Nesuprantamas šaukštelis
„O kas čia dar per daiktas? Kam jį kiša man į burną?“ – mažylis iš visų jėgų išsisukinėja nuo šaukštelio. Būtent jis yra tas nesuprantamas dalykas. „Kuo čia mama bando mane pamaitinti? Ir kvapas kažkoks keistas , ir nesičiulpia...“, - nesusivokia vaikas. Ir teisingai, tyrelė ne čiulpiama, o kramtoma. Bet mažylis iki šiol buvo susidūręs tik su mamos krūtimi ir buteliuku. Kramtyti jis nemoka. Ir nesiruošia mokytis. Jums reikia įrodymų? Prašom.... Mažylis spjauna tyrelę ant savo seilinuko.
„Nieko baisaus. Bet kuriam mažyliui kramtymas – absoliučiai naujas procesas. Vaikui reikia laiko šio proceso įsisavinimui. Todėl prieš tiesiant šaukštelį su tyrele pamaitinkite vaiką iš įprastinio buteliuko, nes kitaip kils grėsmė, kad vaikas liks alkanas. O dabar imkitės šaukštelio. Pažintį su šaukšteliu paverskite žaidimu, tuomet mažylis su malonumu paragaus vieną, o gal net ir du šaukštelius vaisių tyrelės“.
57 proc. prancūzų vaikų nuo 4 iki 5 metų pradeda atsisakinėti naujų patiekalų tvirtindami, kad neskanu. Ypač dažnai atsisakoma daržovių.
Žaidimo variantas
„Nevalgo? Negali būti!“ – stebisi auklėtoja, kuriai skundžiatės, kad namie mažylis prastai valgo. „Nesąmonė. Kai aš jį maitinu, jis abu žandus prisigrūda“, - į jūsų skundus atsako tėtis. Taip išeitų, kad mažylis nevalgo tik tada, kai maitina mama?
„Taip išeitų. Ir taip būna neretai. Jūsų mažylis seniai suprato, kad mityba – silpnoji jūsų vieta. Vos jam praradus apetitą tučtuojau pradedate panikuoti. O jam įdomu jus paerzinti. Vaikai – puikūs manipuliatoriai. Jūs prikišate šaukštelį prie jo burnos, o jis stipriai suspaudžia lupytes arba pradeda sukioti galvą. Jis su jumis žaidžia. O štai su auklėtoja ir tėčiu negali, nes kad ir kas beatsitiktų, jie taip nesinervins, kaip mama. Mažyliui juk įdomu būtent tai, kad jūs nervinatės, nes tai yra jūsų meilės jam įrodymas.
Be to, mažulis gali atsisakyti maisto iš jūsų rankų, jei esate susijaudinusi arba jaučiate stresą. Jūsų jausmai visuomet persiduoda vaikui. Apie tai būtina prisiminti. Ir neverta metodiškai į vaiko burną kišti šaukštelį po šaukštelio. Jūs paskendusi savo mintyse, o vaikas nespėja ryti. Kas gi vaiko vietoje nepradėtų rodyti kaprizų?“ - ramina psichologė.
Kokia netvarka!
Kas per netvarka?! Mažylis visą stalą išterliojo tyrele, save ir kėdutę apliejo mišinuku, o šaukštelius ir lėkšteles išmėtė ant grindų... Tai yra pats tikriausias maištas!
„Tikrai taip. Vaikui atsibodo trintas vaikiškas maistas, jis nori galų gale paragauti suaugusiųjų maisto. Ką gi... Tikriausiai laikas. Padėkite jam ant lėkštės gabalėlį vištienos, kotleto ar kiaušinio. Bet nepasitraukite, stebėkite, kaip jis valgys. Pasakykite vaikui, kad suaugusių maistą reikia gerai sukramtyti. Ir kodėl gi jo pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir vakarienės neturėtų būti suderinami su jūsiškiais? Jis jau didelis ir jam norisi valgyti kartu su tėvais. O ir apetitą toks valgymas gali paveikti teigiamai“, - pataria A. Sinenko.
Naujovių įsisavinimas
Norite, kad vaikas ilgiems metams susidraugautų su daržovėmis? Esant papildomam maitinimui, pirmiausia siūlykite vaikui daržoves, o ne vaisius, kurie yra saldesni.
Mažylis pastumia šaukštelį į šoną ir sumerkia rankas tiesiai į lėkštę su bulvių koše. Žaidžia su ja, maigo tarp pirštų, o vėliau kiša į burną. Dabar atėjo kotleto eilė. Ir jam įvykdoma tokia pati egzekucija. Vėliau mažylis kotleto gabalėlius deda į burną, o po kelių sekundžių išspjauna ir pirštais vėl pradeda lipdyti naują gabalėlį. Ištraukiate kotletą ir jo rankų, gražiai atgnybiate šakute ir kišate jam į burną. Bet ir jo laukia ta pati lemtis: sekundė – ir mažylis spjauna. Kodėl? Juk pati pripratinote vaiką prie trinto maisto. Ir jis tiesiog kol kas nesugeba valgyti tokio, kuriame yra gumulėlių.
