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (115)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (59)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Kaip sterilizuoti namus, jei baigėsi valikliai: šias priemones rasite ir savo spintelėje (3)

Kai išeigas tenka riboti beveik iki nulio, turime daug gražaus laiko susitvarkyti namus. Apie...

|Maža didelių žinių kaina