„Lauke pliaupia lietus, o vaikas stovi netoli lietvamzdžio ir, ištiesęs dubenėlį, renka į jį teškantį vandenį. Kitas vaikas tuo metu mirko teptuką į purvą ir dažo čiuožyklę, o auklėtoja ramiai paklausia vaiko, ką jis daro“, – tai keletas akimirkų, kurios labiausiai įsiminė Eglei Norkutei, Lietuvos edukologijos universiteto ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos IV kurso studentei, atlikusiai vasaros praktiką Utsiktens vilos darželyje, Vesteroso mieste, Švedijoje.
© Shutterstock nuotr.

– Egle, papasakok trumpai apie darželį. Ar tai buvo darželis lauke?

– Sakykime, – pusiau lauke. Darželis įsikūręs atvirame miške, kuriame gyvena gyvūnai. Išsiskiria jis tuo, kad vaikai didžiąją dienos dalį – nuo dviejų iki penkių valandų per dieną – praleidžia lauke. Pogulio miega taip pat lauke, specialiai įrengtame kambaryje be langų. Vaikai ugdomi muzikos ir dailės, lanko gimnastiką. Dažnai eina į mišką, netoliese įsikūrusį Vasteroso miesto Valbu lauko muziejų.

– Kokios šio darželio taisyklės ir principinės nuostatos?

– Kol vaikai yra viduje – galioja vidaus taisyklės, programa. Lauke vaikai labiau atsipalaiduoja, žaidžia individualiai. Daug dėmesio skiriama pagarbiam elgesiui su gamta – vaikai puoselėja ją ir rūpinasi ja. Pavyzdžiui, jei vaikas nulaužia šaką, su juo kalbamasi apie tai, kad medis irgi gyvas, kad nulaužus šaką jis pradeda džiūti. Dažnai priešpiečius vaikai valgo kieme, o vyresnieji kartą per savaitę iškylauja miško namelyje, kur dalis maisto kepama ant laužo.

Dėmesio skiriama kiekvienam vaikui ir jo poreikiams. Su kiekvienu vaiku kalbamasi apie tai, kas jam rūpi, tačiau kartu paliekama ir gerbiama privati vaiko erdvė. Vaikas nuo mažų dienų yra priimamas kaip atskira individualybė. Jam paliekama laisvė rinktis, būti kaip jis nori. Tačiau vaikas nepaliekamas vienas. Auklėtojai įsikiša, kai vaikas pažeidžia taisykles ar kito vaiko erdvę, taip pat tais atvejais, kai pastebi pasikeitusią nuotaiką.

Darželis remiasi lyčių lygybės principu. Pavyzdžiui, jei berniukas iš teatro drabužių kampo apsirengia sijoną – jo niekas nekritikuoja, negėdina. Vaikui leidžiama išbandyti įvairius vaidmenis.

– Koks požiūris į vaikų mitybą?

– Vaikai Utsiktens vilos darželyje valgo ekologišką maistą. Darželyje valgoma ir užkandžiaujama keturis kartus per dieną, kas dvi valandas. Maistas įvairus. Vaikai pratinami valgyti viską, tačiau porcija nėra nustatyta, t. y. maisto įdedama tiek, kiek jis nori, vaikas neverčiamas valgyti. Jei nevalgo ar valgo mažiau, apie tai su juo kalbamasi, vėliau informuojami tėvai.

– Kuo, tavo manymu, šis darželis labiausiai skiriasi nuo lietuviškų darželių?

– Manau, kad auklėtojų požiūriu į vaiką. Auklėtojas Utsiktens viloje yra pagalbininkas, konsultantas, žmogus, kuris prižiūri vaiką, tarsi seka jo raidą ir stengiasi nukreipti kitu keliu, kai tai būtina. Yra remiamasi siūlymo, o ne primetimo principu. Taigi, auklėtojas – nėra vadovas, kuris veda vaikus teisingu keliu.

Dar vienas ryškus skirtumas – viskas atliekama be skubos, nuosekliai. Auklėtojai puikiai ir tikslingai paskirsto laiką. Nėra jokio lėkimo ir streso. Dienos režimas teka natūralia, ramia, bet neuždelsta vaga.

Kol vaikai grupėse, viduje juos prižiūri du auklėtojai. Lauke auklėtojai dirba kaip komanda. Jie tarsi sudaro auklėtojų bendruomenę, kuri prižiūri visus vaikus. Auklėtojai dirba kaip komanda, kolektyvas, o ne kaip pavienės konkuruojančios asmenybės.

Darželyje dirba ir vyrų. Trijų vyrų auklėtojų darbas kuria ir kitokią nuotaiką darželio bendruomenėje. Mano grupėje dirbo vyras ir moteris. Taigi, vaikai auga natūralioje aplinkoje, tarsi namuose, šeimos modelyje, kur yra tėtis ir mama.

– Kas tau buvo galbūt keisčiausia ir mums, lietuviams, nelabai priimtina?

– Žiūrėdama, kaip vaikai žaidžia su purvu, balose, kaip lekia triračiais, pagalvodavau, kad mūsų sistemoje tai sulauktų didelio pasipriešinimo. Auklėtojai baimintųsi, kad tik kas nenutiktų, kad vaikas neperšaltų, nesušlaptų. Tėvai, tikėtina, piktintųsi, kad vaikai neprižiūrėti, kad jie tikslingai pagal programą neužimami.

– Koks apskritai švedų požiūris į vaikų auklėjimą?

