aA
Kai imama kalbėti apie kūdikių mitybą, medikų bendruomenė it susitarusi linkčioja galvas: maitinimas krūtimi – geriausia, ką mama gali pasiūlyti savo vaikeliui. Tačiau ne per seniausiai atskleista, kad maitinimas krūtimi dažniausiai yra ne ką pranašesnis už maitinimą iš buteliuko. Ir ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai nei maitinimas iš buteliuko, nei maitinimas mamos pienu, ko gero, neturi.
© Shutterstock nuotr.

Svarbi ir kūdikio aplinka

CynthiaColen, sociologijos profesorė iš Ohajo (JAV), vadovavo tyrimui, kurio išsamūs rezultatai publikuoti žurnale „SocialScience&Medicine“. Profesorė teigia, jog visi iki šiol atlikti tyrimai apie maitinimo krūtimi naudą negali būti vertinami kaip 100 proc. teisingi ir nenuginčijami. Kodėl? Todėl, kad dažniausiai tokius tyrimus atliekant atsižvelgiama tik į trumpalaikius medicininius faktorius. Ir visiškai neatsižvelgiama į tokius faktorius, kaip abiejų tėvų ar tik mamos rasė, amžius, motinos darbingumas, bendros šeimos pajamos, apskritai – socioekonominė padėtis.

Kitaip tariant, numota ranka į visą vaikelio aplinką, kurioje jis praleis nemenką gyvenimo dalį. Neatsižvelgiama ir į tai, ar moteris išvis gali maitinti krūtimi. Pavyzdžiui, esant tam tikroms sveikatos problemoms, ligoms, vartojant kai kuriuos vaistus, išsiskiriant per mažai pieno, jaučiant didelį fizinį diskomfortą žindymo metu to daryti paprasčiausiai nerekomenduojama.

Tad sociologų grupė nusprendė šiuos užmirštus, bet ne ką mažiau svarbius faktorius įvertinti. Sociologiniam-medicininiam tyrimui pasirinktos šeimos, kurios gauna skirtingas pajamas, užima skirtingą socioekonominę padėtį. Taip pat – skirtingų tautybių, rasių tėvai.

Gauti kone šokiruojantys rezultatai: maitinimas krūtimi šiais laikais yra pervertinamas. Ypač jei kalbame apie tolesnę vaiko sveikatą ir gerovę.

Tyrimui pasirinktas vaikų amžiaus tarpsnis – nuo 4 iki 14 metų. Įvertinta kiekvieno vaiko mityba kūdikystėje – ar jis buvo maitinamas iš buteliuko, ar krūtimi.

Atrasta, kad vaikų fizinė ir psichologinė sveikata visiškai nepriklausė nuo jų mitybos būdo kūdikystėje ir daugiau priklausė nuo aplinkos faktorių.

Apie psichologinę mamos būklę

Sociologams rūpi ir tai, kaip „reabilituoti“ mamas, kurios negali maitinti krūtimi. Nesvarbu, dėl kokių, – medicininių ar nemedicininių, priežasčių. Mat nuolat peršama idėja, kad bent pusę metų nuo kūdikio gimimo mama privalo maitinti krūtimi, gali stipriai psichologiškai paveikti maitinti negalinčias mamas. Moterį kamuos nevisavertiškumas, nesaugumas, baimė, kaltė. Ypač jei mama įsitikinusi: tik maitinant krūtimi galima sukurti stiprų ryšį su kūdikiu.

Ne paslaptis, kad psichologinė mamos būklė turės įtakos ir kūdikio psichologinei raidai. CynthiaColen sako: mes tikrai nenorime pasakyti, kad maitinimas krūtimi nėra naudingas. Ypač jei kalbame apie kūdikio imuniteto stiprinimą, mitybinių medžiagų geram augimui ir vystymuisi gavimą, gal net patogumą – kai nereikia maistelio pirkti, jis visuomet „po ranka“ ir paruoštas vartoti.

Bet jei iš tiesų norime tobulinti ir gerinti sąlygas mamoms ir kūdikiams, palaikyti jų abiejų gerą psichologinę ar fizinę sveikatą, nėra teisinga teigti, kad maitinimas krūtimi yra ženkliai geresnis už maitinimą iš buteliuko.

Privalu atsižvelgti ir į kitus, iki šiol mažai vertintus rodiklius. Pavyzdžiui, jei mama ar abu tėvai gauna mažas pajamas. Tokiu atveju mama dažniausiai negalės sau leisti ilgų motinystės atostogų ir vaikelio žindymo kas kelias valandas. Jai rūpės, kaip padėti išlaikyti šeimą, kaip ateityje išleisti vaiką į mokslus, pirkti jam drabužėlius ir t.t.Tad nuolat girdėdama, jog žindymas krūtimi – sveikos vaiko ateities garantas, nežindanti mama gali jaustis tiesiog sugniuždyta.

Pirmųjų gyvenimo metų svarba

Sociologiniam–medicininiam tyrimui buvo naudoti duomenys iš 1979 – 2010 metų apklausų. Apklausose dalyvavo ir anketos duomenis pateikė vaisingo amžiaus vyrai ir moterys. Daugiausia klausimų pateikta apie dalyvių jau paaugusius vaikus. Vaikų amžius – nuo 4 iki 14 metų. Sociologinio–medicininio tyrimo Ohajuje metu išskirta nemaža grupė apklausose dalyvavusių šeimų, kurios augino daugiau nei vieną vaiką. Dalis šių šeimų pirmąjį vaikutį ilgiau maitino krūtimi, o antrąjį šeimos vaikutį – iš buteliuko. Tai leido įvertinti, kaip toje pačioje šeimoje augo keli vaikai skirtingai juos maitinant, tačiau nesikeičiant aplinkos faktoriams. Daug dėmesio kreipta įvaikų sveikatą: kūno masės indeksą, nutukimą, alergijas ir astmą, hiperaktyvumą.