„Būtent dėl to mažyliui reikia leisti valgyti rankomis. Tegu jis pirštais apčiuopia visus gumulėlius, juos sumaigo ir tik tada kiša į burną. Po kurio laiko vaikas prie jų pripras ir pradės su malonumu šaukšteliu valgyti kietesnį už tyrelę maistą“, - rekomenduoja A. Sinenko.
Nelabai estetiška
Jis valgo kaip mažas paršelis. Visur pritrupina duonos, kiša šakutę į puodelį su arbata, išlaisto sriubą iš lėkštės ant grindų, stalo, kėdės ir savęs... kaip pripratinti jį prie tvarkos? Prie tvarkos jį pripratinsite tada, kai jam sukaks treji metukai. Tada ir diekite vaikui geras manieras. O kol kas... „Nedrauskite vaikui būti „paršeliu“, jei tik esant tokioms sąlygoms jis sutinka valgyti. Mažyliui valgymas yra dar ir žaidimas. Jam ne tik skanu, bet ir įdomu. O pratinimas prie gerų manierų gali baigtis visišku apetito praradimu“, - pataria psichologė.
Neskubėkite
Nedaug kas susimąsto, kad vaiko suvalgyto maisto kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek maisto pridėta į tėvų lėkštes. Rodykite mažyliui pavyzdį.
Jis griežtai atsisako pusryčių. Ir jūs su skausmu širdyje jį alkaną vedate į vaikų darželį. Ir taip kiekvieną dieną. Jūs ir taip nieko nespėjate – nei pati susiruošti į darbą, nei mažylį paruošti į darželį, o dar tiek laiko tenka sugaišti įkalbinėjimams ką nors suvalgyti? Bet tai ir yra bėdos priežastis – jūs nieko nespėjate.
„Jei lakstote po butą lyg akis išdegusi, nuolat žiūrinėdama į laikrodį ir bambate, kad dar truputėlis ir pavėluosite į darbą, vaikas greičiausiai nepusryčiaus. Kad valgytų, jam reikalinga rami aplinka, o ne po butą be perstojo lakstanti mama, kuri nervinasi pati ir savo jaudulį perduoda mažyliui. Jei norite kad vaikas pusryčiautų, kelkitės anksčiau, ruoškitės ramiai, neskubėkite pati ir neskubinkite vaiko. Sukurkite pusryčiams tinkamą atmosferą“, - teigia A. Sinenko.
Drovūs bandymai
Atvedėte mažylį į lopšelį, o auklėtoja jums skundžiasi, kad jūsų atžala valgo blogiausiai grupėje. Pavyzdžiui, kiti vaikai mėgsta paprašyti ir papildomos porcijos, o jūsiškis visus pietus tik makaluoja šaukštu po sriubą. Ir dėl to beveik nieko nesuvalgė. Yra dėl ko rūpintis. Juk taip išeitų, kad jūsų vaikas nuolat lieka alkanas.
„Šiuo atveju visa esmė tikriausiai yra ne blogame apetite, o drovume. Gali būti, kad jūsų mažylis yra pernelyg drovus ir užspaustas, jis drovisi kitų vaikų, jį baugina triukšmas prie stalo. Taip dažnai atsitinka, kai jis būna naujokėlis grupėje. Bėgant laikui, jis pripras prie vaikų darželio. O kol kas pasikalbėkite su juo, pasakykite, kad nėra ko bijoti ir kad jei jis nori užaugti didelis bei stiprus, jam reikia gerai valgyti“, - ramina psichologė.
Laikas užkąsti?
41 proc. Australijos vaikų iki 6 mėnesių maitinami motinos pienu.
Jis nuolat kažką kramto. Savaime suprantama, tarp pagrindinių valgymų stengiatės neduoti jam nei sausainių, nei saldainių. Bet tai nepadeda. Mažylis jau moka pats atsidaryti virtuvės spinteles ir šaldytuvą bei pasiimti iš jų ką nors valgomo. Ypač jam patinka ką nors graužti, žiūrint animacinius filmus. O štai pasodinus jį už stalo, apetitas kažkur paslaptingai prapuola.
„Tai natūralu. Juk vaikas pasisotina, dienos metu be perstojo valgydamas skanėstus. Tai visai nėra gerai, nes toks maitinimasis yra visiškai nesveikas. Per pertraukas tarp pusryčių, pietų ir vakarienės vaikui neduokite nieko, pratinkite maitintis tik prie stalo ir jokiu būdu ne žiūrint televizorių. Nes mažyliui vystysis refleksas: įsijungė ekranas – reikia ką nors kramtyti. O jei vaikas skundžiasi alkiu, praėjus nedaug laiko po valgymo, dažniau maitinkite jį prie stalo“, - sako A. Sinenko.