– Kadangi darželis ir Vasteroso mieste išskirtinis, sunku kalbėti apie bendrą švedų požiūrį. Tačiau abejonių nekelia tai, kad vaikams skiriama daug tikro dėmesio – iš tiesų rūpinamasi jų gerove, ne tik materialiniu aprūpinimu.

Per kelias savaites susipažinau su dauguma tėvų. Tai pirmiausia rodo, kad tėvams rūpi, su kuo jų vaikas leidžia dienas. Antra, kad švedų politika sukuria sąlygas tėvams pasirūpinti savo vaiku (t. y. tėvai gali dirbti sutrumpintą (net iki 80 proc.) darbo dieną. Taip pat aiškiai reglamentuota, kiek valandų per savaitę nedirbančių ar kitus mažamečius vaikus auginančių tėvų vaikai gali lankyti darželį.

Dar vienas skirtumas – privačių ir valstybinių darželių kvotos beveik nesiskiria. Taigi, privatūs darželiai prieinami visiems. Tai ne prabanga ar tik išrinktiesiems prieinama paslauga.


– Kokią įtaką ši švietimo sistema daro vaikams? Ar ji visada pasiteisina?

– Švietimo politika ir dėmesys vaikų ugdymui tiek šeimos, tiek valstybės lygmeniu – svarbus klausimas. Utsiktens vilos darželio auklėtiniai – laisvi vaikai, gebantys būti bendruomenėje ir individualiai. Vaikai noriai eina į darželį. Manau, kad tai vienas iš požymių, rodančių, kad su jais elgiamasi tinkamai, atsiliepiama į jų poreikius.

– Ko galėtume pasimokyti iš švedų?

– Galėtume išmokti žiūrėti į pasaulį vaiko akimis. Tai padėtų atliepti jo poreikius, suprasti vaiką, išlaukti jo raidą. O vaiko psichologijos supratimas padėtų tinkamai, vietoje ir laiku suteikti jam tinkamą pagalbą. Dažnai pastebiu, kad mūsų visuomenėje įsišaknijęs betikslis vertinimas, kuriuo dažnai nurašomas vaikas anksčiau laiko ar diagnozuojami nebūti dalykai. Tad palinkėčiau mums atsisakyti impulsyvumo ir ramiai be skubos dirbti.

– Ar norėtumei savo vaiką leisti į tokį darželį ir kodėl?

– Pati užaugau gamtoje ir to labai linkėčiau kiekvienam vaikui. O gamtoje būti apsuptam bendraamžių ir suaugusiųjų, kurie tave išklauso, su tavimi diskutuoja, tave ugdo ir kuria pozityvią aplinką, manau, yra dovana. Norėčiau, kad mano vaikai būtų sąmoningi žmonės, gebantys priimti sprendimus ir eiti savo keliu. Pirmąsias savaites mane stebino tai, kad beveik negirdėjau žodžio „ne“, „negalima“. Kai vaikas elgiasi netinkamai, auklėtojai su juo kalbasi. Pokalbio metu auklėtojas stengiasi suprasti vaiką. Tikiu, kad taip ugdoma samprotauti, mąstyti ir savarankiškai pačiam priimti sprendimus gebanti asmenybė.

– Kokia tavo asmeninė vizija apie savo ateitį? Ar planuoji susieti karjerą su pedagogika?

– Dažnai klausiu savęs, kas toliau, tačiau konkretaus atsakymo neturiu. Svarstau apie galimybę įsitvirtinti Lietuvoje, bet neatmetu galimybės ir vėl kuriam laikui pakelti sparnus. Žinau, kad viskas ilgainiui susidėlioja į savo vietas. Žinau, kad man rūpi vaikai. Tikiu, kad mokytojas – svarbus asmuo kiekvieno žmogaus gyvenime. Ar dirbsiu mokytoja, kiek ilgai, atsakyti dar negaliu. Manau, kad visada kokiu nors būdu prisidėsiu prie pedagoginės veiklos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (60)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Sukrėsta šiaulietė parašė atvirą laišką Verygai: po jūsų sprendimo turiu stebėti, kaip degraduoja tėvas (270)

„Gerb. ministre Aurelijau Veryga , šiandien Jūs pasmerkėte mano tėtį ir toliau gerti!...

Vilniaus oro uoste avariniu būdu leisis lėktuvas (68)

Vilniaus oro uostas informuoja, kad 9.30 val. Vilniaus oro uoste laukiamas avarinis orlaivio su...

Ko laukti po Naujųjų: automobilių pardavėjams kol kas daugiau klausimų nei atsakymų (11)

Sausio 1-oji bus ta diena, kai įstatyme numatyta įranga papildyti dešiniavairiai automobiliai...

Naktinės BMW gaudynės Vilniuje: surakintam vairuotojui teko pagulėti ant žemės (41)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių policijos surengto reido metu nubausti...

Kruvinojo vakaro košmaras keliuose nesibaigia: ryte žuvo dar vienas žmogus (1)

Šeštadienį, apie 8.20 val., Rietavo sav., kelyje Rietavas-Endriejavas, ties Girdvainių kaimu,...

Amerikiečiai šaltibarščius šildo mikrobangų krosnelėje ir po to kelia skandalus (44)

Istorija apie kečupuotus cepelinus Amerikoje sukėlė nemažai kalbų Lietuvoje. Lietuviai...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (69)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Penki rytiniai įpročiai, dėl kurių priaugate svorio

Peržiūrėkite savo ryto rutiną ir pagaliau pradėkite lieknėti.

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (97)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...