Ir kas nustatyta? Ogi nerasta jokio ryšio tarp maitinimo iš buteliuko ir prastesnės vaiko sveikatos ateityje. Lygiai taip pat, kaip nerasta jokio įrodymo, jog maitinimas krūtimi lemia vaiko fizinę ir psichologinę gerovę. Ir šie rezultatai turėtų būti ganėtinai įtikinami, mat lygintos ne vienos šeimos su kitomis, lyginta tos pačios šeimos skirtingai maitintų vaikų sveikata ir augimas. Tai reiškia, kad mitybos įtakos vaiko gerovei niekaip neveikė kiti išoriniai faktoriai – skirtingas šeimų socioekonominis lygmuo, rasė, auklėjimas ir t.t. Juk vaikai augo toje pačioje šeimoje pas tuos pačius tėvus.

Sociologai norėjo atkreipti dėmesį, kad kartais vaiko sveikatai daugiau įtakos turi ne maitinimo būdas kūdikystėje, bet tai, kokioje šeimoje ir aplinkoje jis auga.

Juk iš esmės labai svarbu, kaip apskritai vaikas praleidžia pirmuosius gyvenimo metus, ne tik kaip maitinasi. Mat ne visos mamos išgali maitinti kūdikį krūtimi. Užuot save graužusios tokios moterys turėtų būti padrąsintos maitinti iš buteliuko ir daugiau dėmesioskirti buvimui su vaikeliu kartu bei tarpusavio ryšio užmezgimui kitais būdais.

Maitinimas krūtimi ir maitinimas iš buteliuko: trumpas palyginimas

Kaip jau aišku, tiek vienas, tiek kitas maitinimo būdas nėra vienareikšmiškai tik „geras“ ar „blogas“. Tad galime trumpai aptarti jų abiejų skirtumus.

Pavyzdžiui, natūralaus mamos pieno privalumai yra tokie:

Mamos pienas yra kone visuomet kūdikiui prieinamas.

Jis nieko nekainuoja.

Mamos piene yra aktyvių, prieš infekcijas kovojančių ingredientų, gerųjų bakterijų.

Mamos pieno sudėtinės medžiagos pasiskirsčiusios optimaliu santykiu.

Toks pienas lengvai virškinamas besiformuojančios kūdikio virškinimo sistemos.

Mamos piene gali būti riebiųjų rūgščių, kurios padės vaiko augimui ir smegenų vystymuisi.

Žindydama krūtimi moteris gali numesti šiek tiek svorio.

O kaip kūdikių mišinukai, skirti maitinti iš buteliuko?

Kuo toliau, tuo labiau tobulinama tokių mišinukų sudėtis, gerinamos maistingųjų medžiagų proporcijos, naudojamos natūralios, sertifikuotos medžiagos. Tad mišinukai vis labiau ir labiau panašėja į tikrą mamos pieną. Net atsparumą infekcijoms ir svetimkūniams šiuolaikiniai mišinukai padeda pasiekti ir išvystyti. Juos paprasta paruošti ir galima naudoti bet kada, kai mama negali ar nenori maitinti krūtimi.

Nereikia gėdytis pirkti pigesnių mišinukų, mat daugelio jų sudėtis panaši. Tad didesnė kaina šiuo atveju ne visuomet reikš geresnę kokybę. Mamas turėtų nuraminti ir tai, jog kūdikių maistelio gamintojams ir jų produkcijai keliami aukšti reikalavimai.

Mišinuko pobūdis irgi neturi lemiamos įtakos. Milteliai, koncentratas, iškart vartoti paruošta pakuotė – tiks bet kuris variantas, kuris mamai priimtiniausias ir patogiausias.

Tik laiminga ir patenkinta mama yra geriausia mama vaikeliui.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“ (4)

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (1)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

Prakalbus apie staigų atlyginimų kilimą – Maurico pastaba: deja, yra vienas magiškas žodis (81)

Finansų ministerija blogina ekonomikos augimo prognozes : kaip situacija keičiasi lietuvių...

Netrukus vėl suksime laikrodžius – miegosime trumpiau (84)

Paskutinį kovo sekmadienį vėl teks pasukti laikrodžių rodykles – šį kartą jas suksime pirmyn...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (4)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...

Jasikevičius Eurolygos autsaiderių nenuvertina, bet nori atiduoti duoklę „Žalgirio“ sirgaliams (26)

Trys pergalės iš eilės ir keturios per pastarąsias penkerias rungtynes. Tokią statistiką...

ES lyderiai spaudžia ir perspėja britus: viskas bus daug sunkiau siūlo atidėjimą iki gegužės 22-osios; papildyta 19.26 (90)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį didino spaudimą Didžiosios Britanijos parlamentui paremti...

Susigriebsite už galvos – kaip galėjote šių kasdienių gudrybių nežinoti anksčiau?

Kartais net menkas dalykas gali sugadinti nuotaiką, ypač jeigu tai susiję su išvaizda. Dėmė ant...

Siaubingi įtarimai Pabradės gimnazijoje: pradėtas tyrimas dėl galimo mažamečių tvirkinimo

Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo jaunesnio negu 16 metų...

„Facebook“ pripažino: šimtus milijonų slaptažodžių galėjo matyti visi įmonės darbuotojai (7)

„Facebook“ ketvirtadienį pripažino, kad šimtai milijonų vartotojų slaptažodžių įmonės...